Popiežiaus interviu Brazilijoje: apie ...

2013-07-31
EPA nuotrauka
Popiežius vizitas į Braziliją

Baigdamas pirmąją apaštalinę kelionę, popiežius Pranciškus davė keletą interviu Brazilijoje bei atsakinėjo į žurnalistų klausimus lėktuve, skrisdamas iš Rio de Žaneiro į Romą. 

Popiežius Pranciškus būdamas Brazilijoje davė du interviu vietiniam transliuotojams – Rio de Žaneiro katalikų radijui ir vienam pagrindinių Brazilijos televizijos kanalų „TV Globo“. Trumpame pasisakyme per Rio arkivyskupijos katalikų radiją, Šventasis Tėvas pasveikino vietinę tikinčiųjų bendruomenę, džiaugėsi, kad pirmoji pontifikato apaštališkoji kelionė jį atvedė į Rio de Žaneirą, pas čionykščius katalikus ir pas šiomis dienomis taip gausiai į šį miestą susirinkusį jaunimą iš Brazilijos ir viso pasaulio, infomruoja Vatikano radijas.

Skaityti daugiau...

Konstitucinis teismas vėl palaiko elitą

2013-07-29 Kęstutis Girnius | Alfa.lt

Dabartinė Vyriausybė grumiasi su daugeliu sunkiai sprendžiamų problemų. Savo sprendimu, kad Konstitucijai prieštarauja valstybės tarnautojų ir teisėjų pareiginių algų ir priedų už kvalifikacines klases mažinimas, Konstitucinis teismas (KT) dar apsunkino Vyriausybės darbą. Pirminiais skaičiavimais, koeficientų ir priedų atstatymui reikės apie 240 mln. litų valstybės biudžeto lėšų, o su kompensavimu iš viso teks surasti beveik milijardą litų.

Premjeras Algirdas Butkevičius optimistiškai nusiteikęs. Jo nuomone, naujosios išlaidos neturėtų pakenkti Lietuvos pastangoms patekti į euro zoną, bet veikiausiai reikės mažinti valdininkų skaičių, naikinant ne tik laisvus, bet ir užimtus etatus. Eilinį kartą nukentės mažiau uždirbantys tarnautojai, kad valdžios ir teisėjų elitas galėtų gyventi geriau. KT vėl atliko meškos patarnavimą, peržengdamas savo kompetenciją ir apsunkindamas valdžios darbą.

Skaityti daugiau...

Mūsų balsas Europoje

Kaip kalbėsime Europoje?“ – tokiu pavadinimu kolegos Antano Manstavičiaus straipsnis buvo paskirtas Lietuvos užsienio reikalų viceministro V.Leškevičiaus nesėkmei formuluojant atsakymą į provokuojantį klausimą anglų kalba. Atkreiptas dėmesys, kad patyčių banga viceministro atžvilgiu buvo gerokai perdėta.

Tačiau klausimas „Kaip kalbėsime Europoje?“ turi ne tik formos, bet ir turinio aspektą. Apie pastarąjį pernelyg dažnai užmirštame arba laikome antriniu, nors turėtų būti priešingai. Minėtame A.Manstavičiaus straipsnyje yra toks sakinys: „Vienas dalykas yra raiškiai paskaityti iš lapelio tai, ką užrašė padėjėjai, ir visai kitas – salės kampe užspeisti nenuolaidų Didžiosios Britanijos ar kurios kitos šalies ministrą ir prie keturių akių įtikinti, kad eilinį kartą pasiaukotų dėl bendro ES intereso.“

KAIP KALBĖSIME EUROPOJE?

Šį sakinį galima suprasti labai įvairiai, priklausomai nuo to, kaip atsakysime į keletą natūraliai kylančių klausimų. Kodėl reikia užspeisti tą nenuolaidų ministrą salės kampe?

Skaityti daugiau...

Skulptorius: pigiausia Lukiškių aikštėje būtų pastatyti stulpą

Virginijus Savukynas, LRT radijo laida „LRT Vasaros studija“,
www.DELFI.lt
2013 m. liepos 27 d. 19:58
DELFI (T.Vinicko nuotr.)" style="margin: 0px; padding: 0px; color: #16387c; text-decoration: none; border: 0px;">Skulptorius: pigiausia Lukiškių aikštėje būtų pastatyti stulpą
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

Apgailėtina. Taip Lukiškių aikštės paminklo konkurso rezultatus vertina ekspertai. Kai kurie jų piktinasi, kad konkursą laimėjęs darbas jau kartą dalyavo kitame, 2008 m. konkurse. Keista, kad netikęs stovėti Žvėryne, tas pats paminklas stovės Lukiškių aikštėje ir bus skirtas Lietuvos laisvės kovotojams, stebisi jie.

„Aiškinti, kad kažkoks kažkur netikęs kūrinys gali tikti čia, mano galva, yra keistoka, nes tas konkursas skelbiamas kaip tik šitai aikštei, nes tas konkursas skelbiamas kaip tik šitai aikštei, suvokiant ir urbanistinį šitos aikštės mastą ir sudėtingumą“, – sako kultūrologas Vytautas Rubavičius.

Skaityti daugiau...

Legendinių lakūnų bareljefai buvo kalami slapta

  • 2013-07-19 
  • Virginija Skučaitė

 

Nepelnytai pamirštas kaunietis Tomas Zauka vokiečių okupacijos metais sumanė Puntuko akmenyje iškalti S.Dariaus ir S.Girėno bareljefus, o baigiantis karui rūpinosi apsaugoti lakūnų palaikus nuo išniekinimo.

Vieną dieną dingo

Vieną 1942-ųjų dieną staiga pranyko 265 tonų akmuo galiūnas Puntukas, kurį beveik prieš 20 tūkst. metų ledynai atrideno iš Šiaurės į Anykščių apylinkes. Kur ir kodėl?
Aviacijos istorija besidomintis Jonas Čepas aptiko aviacijos temomis rašiusio Jono Dovydaičio beveik prieš 50 metų skelbtos informacijos apie Puntuko pradanginimą vokiečių okupacijos metais ir apie S.Dariaus ir S.Girėno bareljefų kalimą.

Skaityti daugiau...

Daugiau straipsnių...

  1. Lietuva per krizę sukūrė naujus finansų valdymo ...
  2. Nei įvaizdžio, nei paminklo
  3. Dėl publikacijoje „Sąjūdis – legendos transformacija...
  4. Gytis Ramoška. „Lituanica“ skrieja labai aukštai...