Svarbu
Registracija
Vokietijos ekonomikos sėkmės paslaptis
Vokietijos kanclerė Angela Merkel prieš artėjančius rinkimus turėtų būti pakilios nuotaikos. Vokietijos ekonomika sparčiai atsigavo po 2008 – 2009 metų krizės: pramonės eksportas didėja, nedarbo lygis – rekordiškai žemas, į Vokietiją plūsta kvalifikuoti imigrantai, šalies skolinimosi išlaidos mažos, biudžetas – subalansuotas, būsto rinka nuolat auga. Kas lėmė tokį greitą Vokietijos ekonomikos atsigavimą? Kaip ES sunkiasvorė subalansavo savo ekonomiką?
Kaune paminėtas 1941 m. birželio sukilimas
 |
2013-06-23 Kaune buv. senose miesto kapinėse prie 1941 m. Birželio sukilimo aukoms skirto atminti paminklo „Kryžius-medis” plevėsavo Lietuvos trispalvė ir Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus vėliava. LR Seimo narys R. Kupčinskas, Kauno m. savivaldybės mero pavaduotojas S. Buškevičius, Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas dr. R. Kaminskas, pirmininko pavaduotojai R. Baltuškienė, ir Z. Tamakauskas, laikraščio „XXI amžius“ redaktorius E. Šiugžda ir kiti Kauno sąjūdiečiai pagerbė 1941 m. birželio 22 – 28 d. ginkluoto sukilimo dalyvių atminimą.
Kauno sąjūdiečiai taip pat aplankė Juozo Brazaičio (Ambrazevičiaus) (1903 – 1974) 1941 m. birželio sukilimo metu ėjusio Lietuvos laikinosios vyriausybės ministro pirmininko pareigas, kapą Paminklinės Kristaus Prisikėlimo bažnyčios šventoriuje ir padėjo gėlių.Landsbergis: ar įmanomas pagarbesnis Rusijos elgesys su ES ?
Europos Parlamento Užsienio reikalų komitete europarlamentaras Vytautas Landsbergis paprašė naujai paskirtojo Europos Sąjungos ambasadoriaus Rusijoje Vygaudo Ušacko pasidalinti esminiais pastebėjimais, „ar Rusiją tikrai domina ir ar turi ji rimtesnių interesų plėtoti santykius su ES kaip visuma“.
„Tikrovėje matome, jog Rusija, įasmeninta savo lyderio, darbuojasi stumdama savo interesus pirmiausiai pavienėse ES valstybėse narėse gana ryškiai jas išskirdama ir net supriešindama. Europos Sąjungos reikia tik nuolaidoms ir politinei naudai, pavyzdžiui, kaip legitimizuoti jėga pakeistą Kaukazo žemėlapį.
Ar yra kokių nors pokyčių ženklų toje taktikoje? Pavyzdžiui, link ES politikos pripažinimo pagal jos reikšmę, o ne kaip „priešiškos“ Rusijai, ar tai būtų energetikos, ar žmogaus teisių sritys.
Pasisakymas pristatant knygą „Vilniaus klausimas 1918–1922 liudininkų akimis“
 |
Birželio 20 d. Lietuvos Sąjūdžio salėje buvo pristatyta Gintauto Šapokos knyga „Vilniaus klausimas 1918–1922 liudininkų akimis“. Joje surinkti tarpukario Lietuvos laikraščių ir žurnalų straipsniai apie generolo L. Želigovskio užgrobtą Vilnių ir to pasekmes. Knygoje sudėti žymiausi to meto publicistų Vytauto Bičiūno, Juozo Purickio, Viktoro ir Mykolo Biržiškų, Andriaus Randomonio, V. Tautvydo ir G. Rutenbergo tekstai. Dr. Algimantas Liekis pateikė istorinę lietuvių ir lenkų tautų sąveikos analizę. Pabrėžtinas šio veikalo aktualumas ir šiais laikais, kai vis dar keliamas Vilniaus klausimas.
Pateikiame Gintauto Šapokos kalbą, pasakytą per minėtą knygos pristatymą.
Pradžioje pasakysiu kaip kilo sumanymas išleisti šitą knygą. Turiu draugą bibliotekininką Algį Mikšą, kuris irgi užsiima leidyba, tik jį daugiau domina Čekijos ir Lietuvos klausimais, jis sėdėdamas bibliotekose surinko daug medžiagos ir apie Lenkiją ir Lietuvą. Šia medžiaga pasidalino su manimi. Skaitydamas ją pamačiau daug panašumų su kuriais susidūrė Lietuva 1918-1922 metais kovodama dėl savo tarptautinio pripažinimo lyginant su Lietuva po Kovo 11.
Prieš Zuoko transporto reformą telkiamos jungtinės pajėgos
Prieš Vilniaus mero Artūro Zuoko ruošiamą Vilniaus viešojo transporto pertvarką telkiamos jungtinės pajėgos. Penktadienį nuo 17 val. (pradžia prie savivaldybės) rengiama aktyvių transporto keleivių akcija – prie stotelių su plakatais rinksis judėjimo už troleibusus Vilniuje atstovai ir kalbės su keleiviais apie numatomą reformą, dalys informacines skrajutes, kvies į mitingą.