Svarbu
Registracija
Pirmininkaujanti Lietuva pasiekė susitarimą dėl 2014 metų ES biudžeto
Europos Sąjungos Taryba ir Europos Parlamentas lapkričio 11 dieną Briuselyje per derybas, kurioms vadovavo pirmininkaujanti Lietuva, sutarė dėl 2014 metų ES biudžeto. Biudžeto įsipareigojimai sudaro 142,6 milijardo eurų, mokėjimai – 135,5 milijardo eurų.
Pasak finansų viceministro, ekonominių ir finansinių reikalų tarybos biudžeto klausimais pirmininko Algimanto Rimkūno, tai svarbus žingsnis visai ES.
„Sutarėme sustiprinti tokių prioritetinių sričių kaip ekonominis augimas, darbo vietų kūrimas, inovacijos ir humanitarinė pagalba finansavimą. Buvo sustiprintos ES migracijos, prieglobsčio ir sienos apsaugos agentūros, taip pat Europos finansinės priežiūros agentūros. Tarybos ir Parlamento sutarimas – gera naujosios ES daugiametės finansinės programos pradžia“, – sakė A. Rimkūnas.
Remiantis Eltos pranešimu, beveik pusė biudžeto, 64 milijardai eurų, bus skirta „išmaniojo ir visapusiško augimo iniciatyvoms“. Šioje srityje bus gerokai padidintas mokslo tyrimų, inovacijų ir švietimo finansavimas, be to, 47,5 milijardo eurų įsipareigojama skirti sanglaudos politikai.
Sutarimas buvo pasiektas Taikinimo komitete, sušauktame, kai Europos Parlamentas pataisė ES Tarybos poziciją, padidindamas mokėjimus 1,4 milijardo eurų, o įsipareigojimus – 855 milijonais eurų. Taryba ir Parlamentas turi formaliai patvirtinti sutarimą per 14 dienų.
Pasak pirmininkavimo atstovo spaudai Briuselyje COREPER II klausimais Vykinto Pugačiausko, taikinimo komitetas taip pat sutarė dėl 2013 metų taisomojo biudžeto numeriu 9, kuriuo iš ES solidarumo fondo skiriama 400,5 milijono eurų Austrijai, Čekijai, Rumunijai ir Vokietijai, nukentėjusioms nuo gamtos nelaimių. Dalis sumos, 150 milijonų eurų, esą bus finansuojama iš 2014 metų biudžeto.
„eu2013.lt“, „ekspertai.eu“ inf.
Ar pasitvirtins pasyvumo taktika?
Saulius SPURGA lzinios.lt 2013-11-12
Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius galėtų mesti iššūkį prezidentei Daliai Grybauskaitei prezidento rinkimuose. Jų reitingų skirtumai nėra tokie dideli, kad laimėti būtų neįmanoma.
Be to, A.Butkevičius turėtų galimybę surengti kur kas įspūdingesnę rinkimų kampaniją, kurią „suktų“ populiari Socialdemokratų partija, o per antrąjį turą galėtų tikėtis ir koalicijos partnerių paramos.
Deja, prezidento rinkimų kovos tarp minėtų dviejų kandidatų nebus. Nuo pat pradžių nepareikšdamas noro grumtis dėl prezidento posto A.Butkevičius pats sau išmušė pagrindą iš po kojų. Norėdamas laimėti kandidatas turėtų ne tik formaliai iškelti savo kandidatūrą, bet ir pateikti ryškią programinę alternatyvą, tačiau A.Butkevičius tam nėra pasirengęs. Prezidento postas yra ne tas, kurį galėtum laimėti kandidatuodamas tarsi nenoromis, tarsi kažkieno stumiamas. Tuo įsitikino prezidentas Valdas Adamkus, nusvilęs per 2003 metų rinkimus. Todėl A.Butkevičiui protingiau būtų nedalyvauti prezidento rinkimuose, ir jis pats, manau, tai gerai supranta, juolab kad jis, kaip ir Algirdas Brazauskas, pirmenybę teikia premjero, o ne prezidento pareigoms.
Apie Pivašiūnų vardo kilmę
Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius
Pirmasis Lietuvos kalbininkas, vienas iš žymiausių lietuvių kalbos tyrinėtojų, pof. Kazimieras Būga buvo teisus maždaug prieš 90 metų paneigęs Pivašiūnų vardo kilmę iš žodžių pieva ir šienas.
