Svarbu
Registracija
Juk B.Madoffas irgi būtų dar mielai padirbėjęs
 |
| Ingrida Šimonytė |
www.lzinios.lt Ingrida Šimonytė 2013-02-28
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Bronius Bradauskas savo pastarajame interviu "Lietuvos žiniose" pažėrė krūvą sąmokslo teorijų ir apibendrinimų. Teiginys, kad tai, kas įvyko Lietuvos bankų sektoriuje per pastaruosius pusantrų metų, negali vykti demokratiniuose kraštuose, nestebina prisimenant autoriaus pašlovinimus Aleksandro Lukašenkos režimui.
VSTT Bosui nurodė nugriauti saugumoje teritorijoje pastatytas tvoras
www.alfa.lt 2013-02-27
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) elnyną Pajūrio regioniniame parke valdančiam verslininkui Antanui Bosui nurodė nugriauti tvoras, trukdančias naudotis visuomeniniais keliais.
Pasak dienraščio „Lietuvos žinios“, A.Bosui taip pat nurodyta sumažinti naudojamos žemės plotą.
Pasak dienraščio, A.Bosas asmeniškai arba per jam pavaldžias bendroves yra nusipirkęs ar išsinuomojęs apie 150 ha žemės ir valstybinių miškų. Teritorija įeina į valstybės saugomą Pajūrio regioninį parką, didžioji jos dalis patenka į Šaipių kraštovaizdžio ir Karklės botaninį draustinius, elnynas taip pat šliejasi prie saugomo Pločio gamtinio rezervato ir tarptautinio dviračių tako.Generalinis prokuroras siūlo apriboti Darbo partijos veiklą
www.alfa.lt Kęstutis Neverauskas 2013-02-27
Trečiadienį Vilniaus apygardos teisme (VAT) pratęstas Darbo partijos (DP) vadinamosios juodosios buhalterijos bylos nagrinėjimas. Prie teismo, dėl, jų manymu, šališkai vykstančio teismo proceso, mitinguojant DP atstovams, teisme laukiama pažymos apie vieno iš kaltinamųjų – Viktoro Uspaskicho sveikatos būklę.
Antradienį teismo posėdį teko nukelti vienai dienai netikėtai sužinojus, jog DP lyderis išvežtas į ligoninę. Įtariama, kad jį ištiko ūminis miokardo infarktas. Kaltinamojo advokatas buvo įpareigotas trečiadienį pateikti pažymą apie V. Uspaskicho sveikatą. Posėdyje nedalyvaujant bent vienam iš nuteistųjų, bylos nagrinėjamas negali vykti.
Šią savaitę parodymus byloje turėjęs duoti V. Uspaskichas pirmadienį susikivirčijo su teisėjų kolegijos pirmininke Daiva Pranyte-Zaleckiene. Ji V. Uspaskicho kalbą traktavo kaip atsisakymą duoti parodymus. Du iš kaltinamųjų – Seimo vicepirmininkas Vytautas Gapšys ir DP buhalterė Marina Liutkevičienė parodymus žadėjo duoti antradienį, bet, į teismą neatvykus V. Uspaskichą, jų liudijimas kol kas atidėtas. Ketvirtoji kaltinamoji – Vitalija Vonžutaitė atsisakė teisės duoti parodymus.K.Vaičiūnaitė. LLRA – paskutinis sovietinės Lietuvos atsiraugėjimas?
www.delfi.lt Kristina Vaičiūnaitė, Rytų Europos studijų centro direktorė 2013-02-27
Pastaruoju metu Lietuvos viešajame gyvenime ypač suaktyvėjusi Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) verčia atidžiau pažvelgti į šią politinę jėgą ir jos deklaruojamas vertybes.
Nors ji veikia nuo 1994 metų, apie ją žinome palyginti mažai. Buvome įpratę LLRA laikyti marginaline partija, kuri Lietuvos politikai įtakos beveik neturi. Tačiau sėkmingas šios partijos žygis 2012 m. Seimo rinkimuose, jos atsiradimas valdančiojoje koalicijoje ir Vyriausybėje diktuoja poreikį peržiūrėti ligšiolinius stereotipus ir įvertinti LLRA visos politinės sistemos kontekste.
Taigi, kas tai per partija ir kam ji atstovauja?
Esame įpratę manyti, kad LLRA – lenkų partija. Kurių – atviras klausimas. Lietuviškai partija pasivadinusi „Lietuvos lenkų rinkimų akcija“, lenkiškai – „Akcja Wyborcza Polakow na Litwie“ (suprask, lenkų partija Lietuvoje). Pagal lenkišką transkripciją LLRA gali būti suprasta ir kaip pasaulio lenkų bendruomenės (Polonijos) atstovė Lietuvoje.Kaune įkurta Koordinacinė taryba Lietuvos Respublikos Konstitucijai ginti
Šiuo metu išnaudojant LR Seimo rinkimų rezultatus, agresyviai nusiteikusios jėgos vis ryškiau kėsinasi pažeisti veikiančią Lietuvos Respublikos Konstituciją, siaurinti valstybinės kalbos vartojimo erdvę, pažeisti jos struktūrą, Valstybės teritorinį vientisumą, diskriminuoti lietuviškų mokyklų mokinius, laikančius lietuvių kalbos egzaminą, palengvinant tokio egzamino laikymą kitakalbių mokinių mokyklose.Lietuva, būdama žymiai mažesnė už Lenkiją, išlaiko apie 100 lenkiškų mokyklų. Iš jų bent dešimtyje mokosi mažiau kaip 50 mokinių. Tuo tarpu Lenkijoje dėl vadinamų „lėšų stokos“ nuo 1999 iki 2005 m. buvo uždaryta 50 proc. lietuviškų mokyklų. Dabar lietuvių gyvenamame Punsko valsčiuje numatyta uždaryti dar tris – paskutines grynai lietuviškas mokyklas. Taigi čia neliks ir labai svarbių lietuvių kultūros skleidimo židinių. Lenkijos valdžia visai nepaiso, kad uždarinėdama lietuviškas mokyklas, ji pažeidžia Tautinių mažumų apsaugos konvenciją, brutaliai polonizuoja ten gyvenančią mūsų tautos dalį. Pažymėtina ir tai, kad lietuviškos mokyklos Lenkijoje nuo pat jų įkūrimo neturėjo vadovėlų lietuvių kalba.