Svarbu
Registracija
Suteikęs balsą tiems, kurie buvo nutildyti
J.B.Hannibalssonas: „Kai Islandijos Parlamentas pasveikino LR Seimą priėmus Nepriklausomybės deklaraciją, SSRS atšaukė savo ambasadorių Reikjavike. Diplomatiniu aspektu tai reiškė tik žingsnį iki karo.“
Kol didžiosios pasaulio valstybės delsė pripažinti tik atkurtą Lietuvos nepriklausomybę, pirmoji tai padarė tolima ir maža Islandija. Apie didelę mažųjų atsakomybę neramiais 1991 m. ir dabar, Europoje siaučiant finansų krizei, „Atgimimas“ šnekėjosi su Jonu Baldvinu Hannibalssonu, tuomečiu Islandijos užsienio reikalų ministru, šiuo metu dėstančiu VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.
Rusijos informacinis karas prieš Lietuvą: pabaigos nesimato
„Netenka tikėtis, kad artimiausius kelerius metus atsirastų bent požymiai to, kad Rusija silpnintų propagandines atakas prieš Lietuvą ir Baltijos valstybes“, - tvirtina Arvydas Anušauskas, klausiamas, kokio masto tas propagandinis Rusijos karas, kiek jis dar gali tęstis?
„Pirmiausia, vartočiau kitokias sąvokas. Tai yra informacinės atakos, kurios atitinka Rusijos suformuluotus nacionalinio saugumo interesų poreikius, t.y. ši šalis norėtų, kad Baltijos valstybės keistų savo požiūrį į sovietinę praeitį, pamirštų okupaciją, sovietizaciją, patį sovietmetį vertintų kaip teigiamą istorijos laikotarpį, pamirštų apie okupacijos padarytos žalos skaičiavimus. Mums norima primesti kitokį praeities vertinimą – tokį, kokį sau susiformulavo dabartinis Rusijos politinis, o ir verslo, elitas, - tvirtino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, istorikas Arvydas Anušauskas.
A. Bilotaitė, J. Šiugždinienė. Neegzistuojanti regioninė politika arba kodėl kaimas nepaveja miesto
Nors Lietuvoje formaliai egzistuoja regioninė politika, kuri turėtų užtikrinti kuo tolygesnį šalies vystymąsi, regionų atsilikimas nuo didmiesčių, o pirmiausia – Vilniaus, niekaip nemažėja. Jokia paslaptis, kad emigrantų pilni lėktuvai išskraidina dažniausiai taip pat ne Vilniaus ar Kauno, o likusios Lietuvos gyventojus. Regionų atsilikimas nuo didžiųjų miestų Lietuvai tampa išlikimo klausimu, kurio, deja, niekas nekelia.
Miestai tolsta nuo kaimų
Gyventi provincijoje sunkiau. 2012 metais Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus apskrityse bedarbių dalis nesiekė 11 proc. Tuo tarpu Alytaus ir Utenos apskrityse bedarbių yra apie 15 proc. visose kitose neturinčiųjų darbo taip pat daugiau nei trijuose didžiuosiuose miestuose. Panašus vaizdas ir žiūrint į atlyginimų skirtumus regionuose: vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių pernai Lietuvoje buvo 2046 Lt. Vilniaus mieste – 2431 Lt, Kaune – 2031 Lt, Klaipėdoje – 2207 Lt. Likusioje Lietuvos dalyje vidutinis užmokestis niekur, išskyrus stambios pramonės Mažeikių, Jonavos ir Visagino rajonus, neperkopė 2 tūkst. litų ribos.
Prezidentės patarėjas: Karolio Didžiojo apdovanojimas reiškia visos Lietuvos įvertinimą
Gegužės 9-ąją prezidentei Daliai Grybauskaitei įteikiamas Karolio Didžiojo apdovanojimas kartu yra ir visos Lietuvos įvertinimas, interviu „Žinių radijui“ antradienį teigė prezidentės patarėjas užsienio politikos klausimais Mindaugas Žičkus.
„Tai yra apdovanojimas prezidentei, tačiau kartu tai yra tų pastangų, kurias Lietuva įdėjo krizės metu, bei paramos Europos Sąjungai įvertinimas,“ – sakė M. Žičkus.
Gegužės 9-ąją, Europos dieną, Acheno mieste Vokietijoje D. Grybauskaitei bus įteiktas prestižinis Karolio Didžiojo apdovanojimas, vadinamas savotišku politikos „Oskaru“. Vis dėlto tai nebus vienintelis Lietuvai skirtas renginys šiame mieste.
Be drąsos, be įsitikinimų
|
Kęstutis Girnius |
2013-05-06 06:00 |
Socdemai, kaip ir konservatoriai, bandys sukurti progresinių mokesčių regimybę, padidindami neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Šis dydis sudaro nemenką dalį mažiau uždirbančių žmonių atlyginimo, tad NPD esą užtikrina pajamų mokesčio progresyvumą. Pavyzdžiui, NPD nesumažina mokesčių asmenims, gaunantiems daugiau kaip 3200 litų per mėnesį, o daugiau negu penktadalis 1500 litų uždirbančio žmogaus atlyginimo apsaugomas nuo apmokestinimo.