• Naujienos
  • Istorija
  • Dokumentai
  • Apie Sąjūdį
    • Lietuvos Sąjūdžio įstatai
    • Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimai
    • Lietuvos Sąjūdžio ženklas
  • Archyvas
  • Kontaktai

Svarbu

  • XVI suvažiavimo rezoliucijos

  • Dėl šauktinių kariuomenės grąžinimo

  • Dėl santykių su Lenkijos ir Lietuvos lenkais

  • Dėl padėties įstatymdavystėje, artėjant apribojimų dėl žemės pardavimo užsienio subjektams termino pabaigai

  • Apie demokratijų nevieningumo krizę

Turinys

  • Suvažiavimai
    • XV suvažiavimas
    • XIV suvažiavimas
  • Istorija

Registracija

  • Pamiršote slaptažodį?
  • Pamiršote prisijungimo vardą?

Viktoras Uspaskichas teisme tęsė ilgąją kalbą, plėtodamas sąmokslo teoriją apie susidorojimą su juo

Publikuota: 2013 balandžio 18d. 09:38 Autorius: Saulius Chadasevičius / 15min.lt

Teismas sostinėje tęsia juodosios buhalterijos bylos nagrinėjimą.

Vilniaus apygardos teisme kaltinamasis Viktoras Uspaskichas ketvirtadienį nuo tęsia savo ilgąją kalbą, kurios besikartojantis motyvas – esą galingi suinteresuoti asmenys Valstybės saugumo departamento ir Mokesčių inspekcijos rankomis susidorojo su juo, kaip su galingą verslo imperiją ir įtakingą politinę organizaciją sukūrusiu asmeniu.

Išvakarėse šis kaltinamasis kalbėjo ilgiau nei tris valandas, ketvirtadienį jis žada praleisti tribūnoje dar apie pusantros valandos.

Skaityti daugiau...

Dujos Lietuvai – iš egzotiškos valstybės

BNS
2013 m. balandžio 17 d. 10:52

Karibų jūroje įsikūrusi Trinidado ir Tobago valstybė domisi galimybe parduoti suskystintas gamtines dujas Lietuvai, trečiadienį pranešė diplomatai.

Šis klausimas buvo aptartas Lietuvos ambasadoriaus JAV Žygimanto Pavilionio susitikime su Vašingtone viešinčiu Trinidado ir Tobako energetikos ministru Kevinu Ramnarine ir ambasadoriumi Neilu Parsanu.

Skaityti daugiau...

