 |
|
Valentinas Stundys
Š. Mažeikos nuotr.
|
Stebint pastarųjų dienų santykių su Lenkija „perkrovimo“ įdomybes, tenka stebėtis kai kurių Lietuvos ministrų ar viceministrų pastangomis ką nors šioje srityje keisti. Štai URM naujasis vadovas, oficialaus vizito nuvykęs į Lenkiją, dėl kažko atsiprašinėja ir džiūgauja, kad prasideda nauja santykių era.
Vienas iš septynių Seimo vicepirmininkų žada greitą pavardžių rašymo lenkų kalbą įteisinimą( o kitos kalbos?).
Švietimo ir mokslo viceministrė E.Tamošiūnaitė, kaip informuoja Delfi, siaučia ministerijoje, inicijuodama lietuvių kalbos brandos egzamino pakeitimus tautinių mažumų atstovų diskriminacijos labui.
Net ministras D.Pavalkis stebisi, kad pastaroji veikėja „užsiima ne visai tuo, kuo reikėtų“ ir kukliai priduria, kad viceministrų atsakomybės sritys nepadalintos- taigi akivaizdu, kad pastaroji
LLRA veikėja tiesiog imasi veiklos, įgyvendina savo misiją, taip viršydama jai nesuteiktus įgaliojimus( ar gali ji todėl tokias pareigas eiti?).
Skaityti daugiau...
R.Vilpišauskas: kodėl nė vienas projektas energetikoje per 14-a metų nebaigtas?
www.delfi.lt Erika Fuks, 2013-02-07
 |
|
Ramūnas Vilpišauskas
Tomo Vinicko nuotr.
|
Tikslas iki 2014 m. sukurti bendrą Europos elektros ir dujų rinką, kuri leistų vartotojams geriausiomis kainomis pirkti šiuos išteklius gali būti nukeltas, mano Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas.
Pasak jo, tai rodo ankstesnė energetinių projektų įgyvendinimo patirtis, apie tai politologas dėstė per apvalaus stalo diskusiją „Užbaigiant ES energijos vidaus rinkos kūrimą iki 2014 m.: Lietuvos atvejis“, skaitydamas pranešimą „Kodėl taip sunkiai vyksta bendrosios energijos rinkos kūrimas ES ir Lietuvoje?“
„Kai dalyvauju diskusijose apie energetikos politiką, narystę bendroje rinkoje, apskritai Europos Sąjungos (ES) bendros rinkos kūrimą, apima labai stiprus
déjà vujausmas, nes tai ne pirma, ne antra, ne trečia tokia diskusija pastaraisiais metais.
Skaityti daugiau...
Skulptoriaus Kuzmos atminimui – fotografijos paroda
www.alfa.lt 2013-02-11
 |
| Stanislovas Kuzma |
Lietuvos medicinos bibliotekoje eksponuojama fotografo Petro Katausko paroda „Nuo fotografijos iki skulptūros“, skirta skulptoriaus Stanislovo Kuzmos, kuris daug metų buvo širdies chirurgų pacientas, atminimui, praneša dienraštis „Respublika“.
Parodos autorius tikisi, kad jo darbai padės skulptoriaus sukurtam monumentui, išaukštinančiam gydytojo pašaukimą, išvysti dienos šviesą.
Fotografas P. Katauskas - ilgametis Vilniaus universiteto širdies chirurgų istorijos metraštininkas.
Per tris dešimtmečius jo užfiksuotos medikų darbo operacinėje akimirkos - tarsi reportažai iš mūšio dėl gyvybės lauko.
Fotografijose įamžinti žymių Lietuvos gydytojų portretai, užfiksuotos jų sunkaus ir pasiaukojamo darbo akimirkos.
P. Katauskas „Respublikai“ pasakojo asmeniškai daugelį metų pažinojęs S. Kuzmą, skulptorius matęs ir žavėjęsis jo nuotraukomis - jos jam darė įspūdį.
Skaityti daugiau...
Ar reikėjo atsiprašyti?
 |
|
Kęstutis Girnius
Vytenio Petrošiaus nuotr.
|
www.alfa.lt Kęstutis Girnius 2013-02-11
Įvairiai reaguojama į užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus Lenkijos spaudoje išsakytą atsiprašymą dėl 2010 metų Seimo sprendimo neįteisinti pavardžių rašybos lenkų kalba Lietuvoje. Vieni skuba ginti ministrą, kiti kritikuoti. Esu vienas iš tų, kurie mano, jog L. Linkevičius klydo.
Valstybės retai atsiprašo už savo veiksmus. Paprastai jos neatsiprašo net už pradėtus karus ar nusikaltimus. Galima ginčytis, ar tokia praktika yra gera ar bloga, bet ji egzistuoja. Yra dramatiškų atsiprašymų, pvz., kai 1970 m. tuometinis Vokietijos kancleris Willis Brandtas klupo ant kelių prieš Holokausto paminklą buvusiame Varšuvos gete. Prezidentas Algirdas Brazauskas garbingai pasielgė 1995 metais Knesete atsiprašydamas dėl lietuvių dalyvavimo žydų žudyme. Antra vertus, JAV niekada neatsiprašė už tai, kad, numesdama atomines bombas ant dvejų Japonijos miestų, ji nužudė daugiau negu šimtą tūkstančių civilių gyventojų.
Skaityti daugiau...
