Svarbu
Registracija
Santykiai su Lenkija – partnerystė ar vasalystė?
 |
| Prof. Alvydas Butkus |
www.voruta.lt prof. Alvydas Butkus, 2013-04-16
Dviejų asimetriškų valstybių – Lietuvos ir Lenkijos – santykiai vertinami labai nevienodai. Mat Lenkija partnerystę su Lietuva įsivaizduoja kaip savo interesų besąlygišką įgyvendinimą Lietuvoje. Dalis Lietuvos politikų Lenkijos ultimatumus, deja, traktuoja kaip teisėtus, o Lenkijos priekaištus priima per smurtautojo nuskriaustos moters savivoką: „gal aš tikrai kalta?“ Šiuo nepagrįstu kaltės jausmu tie politikai stengiasi užkrėsti ir visuomenę, teisindami nuolaidų Lenkijai būtinybę ar mainydami jas, pasak Vinco Kudirkos, „į trupinį aukso, gardaus valgio šaukštą“.
Iš visų kaimynių tik Latvija draugystei su Lietuva nekelia jokių išankstinių sąlygų, reikalavimų ar ultimatumų. Be to, Latvijos santykiai su Lenkija irgi yra orūs, dalykiški, galima sakyti, pavyzdiniai. Šie santykiai rodo, kad Lenkija su mažomis kaimynėmis moka elgtis ir mandagiai, kad Lenkijos ir Lietuvos asimetrija tikrai nėra pretekstas vienos diktatui ir kitos beatodairiškam nuolankumui.Švedas: "Gazprom" siekia pralenkti Lietuvą
2013.04.16, 10:12
Romas Švedas, energetikos ekspertas, buvęs energetikos viceministras ir AB "Lietuvos dujos" valdybos narys, įspėja,
kad kliautis "Gazprom" geranoriškumu ir atsisakyti Europos Komisijos dalyvavimo derybose dėl dujų tiekimo būtų
neprotinga.
- Vyriausybė tvirtina pradedanti derybas su "Gazprom". Kaip Jūs įvertintumėte dviejų derybų partnerių padėtį
šiuo metu?
Lietuvos padėtis derybose su „Gazprom“ yra tokia, kad šalis neturi ko prarasti. Faktiškai esame priklausomi nuo
vienintelio išorinio dujų tiekėjo, kurio tiekiamų dujų kaina yra viena aukščiausių Europoje.
Vis dėlto mūsų situacija derybose tam tikra prasme yra geresnė nei Rusijos Federacijos. Ir tai mums suteikia
pranašumo: dujų kaina šiaip ar taip yra viena aukščiausių Europoje, dujų tiekimas pagal privatizavimo sutartį su
"Gazprom" yra užtikrintas tik iki 2015 m. Rusija neturi pagrindo nutraukti dujų tiekimo šaliai, kuri moka aukštą kainą ir
moka laiku.
- Tačiau iš viešai pasirodančių dokumentų aiškėja, kad padėtis gali būti blogesnė: už vadinamąją "20% kainos
nuolaidą", "Gazprom reikalauja, kad Lietuva politiškai įvykdytų arba įsipareigotų įvykdyti dar bent aštuonis
dalykus...
Pasibaigus "AB Lietuvos dujos" privatizavimo sutarties galiojimui 2014 m., mano nuomone, dujų tiekimas turėtų būti
reglamentuojamas pagal sutartis tarp įmonių. O ne tarp Lietuvos Respublikos ir "Gazprom". Nes naujausiomis derybomis
mūsų padėtį bandoma pabloginti keleriopai.
Lietuva šiuo metu kuria alternatyvas – stato suskystintų gamtinių dujų (SkGD) terminalą ir įgyvendina III Europos
Sąjungos (ES) energetikos paketą. Kitaip tariant, Lietuva kuria tokią teisinę ir infrastruktūrinę bazę, kurios pagrindu būtų
sukurta rinka. Politinė sutartis gali prevenciškai apriboti mūsų galimybes ir pastangas. Kaip ir mūsų inicijuotus
arbitražinius teisminius procesus prieš "Gazprom", kurie tikrai turi pagrindo baigtis sėkmingai.
Savo ruožtu, Europos Komisija (EK) yra pradėjusi tyrimą prieš „Gazprom“ dėl konkurencinės aplinkos sąlygų pažeidimo.
Šio tyrimo pasekmės kol kas nėra aiškios, bet be pagrindo EK tokių tyrimų niekada nepradeda.
- Kokius pagrindinius tikslus derybose turi kelti Lietuvos derybininkai?
Lietuvos tikslas yra palanki kaina. Vis dėlto Lietuva neturėtų paklysti tarp priemonių, kuriomis gali pasiekti šį tikslą. Viena
iš priemonių yra gamtinių dujų sektoriaus reforma.
„Gazprom“ kaip tik ir pradėjo eiti į derybas vien dėl to, kad ėmėmės kitų veiksmų – statyti SkGD terminalą, ieškoti
skalūnų dujų.