Švedas: "Gazprom" siekia pralenkti Lietuvą

2013.04.16, 10:12
Romas Švedas, energetikos ekspertas, buvęs energetikos viceministras ir AB "Lietuvos dujos" valdybos narys, įspėja,
kad kliautis "Gazprom" geranoriškumu ir atsisakyti Europos Komisijos dalyvavimo derybose dėl dujų tiekimo būtų
neprotinga.
- Vyriausybė tvirtina pradedanti derybas su "Gazprom". Kaip Jūs įvertintumėte dviejų derybų partnerių padėtį
šiuo metu?
Lietuvos padėtis derybose su „Gazprom“ yra tokia, kad šalis neturi ko prarasti. Faktiškai esame priklausomi nuo
vienintelio išorinio dujų tiekėjo, kurio tiekiamų dujų kaina yra viena aukščiausių Europoje.
Vis dėlto mūsų situacija derybose tam tikra prasme yra geresnė nei Rusijos Federacijos. Ir tai mums suteikia
pranašumo: dujų kaina šiaip ar taip yra viena aukščiausių Europoje, dujų tiekimas pagal privatizavimo sutartį su
"Gazprom" yra užtikrintas tik iki 2015 m. Rusija neturi pagrindo nutraukti dujų tiekimo šaliai, kuri moka aukštą kainą ir
moka laiku.
- Tačiau iš viešai pasirodančių dokumentų aiškėja, kad padėtis gali būti blogesnė: už vadinamąją "20% kainos
nuolaidą", "Gazprom reikalauja, kad Lietuva politiškai įvykdytų arba įsipareigotų įvykdyti dar bent aštuonis
dalykus...
Pasibaigus "AB Lietuvos dujos" privatizavimo sutarties galiojimui 2014 m., mano nuomone, dujų tiekimas turėtų būti
reglamentuojamas pagal sutartis tarp įmonių. O ne tarp Lietuvos Respublikos ir "Gazprom". Nes naujausiomis derybomis
mūsų padėtį bandoma pabloginti keleriopai.
Lietuva šiuo metu kuria alternatyvas – stato suskystintų gamtinių dujų (SkGD) terminalą ir įgyvendina III Europos
Sąjungos (ES) energetikos paketą. Kitaip tariant, Lietuva kuria tokią teisinę ir infrastruktūrinę bazę, kurios pagrindu būtų
sukurta rinka. Politinė sutartis gali prevenciškai apriboti mūsų galimybes ir pastangas. Kaip ir mūsų inicijuotus
arbitražinius teisminius procesus prieš "Gazprom", kurie tikrai turi pagrindo baigtis sėkmingai.
Savo ruožtu, Europos Komisija (EK) yra pradėjusi tyrimą prieš „Gazprom“ dėl konkurencinės aplinkos sąlygų pažeidimo.
Šio tyrimo pasekmės kol kas nėra aiškios, bet be pagrindo EK tokių tyrimų niekada nepradeda.
- Kokius pagrindinius tikslus derybose turi kelti Lietuvos derybininkai?
Lietuvos tikslas yra palanki kaina. Vis dėlto Lietuva neturėtų paklysti tarp priemonių, kuriomis gali pasiekti šį tikslą. Viena
iš priemonių yra gamtinių dujų sektoriaus reforma.
„Gazprom“ kaip tik ir pradėjo eiti į derybas vien dėl to, kad ėmėmės kitų veiksmų – statyti SkGD terminalą, ieškoti
skalūnų dujų.
„Gazprom“ puikiai įvertina visas minėtas aplinkybes ir besikeičiantį teisinį gamtinių dujų sektoriaus reguliavimą. Manau,
kad pirmiausiai, įvertindamas tai, ką daro Lietuva, „Gazprom“ todėl ir siekia savo abipusius santykius su Lietuva įtvirtinti
kuo aukštesniu valstybinių lygmeniu.
Lietuvai tai yra labai pavojinga, nes reikia įdėmiai ir atsakingai įvertinti, kokiu lygiu sudaryti sutartį su „Gazprom“. Neturėtų
būti taip, kad valstybė derėtųsi su įmone, kad ir kokia didelė ji būtų.
- Kam "Gazprom" reikalingas politinis buvimo Lietuvoje įteisinimas?
Viena vertus, politiškai įteisindamas savo teisinį statusą Lietuvoje "Gazprom" siekia įgyti argumentų, kurie kompanijai
padėtų ginčyti Lietuvos dujų sektoriaus reformos esmę arba daryti įtaką jos eigai. Dėl to "Gazprom" skuba, siekdamas
"įsiteisinti" anksčiau, nei dujų sektoriaus reforma bus užbaigta. Be abejo, „Gazprom“ yra suinteresuota užsitikrinti
ilgalaikį dujų tiekimą ir legaliomis priemonėmis apriboti galimybes tiekti vartotojams dujas iš terminalo.
- Tačiau ar galite pasakyti, kad "Gazprom" derėtis verčia dar nepastatyto terminalo veiksnys?
2013.04.16, 10:12Romas Švedas, energetikos ekspertas, buvęs energetikos viceministras ir AB "Lietuvos dujos" valdybos narys, įspėja,kad kliautis "Gazprom" geranoriškumu ir atsisakyti Europos Komisijos dalyvavimo derybose dėl dujų tiekimo būtųneprotinga.- Vyriausybė tvirtina pradedanti derybas su "Gazprom". Kaip Jūs įvertintumėte dviejų derybų partnerių padėtįšiuo metu?Lietuvos padėtis derybose su „Gazprom“ yra tokia, kad šalis neturi ko prarasti. Faktiškai esame priklausomi nuovienintelio išorinio dujų tiekėjo, kurio tiekiamų dujų kaina yra viena aukščiausių Europoje

Skaityti daugiau...

