Svarbu
Registracija
Liudvikas Narcizas Rasimas. Lenkų reikalavimai Lietuvai – Tautų apsisprendimo teisės neigimas
 |
|
Liudvikas Narcizas Rasimas Juozo Valiušaičio nuotr. |
www.bernardinai.lt 2013-03-25
Dar 18 amžiuje Prancūzų revoliucija pagimdė daug nacionalinių judėjimų, siekusių įgyvendinti tautų teises savo etninėse žemėse įkurti valstybes ir nustatyti jose savą viešąją tvarką. Tačiau tik bolševikinė Rusija V.Lenino Dekrete dėl taikos pabandė tai paversti visuotinai priimtina teisės norma.
JAV prezidentas, Prinstono universiteto profesorius Tomas Vudrou Vilsonas savo 14 punktų pareiškime Kongresui jau rišliai išdėstė tautų apsisprendimo principus, kurių esmė buvo ta, kad tautos savo etninėse žemėse gali sukurti valstybes ir jose nustatyti savą tvarką. Matomai, ne be Ignacijaus Pederevskio, Baltųjų Rūmų muzikinių vakarų vadovo poveikio, tuose punktuose iškeltas ir Lenkijos nepriklausomybės klausimas. Vienok, nurodyta labai svarbi sąlyga - Lenkijos valstybė neturi kėsintis į lietuvių ir ukrainiečių etnines žemes.Neryžtinga Vyriausybė kuria darbo grupes
 |
| Saulius Spurga |
www.lzinios.lt Saulius Spurga 2013-03-26
Algirdas Butkevičius, per šimtą dienų ministro pirmininko poste dar nespėjęs nuveikti didelių darbų, gali džiaugtis aukštais reitingais. Daugeliui rinkėjų imponuoja nuosaiki ministro pirmininko laikysena, o lyderystės stoka, Vyriausybei dirbant tik trumpą laiką, dar nekrinta į akis.
Beveik 18 000 piliečių kreipėsi į Lietuvos valdžią reikalaudami ginti valstybinę kalbą
 |
|
Prie Prezidentūros visuomenės atstovus pasitiko Laisvės kovotojų sąjūdžio nariai su plakatais, raginančiais šalies Prezidentę ginti lietuvių valstybinę kalbą, Lietuvos valstybės teritorinį vientisumą bei Konstituciją Arūno Rasakevičiaus nuotr. |
Jau beveik 18 000 piliečių kreipėsi į Lietuvos valdžią reikalaudami ginti valstybinę kalbą ir Lietuvos teritorinį vientisumą, parašų rinkimas tęsiamas
Šiandien, kovo 19 dieną, 9.30 val. grupė visuomenės veikėjų įteikė Lietuvos Respublikos Prezidentei 16 510 (šešiolika tūkstančių penkių šimtų dešimties) Lietuvos Respublikos piliečių pasirašytą kreipimąsi į Lietuvos vadovybę dėl „Reikalavimo ginti Lietuvos Respublikos valstybinę kalbą ir teritorinį vientisumą“. Dar 1 218 parašų iš Panevėžio buvo įteikta Prezidentūrai kiek anksčiau. Iš viso iki kovo 15 d. Reikalavimą pasirašė 17 728 LR piliečiai. Tačiau parašų rinkimo akcija dar neatslūgsta. Kitus parašus numatoma šalies vadovei įteikti vėliau.
10.30 val. šis kreipimasis buvo įteiktas Ministro Pirmininko kanclerio pirmajam pavaduotojui Remigijui Motuzai, o 16 val. vyko susitikimas su Seimo Pirmininku Vydu Gedvilu.
K.Garšva. Mažaraščiai tvarko raštą
Kazimieras Garšva, www.propatria.lt
2013 03 25 11:53
Kultūros ministro sudaryta darbo grupė parengė rekomendacijas dėl šešioliktosios
Vyriausybės 2012–2016 m. programos. Užsimojus „tvarkyti“ daugiausia kalbos
dalykus (valstybinės kalbos egzaminą, vardų, pavardžių, gatvių, vietovardžių ir kitų
dalykų rašybą), į šią grupę nebeįtrauktas nė vienas Valstybinės lietuvių kalbos
komisijos narys, nors būtent ši Komisija, o ne Kultūros ministerija atsakinga už kalbos
tvarkymą ir priežiūrą. Kai Rusijos caras lietuviams rengė naują raštą, į pagalbą
pasikvietė ir kalbininką – lietuviškai pramokusį Palenkės vaivadijos lenką Stanislavą
Mikuckį, o Nepriklausomos demokratinės Respublikos raštui tvarkyti, pasirodo, nė
vieno kalbininko nebereikia.
Rekomendacijose liko per 30 skyrybos, rašybos, gramatikos, stiliaus klaidų. Ar tai labai kultūringa? Ar dėl to reikia ir
iki gyvos galvos „užtikrinti asmenų, priklausančių tautinėms mažumoms, teisę lengvatinėmis sąlygomis laikyti
valstybinės kalbos egzaminą“?
Dėl didžiulio Lenkijos kai kurių valdininkų, autonomininkų spaudimo pirmiausia trokštama sulenkinti dažniau vartojamą
valstybinės kalbos dalį – vardyną. Kad būtų paprasčiau, nė viena valdžia į vardyno specialistus nesikreipė, o jų
pastabas nuleidžia negirdomis.