„Gazprom“ puikiai įvertina visas minėtas aplinkybes ir besikeičiantį teisinį gamtinių dujų sektoriaus reguliavimą. Manau,
kad pirmiausiai, įvertindamas tai, ką daro Lietuva, „Gazprom“ todėl ir siekia savo abipusius santykius su Lietuva įtvirtinti
kuo aukštesniu valstybinių lygmeniu.
Lietuvai tai yra labai pavojinga, nes reikia įdėmiai ir atsakingai įvertinti, kokiu lygiu sudaryti sutartį su „Gazprom“. Neturėtų
būti taip, kad valstybė derėtųsi su įmone, kad ir kokia didelė ji būtų.
- Kam "Gazprom" reikalingas politinis buvimo Lietuvoje įteisinimas?
Viena vertus, politiškai įteisindamas savo teisinį statusą Lietuvoje "Gazprom" siekia įgyti argumentų, kurie kompanijai
padėtų ginčyti Lietuvos dujų sektoriaus reformos esmę arba daryti įtaką jos eigai. Dėl to "Gazprom" skuba, siekdamas
"įsiteisinti" anksčiau, nei dujų sektoriaus reforma bus užbaigta. Be abejo, „Gazprom“ yra suinteresuota užsitikrinti
ilgalaikį dujų tiekimą ir legaliomis priemonėmis apriboti galimybes tiekti vartotojams dujas iš terminalo.
- Tačiau ar galite pasakyti, kad "Gazprom" derėtis verčia dar nepastatyto terminalo veiksnys?
2013.04.16, 10:12Romas Švedas, energetikos ekspertas, buvęs energetikos viceministras ir AB "Lietuvos dujos" valdybos narys, įspėja,kad kliautis "Gazprom" geranoriškumu ir atsisakyti Europos Komisijos dalyvavimo derybose dėl dujų tiekimo būtųneprotinga.- Vyriausybė tvirtina pradedanti derybas su "Gazprom". Kaip Jūs įvertintumėte dviejų derybų partnerių padėtįšiuo metu?Lietuvos padėtis derybose su „Gazprom“ yra tokia, kad šalis neturi ko prarasti. Faktiškai esame priklausomi nuovienintelio išorinio dujų tiekėjo, kurio tiekiamų dujų kaina yra viena aukščiausių Europoje
Prezidentė apie lietuvių kalbos egzaminą: jokių privilegijų
Publikuota: 2013-04-16 10:17:40 Autorius:BNS inf.
Laikant lietuvių kalbos valstybinį egzaminą niekam negali būti taikoma jokių privilegijų, teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Prezidentė atkreipė ministro dėmesį, kad skirtingos egzamino sąlygos nepalankios ne tik lietuviams, bet ir tautinių mažumų
vaikams. (...) Jokių privilegijų niekam neturi būti“, - šalies vadovės poziciją po sutikimo su švietimo ir mokslo ministru
Dainium Pavalkiu išdėstė prezidentės patarėja Daiva Ulbinaitė.
Ministras D. Pavalkis savo ruožtu patikino, jog po šių metų egzamino, sprendimai dėl lietuvių kalbos egzamino bus peržiūrėti.
„Šio įsakymo galiojimą ribosime“, - teigė D. Pavalkis.
Prezidentūrą pasiekė Rytų Lietuvos mokytojų sąjungos konferencijos, švietimo draugijos „Rytas“ ir 18 tūkst. piliečių
kreipimaisi dėl lietuvių kalbos išsaugojimo ir dėl skirtingų lietuvių kalbos egzamino reikalavimų tautinių mažumų bei lietuviškų
mokyklų abiturientams.
Kreipimesi įšalies vadovus, kurį pasirašė apie 18 tūkst. žmonių, taip pat prašoma „nepažeisti Lietuvos teritorijos vientisumo
ir neįteisinti regioninių kalbų oficialaus statuso, paminant kitų piliečių teises; užkirsti kelią teritorinės autonomijos kūrimui ir
gatvių pavadinimus rašyti tik valstybine kalba; užtikrinti teismų sprendimų vykdymą dėl neteisėtų nelietuviškų užrašų
nukabinimo“.
Švietimo ir mokslo ministras D. Pavalkio šiemet pasirašė įsakymą, kuriuo tautinių mažumų mokyklų abiturientams
palengvintas lietuvių kalbos egzaminas. Privalomas žodžių skaičius lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino rašinyje jiems
sumažintas nuo 500 iki 400, leidžiama padaryti daugiau klaidų. Be to, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos siūlymu padidintas
pasirenkamų autorių skaičius.
Publikuota: 2013-04-16 10:17:40 Autorius:BNS inf.Laikant lietuvių kalbos valstybinį egzaminą niekam negali būti taikoma jokių privilegijų, teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė.„Prezidentė atkreipė ministro dėmesį, kad skirtingos egzamino sąlygos nepalankios ne tik lietuviams, bet ir tautinių mažumųvaikams. (...) Jokių privilegijų niekam neturi būti“, - šalies vadovės poziciją po sutikimo su švietimo ir mokslo ministruDainium Pavalkiu išdėstė prezidentės patarėja Daiva Ulbinaitė.Ministras D.