Tačiau jis tada dar neturėjo tiek lietuvių vardyno duomenų, kiek mes dabar turime, todėl bažnytkaimio vardą laikė padarytą iš lenkiško asmenvardžio Piwosz ← piwosz „alaus mėgėjas“. Šiandien mūsų turimi lietuvių antroponimijos duomenys leidžia manyti senovėje lietuvius turėjusius dvikamienį asmenvardį Pì-vašas. Dėl pirmojo dėmens Pi- plg. Pì-gagas, Pì-gantas, Pì-kantas, Pì-karas ir kt. Dėl antrojo dėmens Vaš- plg. Nó-vašas, Nór-vašas, taip pat Vãš-gelas, Vãš-taras, Vãš-vilas ir kt. Plačiau žr. Zigmas Zinkevičius, Lietuvių asmenvardžiai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008, 157. Iš dvikamienio asmenvardžio Pì-vašas lengvai galėjo būti pasidaryti vediniai Pivãši(u)s ir Pivaši?nas, o iš pastarojo – gyvenvietės pavadinimas Pivaši?nai. Taigi miestelio pavadinimas Pivašiūnai (kaip ir Petraši?nai, Tamoši?nai ir pan.) galėjo atsirasti lietuviškai kalbančių žmonių aplinkoje, be slavų kalbų tarpininkavimo. Šiai prielaidai patvirtinti ar ją atmesti, suprantama, dar reikia specialių tyrimų, bet tokia prielaida yra visai galima.
Nuotraukoje: Z. Zinkevičius
Audrius Bačiulis. Teisėsaugą ant BNS užsiundė A.Butkevičius ir L.Graužinienė, bet kalta STT ir D.Grybauskaitė?
veidas.lt 2013-11-12
Teisėsauga ir žurnalistai tapo premjero ir Seimo pirmininkės noro sukompromituoti prezidentę, kuri yra jų pagrindinė politinė konkurentė ir kliūtis piktnaudžiauti valdžia, įkaitais.
Valdančiųjų veidmainystė neturi ribų: prieš pusantros savaitės patys pareikalavę, kad teisėsauga nedelsdama išsiaiškintų, kas nutekino naujienų agentūrai BNS informaciją apie VSD pažymą, kurioje rašoma apie Rusijoje rengiamas informacines atakas prieš prezidentę Dalią Grybauskaitę, dabar jau reikalauja sudaryti Seimo tyrimo komisiją, kuri tirtų, kodėl STT atlieka tyrimą.
Nesunku įsivaizduoti, kaip piktdžiugiškai kikena socdemai ir “darbiečiai”, matydami, su kokiu nesuvaidintu niršuliu ir pasipiktinimu žurnalistai puola STT, kurios agentai, ieškodami slaptos informacijos nutekėjimo šaltinių, apklausė BNS žurnalistus, paėmė jų kompiuterius ir atliko kratą naujienų redaktorės namuose. Gindami kolegas nuo teisėsaugos veiksmų visi kažkaip pamiršo, kas ir kada užsakė tyrimą, kuriam vykstant, apklausę ir iškratę Seimo, Prezidentūros, Vyriausybės darbuotojų kabinetus bei namus, STT agentai atėjo ir pas žurnalistus.
Priminsime – viskas prasidėjo spalio 31-ąją, kai, BNS pranešus apie Rusijos rengiamus išpuolius prieš prezidentę, premjeras Algirdas Butkevičius nedelsdamas užmaurojo: „Aš esu susipažinęs su slapta informacija, bet negaliu jos viešinti. Manau, kad dabar tam tikros tarnybos turi išsiaiškinti, kas šitą informaciją nutekino.“ O Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė nedelsdama pridūrė: „Už slaptos informacijos nutekinimą yra labai griežta atsakomybė.“
NATO kolektyvinė gynyba užtikrins Lietuvos saugumą
lrp.lt 2013--11-06Trečiadienis, lapkričio 6 d. (Adažiai, Latvija). Lietuvos Respublikos Prezidentė kartu su Latvijos Prezidentu Andriu Bėrziniu, Estijos Prezidentu Toomu Hendriku Ilvesu ir NATO Generaliniu Sekretoriumi Andersu Foghu Rasmussenu Adažių poligone Latvijoje stebi pirmą kartą regione surengtas kolektyvinės NATO gynybos ir greitojo reagavimo pratybas „Steadfast Jazz 2013". Tai didžiausios NATO pratybos nuo 2006 m.
Plataus masto kompleksinių pratybų tikslas ne tik užtikrinti gerą NATO greitojo reagavimo pajėgų parengtį, bet ir pademonstruoti Aljanso saugumo garantijas Lietuvai, Latvijai, Estijai ir Lenkijai. Jų metu yra įgyvendinami NATO kolektyvinės gynybos scenarijai Baltijos šalims.
„Šios pratybos rodo ne tik mūsų pasiryžimą kovoti už savo Tėvynę, bet ir tvirtą NATO įsipareigojimą ginti Lietuvą nuo bet kokių išorės grėsmių. Pavojui iškilus mes būsime ne vieni - ginsimės patys ir mus gins NATO sąjungininkai", - sakė Prezidentė.