Trypčiojanti Lietuvos valdžia - džiaugsmas Maskvai ir Minskui

www.lrytas.lt Mečys Laurinkus 2013-03-23

Premjeras A. Butkevičius Rusijos verslo žurnalui RBK objektyviai ir sąžiningai teigdamas, kad „Mes nesirengiame galutinai atsisakyti atominės elektrinės statybos, bet ir neskubėsime“, vis dėlto pasakė tai, ką V. Putinas ir A. Lukašenka norėjo išgirsti.

Šių metų kovo 15 dieną Rusija suteikė Baltarusijai dviejų milijardų dolerių kreditą, o Astravo atominės elektrinės statybos greitinimas buvo vienas iš susitikimo Sankt Peterburge dienotvarkės klausimų. Kad Lietuva nebeskuba su savuoju atominės projektu, 50 kilometrų nuo Vilniaus statomos atominės elektrinės projekto iniciatoriams yra gera žinia.

Skaityti daugiau...

Didžiosios Britanijos premjeras ketina apriboti socialines garantijas migrantams

www.bernardinai.lt 2013-03-25

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas pirmadienį pranešė apie naujas kovos su imigracija priemones – savo planus apriboti migrantų teisę į darbą, sveikatos apsaugą ir būsto lengvatas.

D. Cameronas pripažino sunkiai dirbančių kelių migrantų kartų indėlį į šalies ekonomiką, bet perspėjo, kad Didžioji Britanija per daug ilgai buvo laikoma „lengvatike“.

Naujajame projekte numatoma, kad migrantai po šešių mėnesių neteks bedarbių pašalpų, jeigu jiems nebus darbo perspektyvų, be to, ne Europos šalių piliečiams gali tekti mokėti už sveikatos priežiūrą.

Ministras pirmininkas perspėjo, kad teisė į valstybės tarnybą yra „tai, ką migrantai užsitarnauja, o ne automatinė (jų) teisė“ ir pridūrė: „Mums reikia žmonių, kuriems įdomu tai, ką jie gali pasiūlyti Britanijai“.

Skaityti daugiau...

Neryžtinga Vyriausybė kuria darbo grupes

Spurga
Saulius Spurga

www.lzinios.lt Saulius Spurga 2013-03-26

Algirdas Butkevičius, per šimtą dienų ministro pirmininko poste dar nespėjęs nuveikti didelių darbų, gali džiaugtis aukštais reitingais. Daugeliui rinkėjų imponuoja nuosaiki ministro pirmininko laikysena, o lyderystės stoka, Vyriausybei dirbant tik trumpą laiką, dar nekrinta į akis.

Dažnas apžvalgininkas neatsispiria pagundai jau dabar imti lyginti Andriaus Kubiliaus ir Algirdo Butkevičiaus vyriausybes, nors akivaizdu, kad tam laikas dar neatėjo. Vyriausybės dirbo skirtingą laiką, o pirmąjį šimtą dienų gyveno pernelyg skirtingomis sąlygomis. A.Kubiliaus Vyriausybė negalėjo leisti sau tokios prabangos - atiduoti klausimus spręsti darbo grupėms, kad jos mėnesių mėnesius diskutuotų, rengtų alternatyvius sprendimų variantus.

Skaityti daugiau...

Liudvikas Narcizas Rasimas. Lenkų reikalavimai Lietuvai – Tautų apsisprendimo teisės neigimas

Narcizas Rasimas

Liudvikas Narcizas Rasimas

Juozo Valiušaičio nuotr.

www.bernardinai.lt 2013-03-25

Dar 18 amžiuje Prancūzų revoliucija pagimdė daug nacionalinių judėjimų, siekusių įgyvendinti tautų teises savo etninėse žemėse įkurti valstybes ir nustatyti jose savą viešąją tvarką. Tačiau tik bolševikinė Rusija V.Lenino Dekrete dėl taikos pabandė tai paversti visuotinai priimtina teisės norma.

JAV prezidentas, Prinstono universiteto profesorius Tomas Vudrou Vilsonas savo 14 punktų pareiškime Kongresui jau rišliai išdėstė tautų apsisprendimo principus, kurių esmė buvo ta, kad tautos savo etninėse žemėse gali sukurti valstybes ir jose nustatyti savą tvarką. Matomai, ne be Ignacijaus Pederevskio, Baltųjų Rūmų muzikinių vakarų vadovo poveikio, tuose punktuose iškeltas ir Lenkijos nepriklausomybės klausimas. Vienok, nurodyta labai svarbi sąlyga - Lenkijos valstybė neturi kėsintis į lietuvių ir ukrainiečių etnines žemes.

Skaityti daugiau...