Diskusija vyksta ne dėl lenkų pavardžių rašybos, o dėl mūsų abėcėlės. Lietuva nereikalauja keisti lenkų kalbos
abėcėlės, autentiškai rašyti baltiškas pavardes etninėse lietuvių žemėse, vietovardžius, o daliai lenkų tebeatrodo,
kad Lietuva – jos pakraštys, kur tebeveikia Lenkijos įstatymai. Dalis Lietuvos ministrų, žurnalistų, „politologų“
darbuojasi geriau net už Lenkijos įtakos agentus. Jie tiek netiesiogiai prievartavo vieną Valstybinės lietuvių kalbos
pirmininkę (tik ne A. Rosiną, kurį mažaraščiai vadina italu Rosiniu), kad ta buvo priversta sutikti, jog „vardų ir pavardžių
rašymas – tai ne lingvistinis, o politinis klausimas“, kurį gali tvarkyti vieni kosmopolitai ir kalbininkų šantažuotojai.
Norėdami atsikratyti kalbininkų „globos“, kalbotyros diletantai paskelbė, „kad asmenvardžiai nereiškia sąvokų ir neturi
leksinės reikšmės“. Iš tikro tikriniai žodžiai, kaip ir bendriniai žodžiai, paklūsta kalbos fonetikai, morfologijai, rašybai,
turi savo motyvaciją, o kilę iš pravardžių pavardės – ir buvusią leksinę reikšmę. „Išblaškius dūmų uždangą, tyčia
paleistą pridengti atakai prieš pavardžių lietuviškumą ir galutinai įsitikinus, kad pavardės gali priklausyti tik kalbai, kartu
tampa aišku, jog lemiamą balsą svarstymuose dėl pavardžių vartojimo vienokiu ar kitokiu pavidalu turi turėti ne kokie
profanai, o kalbininkai (V. Urbutis. Pavardžių pradžiamokslis. Vilnius, 2010, p. 9). Mūsų asmenvardis – ne tik
„unikalus asmens tapatybės žymuo“, bet ir LDK kultūros paveldas, su kalba priklausantis ne tik konkrečiam asmeniui,
o visai tautai. Prof. V. Urbutis yra nurodęs, jog pavardės tikrasis šeimininkas yra ne ja įvardijamas asmuo, o kalba,
 |
| Habil. dr. Kazimieras Garšva |
Kultūros ministro sudaryta darbo grupė parengė rekomendacijas dėl šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 m. programos. Užsimojus „tvarkyti“ daugiausia kalbosdalykus (valstybinės kalbos egzaminą, vardų, pavardžių, gatvių, vietovardžių ir kitųdalykų rašybą), į šią grupę nebeįtrauktas nė vienas Valstybinės lietuvių kalboskomisijos narys, nors būtent ši Komisija, o ne Kultūros ministerija atsakinga už kalbostvarkymą ir priežiūrą. Kai Rusijos caras lietuviams rengė naują raštą, į pagalbąpasikvietė ir kalbininką – lietuviškai pramokusį Palenkės vaivadijos lenką
Stanislavą Mikuckį, o Nepriklausomos demokratinės Respublikos raštui tvarkyti, pasirodo, nėvieno kalbininko nebereikia.Rekomendacijose liko per 30 skyrybos, rašybos, gramatikos, stiliaus klaidų. Ar tai labai kultūringa? Ar dėl to reikia iriki gyvos galvos „užtikrinti asmenų, priklausančių tautinėms mažumoms, teisę lengvatinėmis sąlygomis laikytivalstybinės kalbos egzaminą“?Dėl didžiulio Lenkijos kai kurių valdininkų, autonomininkų spaudimo pirmiausia trokštama sulenkinti dažniau vartojamąvalstybinės kalbos dalį – vardyną. Kad būtų paprasčiau, nė viena valdžia į vardyno specialistus nesikreipė, o jųpastabas nuleidžia negirdomis.
Vyriausybės vizija – juoda katė tamsoje. Bet ką pamatysime, kai užsidegs šviesa?
www.veidas.lt 2013-03-25
100 dienų meilės A.Butkevičiaus ir nemeilės A.Kubiliaus Vyriausybėms. Katra akla?
Koks paradoksas: 16-ąjį Ministrų kabinetą ekspertai labiausiai vertina už nedarymą to, ką žadėjo daryti. Bet žmonės vis tiek garbina premjerą ir valdančiuosius. Gal todėl, kad jie per dieną po dukart apie tą patį kalba skirtingai, vadinasi, kiekvienas gali išgirsti savo geidžiamą variantą. Tačiau kas iš tikrųjų laukia valstybės ir mūsų visų – nežinia, nes už vienokius pažadus žmonės balsavo per rinkimus, kitokią programą patvirtino Seimas, o tikrąjį vektorių dar turi nubrėžti daugybė darbo grupių ir komisijų, kurių politikai paklausys arba nepaklausys.Per šimtą A.Butkevičiaus Vyriausybės dienų tapo aišku, kad niekas neaišku. Tad ar didžiulė meilė Algirdui Butkevičiui ir jo Vyriausybei adekvati jų pirmojo šimtadienio įdirbiui, lygiai kaip ar pelnyta buvo nemeilė jų pirmtakams – Andriui Kubiliui ir jo Vyriausybei, kurie esminį savo uždavinį – išgelbėti valstybę nuo finansinio kracho, tegu su klaidomis, vis dėlto atliko?