Nori padėti skurstantiems – netrukdyk jiems dirbti
Pasaulyje skurstančius imama remti ne pašalpomis, o nedidelėmis paskolomis verslui pradėti. Tomo Urbelionio (BFL) nuotrauka
Skurdo problemos sprendimas yra aiškus ir paprastas. Vietoj pašalpos žmogui reikia pasiūlyti pagalbą tapti dirbančiu, kuriančiu ir nepriklausomu.
Sakote, drąsi ir net įžūloka mintis? Norint pamatyti šį sprendimą, reikia keisti perspektyvą, iš kurios žiūrima į skurdo problemą – žiūrėti ne į tai, kas sukelia skurdą, bet kas sukuria turtą. Ir turtą sukuriančią veiklą skatinti. Turtą bet kurioje valstybėje kuria verslas, todėl geriausias būdas kovoti su skurdu – tai pirmiausia netrukdyti žmonėms imtis verslo ir padėti tai daryti. Tačiau taip pat turime suprasti, kas yra verslas ir ką galime vadinti verslininku.
V. Ušackas: problema – ne santykių su Rusija „perkrovime“
Publikuota: 2013-04-11 05:30:00 Autorius: Eglė Šepetytė
Lietuva turėtų įteisinti lenkiškų pavardžių rašybą, o santykiuose su Rusija svarbu pripažinti, kad nuomonės ne visada sutaps,
tačiau šalys visada liks kaimynėmis. Tokios nuomonės laikosi šiuo metu specialiojo ES atstovo pareigas Afganistane einantis
Vygaudas Ušackas, rudenį tapsiantis ES ambasadoriumi Rusijoje. Interviu portalui diena.lt buvęs Lietuvos užsienio reikalų
ministras papasakojo apie darbo Afganistane subtilybes, Lietuvos indėlį tarptautinėje veikloje bei dabartines šalies politikos
problemas.
- Ambasadoriau, šį mėnesį sukanka 3 metai, kai esate specialusis ES atstovas Afganistane. Kokie įspūdžiai?
Kaip atrodo Jūsų darbotvarkė?
- Treji metai Afganistane atstovaujant 27 Europos Sąjungos valstybėms - tai nepakartojamos patirties įgijimas konflikto
zonoje, bendraujant su šalies ir regiono politiniais, religiniais bei pilietinės visuomenės atstovais, dirbant kartu su JTO, JAV,
Japonijos, Indijos, Turkijos, Kinijos, Rusijos, Australijos bei kitų šalių diplomatais bei politikais. 3 metai Afganistane - tai
tarsi atsinaujinimas, sugrįžtant į tarnybos kariuomenėje laikus, kur svarbu laikytis disciplinos, sugebėti pakelti fizinį krūvį bei
moralinę pusiausvyrą ekstremalių situacijų atvejais. Per trejus metus turėjau unikalią galimybę tiesiogiai susipažinti su
įspūdinga ir pilna iššūkių šalimi- Afganistanu, pabandytisuprasti politinio islamo ir jo atskirų šakų poveikį žmonių gyvenimui.
Darbas konflikto zonoje reiškia, kad reikia būti pasiruošusiam dirbti 24 valandas, 7 dienas per savaitę. Rytą pradedu 6
valandą – mankšta ir rytiniu pabėgiojimu, tai man yra tarsi „atsivėrimas pasauliui“: praėjusios dienos atliktų darbų ir šios
dienos uždavinių apmastymas. 7-8 valandą – pusryčiai, skaitant ar peržiūrint dokumentus, per naktį gautų elektroninių žinučių
atsakymai. Tai, bene, produktyviausias dienos laikas, kai niekas netrukdo susikaupus peržiūrėti ar baigti ruošti svarbius
dokumentus. Nuo 8 val. ryto iki 19 val. vakaro – darbas susitinkant su vietos ar užsienio politikos, verslo, bendruomenių ir
genčių atstovais, vizitai į projektus, kuriuos ES finansuoja (mokyklos, globos namai, žemės, ūkio objektai, policininkų
Publikuota: 2013-04-11 05:30:00 Autorius: Eglė ŠepetytėLietuva turėtų įteisinti lenkiškų pavardžių rašybą, o santykiuose su Rusija svarbu pripažinti, kad nuomonės ne visada sutaps,tačiau šalys visada liks kaimynėmis. Tokios nuomonės laikosi šiuo metu specialiojo ES atstovo pareigas Afganistane einantisVygaudas Ušackas, rudenį tapsiantis ES ambasadoriumi Rusijoje. Interviu portalui diena.lt buvęs Lietuvos užsienio reikalųministras papasakojo apie darbo Afganistane subtilybes, Lietuvos indėlį tarptautinėje veikloje bei dabartines šalies politikosproblemas.- Ambasadoriau, šį mėnesį sukanka 3 metai, kai esate specialusis ES atstovas Afganistane. Kokie įspūdžiai?Kaip atrodo Jūsų darbotvarkė?-