Svarbu
Registracija
Žodis Europos Parlamente pradedant Lietuvos pirmininkavimą ES
 |
Ką gi, visuomet reiktų žiūrėti, kokio lygmens būna atkaklumas ir pasišventimas siekiant galimumo ribos net jei daugelis mano, jog tai apskritai neįmanoma. Lietuva praeityje sugebėdavo.
Pagrindiniai taškai susitelkiant dviems svarbiausiems tikslams greta biudžetų ir Sąjungos vidaus patikimumo, mano požiūriu, būtų šie:Europos integracija – netobula, bet neįkainojama
www.veidas.lt Nerijus Mačiulis 2013-07-02
Šiuo metu labai svarbu įtikinti pačius europiečius ir investuotojus, kad Europos integracija tęsis.
„Esu įsitikinęs, kad euras įpareigos mus sukurti naujus ekonominės politikos instrumentus. Politiškai neįmanoma to padaryti dabar, tačiau vieną dieną įvyks krizė ir nauji instrumentai bus sukurti“, – tokią įžvalgą ir prognozę tuometis Europos Komisijos prezidentas Romano Prodi išsakė 2001 m.Krizė prasidėjo mažiau nei po dešimtmečio, 2010-ųjų pradžioje, kai Graikija, o vėliau ir kelios kitos euro zonos valstybės prarado investuotojų pasitikėjimą, ir jų gelbėjimas tapo tarptautinių institucijų atsakomybe bei galvos skausmu.
Europos ekonominės ir pinigų sąjungos kūrėjai suprato, kad ji nėra tobula ir sėkmingam jos funkcionavimui trūksta kai kurių kertinių akmenų. Kokie gi tie kertiniai akmenys, arba instrumentai, apie kuriuos kalbėjo R.Prodi, ir kodėl jų negalėjo atsirasti prieš sukuriant pinigų sąjungą?
Kokios grėsmės laukia Lietuvos pirmininkaujant ES?
www.diena.lt 2013-07-02
Jau pirmininkavusių šalių politikai ir nepriklausomi politikos apžvalgininkai apie pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) tarybai sako viena: ruoškitės krizėms. Kad ir kokia tvarkinga ir kruopščiai sudėliota darbotvarkė bebūtų, ją visada daugiau ar mažiau iškraipo netikėtos krizės ir nenumatyti iššūkiai. O kokie sunkumai ar nemalonumai gresia Lietuvai?, - klausia 15min.lt.
Didžiausia grėsmė – Vyriausybės griūtis
Liūdniausias scenarijus Lietuvai būtų valdančiosios koalicijos subyrėjimas. Toks likimas ištiko Čekiją 2009-aisiais, ir nors negalima šios šalies pirmininkavimo pavadinti visiška nesėkme, ji nepateisino daugelio lūkesčių paties ekonominės krizės įkarščio metu.A. Lapinskas. Rusai skųsis Ženevai ir Varšuvai
 |
|
Anatolijus Lapinskas Š. Mažeikos nuotr. |
Prieš pustrečių metų straipsnyje „Lietuvos rusų mokyklos kyla į kovą“ prognozavau, kad anksčiau ar vėliau šalia lenkų „kovą“ stos (aišku, kad pakalbinta iš šalies) ir Lietuvos rusų diaspora. Tuomet rašiau apie rusų mokyklų neva pasipiktinimą dėl dviejų-trijų dalykų dėstymo valstybine kalba.
Paminėjau ir tos kovos informacinį partnerį laikraštį „Litovskij kurjer“, kur žinomo lenkų veikėjo Valdemaro Tomaševskio lūpomis buvo išreikštas pasipiktinimas Seime surengta Latvijos tautinių mažumų švietimo patyrimui skirta konferencija. Europarlamentaro lūpomis ji buvo pavadinta „konferencija su aiškiais nacionalizmo elementais“ ir neįtikėtina išvada: „viskas linksta į tai, kad galima būtų susidoroti su tautinėmis mažumomis – rusais, lenkais, žydais“.
Pasaka apie tris seseris
|
| Prof. Vytautas Landsbergis |
Labai blogai atsitiko, kai jas pavergė pamišęs burtininkas. Jis nebeleido joms dainuoti ir šokti, kaip jos mėgdavo.
Jis įsakė giedoti tik himnus apie jo pasaulinį vadovavimą, garbinti jo aukščiausią protą ir žiaurią galybę.
Jo titulas buvo Draugas Didenybė. Jis atrodė sustingęs nuo šalčio ir niekad nesišypsodavo, lyg neturėtų širdies.
Bet atėjo laikai, kuomet burtininkas, galbūt jau senstelėjęs, leido šiek tiek įvairovės. Vienai seseriai kreipusis "Drauge didenybe", kita jau galėdavo pasinaudoti maloningu leidimu sakyti: "Jūsų Didenybe, drauge".