Svarbu
Registracija
L. Graužinienė ir socialdemokratai įteikė V. Uspaskichui kalėdinę dovaną
delfi.lt 2013-12-23
Darbo partijos įkūrėjasViktoras Uspaskichas šventes galės pasitikti ramus: socialdemokratai ir Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė išsuko jį nuo laikinosios komisijos, kuri spręstų dėl imuniteto, sudarymo.
Pirmadienį Seimas nusprendė neįtraukti klausimo dėl laikinosios komisijos į darbotvarkę: balsavimo rezultatai buvo palankūs V. Uspaskichui ir labiausiai prie to prisidėjo socialdemokratai.
Už klausimo įtraukimą į darbotvarkę balsavo 48 Seimo nariai, prieš buvo 21 parlamentaras ir 35 politikai susilaikė. Kadangi balsavusių prieš ir susilaikiusių parlamentarų kiekis buvo didesnis nei balsavusių už, klausimas į darbotvarkę nepateko.
Dėl tautinių mažumų įstatymo projekto nr. XIP-1648(2) žalingumo
Kodas 190651410, Gedimino pr.1, LT-01103 Vilnius, tel. (8 5) 212 4848, faks.(8 5) 212 4848, e.p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
DĖL TAUTINIŲ MAŽUMŲ ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-1648(2) ŽALINGUMO
Prezidentė nevyks į Sočio žaidynes
vz.lt 2013-12-19
Lietuvos prezidentė pareiškė neketinanti vykti į Sočio olimpinių žaidynių ceremonijas.
"Besiklostant situacijai, matant tuos žmogaus teisių pažeidimus Rusijoje, ir jos elgseną Rytų partnerių atžvilgiu, tame tarpe ekonomines sankcijas, kurios yra taikomos ir Lietuvai, nematau politinės galimybės vykti į Sočio olimpines žaidynes", - pareiškė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį, atsakydama į žurnalistų klausimus Briuselyje.
NATO kritikuoja Rusiją dėl planų dislokuoti Kaliningrade raketas
alfa.lt 2013-12-20
NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas griežtai sukritikavo Rusijos grasinimus Kaliningrade dislokuoti branduolinį užtaisą galinčias nešti „Iskander“ raketas, kaip atsaką į NATO priešraketinį skydą.
„Mūsų sistema niekaip nenukreipta prieš Rusiją, ir todėl atsakomosios priemonės yra nepateisinamos“, - sakė NATO vadovas ketvirtadienį Briuselyje vykstančiame ES viršūnių susitikime. Jis pabrėžė: „Mes neketinam pulti Rusijos“.
Maskva priešinasi NATO planams įkurdinti Europoje priešraketinį skydą ir vadina jį grėsme savo strateginei atominei ginkluotei.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikina, kad kol kas nepriimtas sprendimas dėl raketų dislokavimo Kaliningrade.
Neužbaigta revoliucija
alfa.lt 2013-12-19
Lenino skulptūros nuvertimas Ukrainoje ir iš naujo prisiminta Olego Gazmanovo daina vėl suaktyvino diskusijas Lietuvoje apie komunizmo palikimą. Vien tai, kad šios diskusijos egzistuoja ir konsensuso daugelio dalykų atžvilgiu (pavyzdžiui, Žaliojo tilto statulų ar tarybinių dešrelių) neturime, reiškia – mūsų šalies demokratizacija ir išsivadavimas iš komunizmo nėra faktai, o vis dar tebevykstantys procesai.
Ar įsivaizduotumėte arijų rasei skirtus paminklus, puošiančius tiltus Frankfurte prie Maino? Arba nacistines dešreles? Vienintelis logiškas atsakymas – ne, kadangi Vokietija paprastai traktuojama kaip pavyzdys visuomenės, kuri jau aiškiai nebėra „podiktatūrinė“. Šio apibrėžimo atsisakome tada, kai visuomenėje nostalgija buvusio autoritarinio ar totalitarinio režimo atžvilgiu nebėra tokia stipri, kad lemtų rinkimų rezultatus, viešoje erdvėje išlaikytų jį šlovinančius kultūrinius rudimentus, o ekonomikoje – diktatūrine kokybe besididžiuojančius produktus.
Deja, tokio apibūdinimo vis dar per anksti atsisakyti kalbant apie Lietuvą ir į ją panašias šalis. Istorikas Jamesas Markas pokomunistinėms valstybėms būdingą idėjų kovą, kai politikoje ginčijamasi dėl gana artimos istorijos įvertinimo, o dalis partijų savo politinę egzistenciją apibrėžia per antikomunizmą, pavadino „neužbaigta revoliucija“. Net ir praėjus daugiau nei dvidešimt metų nuo Nepriklausomybės paskelbimo ir perėjimo į demokratiją, mums svarbu tai, koks yra politinių veikėjų santykis su sovietine praeitimi. Neužbaigta revoliucija svarbi ne tik idėjiniu, bet ir empiriniu lygmeniu – pagal politologę Ainę Ramonaitę, sovietinio režimo įvertinimas iki šiol yra vienas geriausiai Lietuvos rinkėjų elgesį paaiškinančių veiksnių.
Neužbaigtos revoliucijos tematika itin aštri ten, kur perėjimas į demokratiją turėjo pakto požymių, įvyko derantis tarp režimo priešininkų ir nuosaikesniųjų komunistų. Lenkijoje ir Vengrijoje antikomunistinį identitetą pabrėžiančios jėgos (Viktoro Orbano „Fidesz“ ir Jaroslavo Kaczynskio „Teisė ir teisintumas“) pastarąjį dešimtmetį stiprėjo kritikuodamos paktinę demokratizaciją. Pagal šį požiūrį, 1989 m. Solidarumas Lenkijoje ir įvairios opozicijos grupės Vengrijoje išdavė demokratinius idealus, kadangi sėdo derėtis su režimo atstovais ir taip sudarė jiems sąlygas sėkmingai įsitvirtinti pasikeitus režimui. Dėl to liustracija tokiose šalyse nebuvo plataus masto, o komunizmo palikimą iki šiol matome politikoje, ekonomikoje, valstybės aparate ir kultūroje.