K.Garšva. Mažaraščiai tvarko raštą

Kazimieras Garšva, www.propatria.lt
2013 03 25 11:53
Kultūros ministro sudaryta darbo grupė parengė rekomendacijas dėl šešioliktosios
Vyriausybės 2012–2016 m. programos. Užsimojus „tvarkyti“ daugiausia kalbos
dalykus (valstybinės kalbos egzaminą, vardų, pavardžių, gatvių, vietovardžių ir kitų
dalykų rašybą), į šią grupę nebeįtrauktas nė vienas Valstybinės lietuvių kalbos
komisijos narys, nors būtent ši Komisija, o ne Kultūros ministerija atsakinga už kalbos
tvarkymą ir priežiūrą. Kai Rusijos caras lietuviams rengė naują raštą, į pagalbą
pasikvietė ir kalbininką – lietuviškai pramokusį Palenkės vaivadijos lenką Stanislavą
Mikuckį, o Nepriklausomos demokratinės Respublikos raštui tvarkyti, pasirodo, nė
vieno kalbininko nebereikia.
Rekomendacijose liko per 30 skyrybos, rašybos, gramatikos, stiliaus klaidų. Ar tai labai kultūringa? Ar dėl to reikia ir
iki gyvos galvos „užtikrinti asmenų, priklausančių tautinėms mažumoms, teisę lengvatinėmis sąlygomis laikyti
valstybinės kalbos egzaminą“?
Dėl didžiulio Lenkijos kai kurių valdininkų, autonomininkų spaudimo pirmiausia trokštama sulenkinti dažniau vartojamą
valstybinės kalbos dalį – vardyną. Kad būtų paprasčiau, nė viena valdžia į vardyno specialistus nesikreipė, o jų
pastabas nuleidžia negirdomis.
Diskusija vyksta ne dėl lenkų pavardžių rašybos, o dėl mūsų abėcėlės. Lietuva nereikalauja keisti lenkų kalbos
abėcėlės, autentiškai rašyti baltiškas pavardes etninėse lietuvių žemėse, vietovardžius, o daliai lenkų tebeatrodo,
kad Lietuva – jos pakraštys, kur tebeveikia Lenkijos įstatymai. Dalis Lietuvos ministrų, žurnalistų, „politologų“
darbuojasi geriau net už Lenkijos įtakos agentus. Jie tiek netiesiogiai prievartavo vieną Valstybinės lietuvių kalbos
pirmininkę (tik ne A. Rosiną, kurį mažaraščiai vadina italu Rosiniu), kad ta buvo priversta sutikti, jog „vardų ir pavardžių
rašymas – tai ne lingvistinis, o politinis klausimas“, kurį gali tvarkyti vieni kosmopolitai ir kalbininkų šantažuotojai.
Norėdami atsikratyti kalbininkų „globos“, kalbotyros diletantai paskelbė, „kad asmenvardžiai nereiškia sąvokų ir neturi
leksinės reikšmės“. Iš tikro tikriniai žodžiai, kaip ir bendriniai žodžiai, paklūsta kalbos fonetikai, morfologijai, rašybai,
turi savo motyvaciją, o kilę iš pravardžių pavardės – ir buvusią leksinę reikšmę. „Išblaškius dūmų uždangą, tyčia
paleistą pridengti atakai prieš pavardžių lietuviškumą ir galutinai įsitikinus, kad pavardės gali priklausyti tik kalbai, kartu
tampa aišku, jog lemiamą balsą svarstymuose dėl pavardžių vartojimo vienokiu ar kitokiu pavidalu turi turėti ne kokie
profanai, o kalbininkai (V. Urbutis. Pavardžių pradžiamokslis. Vilnius, 2010, p. 9). Mūsų asmenvardis – ne tik
„unikalus asmens tapatybės žymuo“, bet ir LDK kultūros paveldas, su kalba priklausantis ne tik konkrečiam asmeniui,
o visai tautai. Prof. V. Urbutis yra nurodęs, jog pavardės tikrasis šeimininkas yra ne ja įvardijamas asmuo, o kalba,
Garsva
Habil. dr. Kazimieras Garšva
www.propatria.lt  habil. dr. Kazimieras Garšva 2013-03-25
Kultūros ministro sudaryta darbo grupė parengė rekomendacijas dėl šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 m. programos. Užsimojus „tvarkyti“ daugiausia kalbosdalykus (valstybinės kalbos egzaminą, vardų, pavardžių, gatvių, vietovardžių ir kitųdalykų rašybą), į šią grupę nebeįtrauktas nė vienas Valstybinės lietuvių kalboskomisijos narys, nors būtent ši Komisija, o ne Kultūros ministerija atsakinga už kalbostvarkymą ir priežiūrą. Kai Rusijos caras lietuviams rengė naują raštą, į pagalbąpasikvietė ir kalbininką – lietuviškai pramokusį Palenkės vaivadijos lenką
Stanislavą Mikuckį, o Nepriklausomos demokratinės Respublikos raštui tvarkyti, pasirodo, nėvieno kalbininko nebereikia.Rekomendacijose liko per 30 skyrybos, rašybos, gramatikos, stiliaus klaidų. Ar tai labai kultūringa? Ar dėl to reikia iriki gyvos galvos „užtikrinti asmenų, priklausančių tautinėms mažumoms, teisę lengvatinėmis sąlygomis laikytivalstybinės kalbos egzaminą“?Dėl didžiulio Lenkijos kai kurių valdininkų, autonomininkų spaudimo pirmiausia trokštama sulenkinti dažniau vartojamąvalstybinės kalbos dalį – vardyną. Kad būtų paprasčiau, nė viena valdžia į vardyno specialistus nesikreipė, o jųpastabas nuleidžia negirdomis.

Skaityti daugiau...

Daugiau straipsnių...

  1. Beveik 18 000 piliečių kreipėsi į Lietuvos valdžią reikalaudami ginti valstybinę kalbą
  2. Vyriausybės vizija – juoda katė tamsoje. Bet ką pamatysime, kai užsidegs šviesa?
  3. Č.Iškauskas. Lenkijos ultimatumai Lietuvai: 1938-ieji ir šiandiena
  4. Kiprui paskutinę akimirką numestas gelbėjimo ratas