Santykiai su Lenkija – partnerystė ar vasalystė?

Santykiai su Lenkija – partnerystė ar vasalystė?
Prof. Alvydas Butkus

www.voruta.lt  prof. Alvydas Butkus, 2013-04-16

Dviejų asimetriškų valstybių – Lietuvos ir Lenkijos – santykiai vertinami labai nevienodai. Mat Lenkija partnerystę su Lietuva įsivaizduoja kaip savo interesų besąlygišką įgyvendinimą Lietuvoje. Dalis Lietuvos politikų Lenkijos ultimatumus, deja, traktuoja kaip teisėtus, o Lenkijos priekaištus priima per smurtautojo nuskriaustos moters savivoką: „gal aš tikrai kalta?“ Šiuo nepagrįstu kaltės jausmu tie politikai stengiasi užkrėsti ir visuomenę, teisindami nuolaidų Lenkijai būtinybę ar mainydami jas, pasak Vinco Kudirkos, „į trupinį aukso, gardaus valgio šaukštą“.

Iš visų kaimynių tik Latvija draugystei su Lietuva nekelia jokių išankstinių sąlygų, reikalavimų ar ultimatumų. Be to, Latvijos santykiai su Lenkija irgi yra orūs, dalykiški, galima sakyti, pavyzdiniai. Šie santykiai rodo, kad Lenkija su mažomis kaimynėmis moka elgtis ir mandagiai, kad Lenkijos ir Lietuvos asimetrija tikrai nėra pretekstas vienos diktatui ir kitos beatodairiškam nuolankumui.

Skaityti daugiau...

Nori padėti skurstantiems – netrukdyk jiems dirbti

2013-04-15
Remigijus Senavaitis
Nori padėti skurstantiems – netrukdyk jiems dirbti

Pasaulyje skurstančius imama remti ne pašalpomis, o nedidelėmis paskolomis verslui pradėti. Tomo Urbelionio (BFL) nuotrauka

Skurdo problemos sprendimas yra aiškus ir paprastas. Vietoj pašalpos žmogui reikia pasiūlyti pagalbą tapti dirbančiu, kuriančiu ir nepriklausomu.

Sakote, drąsi ir net įžūloka mintis? Norint pamatyti šį sprendimą, reikia keisti perspektyvą, iš kurios žiūrima į skurdo problemą – žiūrėti ne į tai, kas sukelia skurdą, bet kas sukuria turtą. Ir turtą sukuriančią veiklą skatinti. Turtą bet kurioje valstybėje kuria verslas, todėl geriausias būdas kovoti su skurdu – tai pirmiausia netrukdyti žmonėms imtis verslo ir padėti tai daryti. Tačiau taip pat turime suprasti, kas yra verslas ir ką galime vadinti verslininku.

Skaityti daugiau...

Daugiau straipsnių...

  1. Prezidentė apie lietuvių kalbos egzaminą: jokių privilegijų
  2. V. Ušackas: problema – ne santykių su Rusija „perkrovime“
  3. TS-LKD pirmininko rinkimai: modernios politikos link
  4. V.Landsbergis: išgyvename antrą istorinį išmėginimą

Puslapis 1516 iš 1581

  • Pradėti
  • Ankstesnis
  • 1511
  • 1512
  • 1513
  • 1514
  • 1515
  • 1516
  • 1517
  • 1518
  • 1519
  • 1520
  • Kitas
  • Pabaiga

 

Lietuvos Sąjūdis