Svarbu
Registracija
Arvydas Anušauskas. Bebalsės politikos šimtadienio pabaigtuvės ir krašto apsauga
 |
|
Arvydas Anušauskas Evgenios Levin nuotrauka |
www.bernardinai.lt Arvydas Anušauskas 2013-02-074
Autorius yra Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys
Besibaigiant naujosios koalicijos šimtadieniui galima pastebėti kai kuriuos kalbėjimo ženklus, kurie sužymi besiformuojančius požiūrius į krašto apsaugą. Turiu pasakyti, kad tai nėra naujas požiūris. Jo šerdis – realybės ignoravimas, kad ir kas vyktų už valstybės sienų. Vien ką reiškia sparnuotosios frazės apie tai, kad krizės nebūtų, jei ne senoji vyriausybė bei jos vykdytas valstybės išlaidų mažinimas. Juk išlaidų mažinimas palietė daugelį sričių – ir krašto apsauga, ir viešasis saugumas, ir specialiosios tarnybos neteko vidutiniškai po ketvirtadalį ankstesnio biudžeto. Tokia realybė, kuomet išlaikant didžiąją dalį valstybės įsipareigojimų socialinėje, švietimo, sveikatos apsaugos srityse, teko mažinti valstybės išlaidas. To nepadarius valstybės skola ir graikiškasis sindromas Lietuvą būtų palietęs gerokai skaudžiau. Bet tai niekaip nepakeis tų, kuriems Lietuva yra niekaip nesusijusi su likusiu pasauliu.Piketas prieš antikonstitucinį flirtą
|
|
www.ekspertai.eu Algimantas Zolubas 2013-02-07
Lietuvos valstybėje greta kamieninės lietuvių tautos gyvena tautinės mažumos: rusai, lenkai, žydai, totoriai, ukrainiečiai ir kt. Didžioji dauguma jų yra Lietuvos piliečiai ir todėl vadinami Lietuvos rusais, Lietuvos lenkais, Lietuvos žydais ir t. t. Tačiau neskaitlinga dalis Lietuvos lenkų save įvardija lenkais Lietuvoje (poliaki na Litvie). Sakytume – tegul jie vadinasi kaip nori, tik tegul laikosi Lietuvos įstatymų, gerbia kamieninę tautą, nesielgia čia kaip šeimininkai. Iš tikrųjų, jei nesi Lietuvos lenkas, o tik lenkas Lietuvoje, nenori integruotis į kamieninės tautos valstybę, valstybė tave gali laikyti tik svečiu, kuriam Lietuvos įsipareigojimai yra žymiai mažesni nei Lietuvos piliečiui.Prezidentė vyksta į derybas dėl ES biudžeto
 |
|
Prezidentė Dalia Grybauskaitė Karolio Kavolėlio nuotr. |
www.alfa.lt 2013-02-07
Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį išvyksta į Europos Sąjungos (ES) vadovų derybas dėl 2014-2020 metų biudžeto, kurio mažinimas, palaikomas didžiųjų Europos valstybių, kelia susirūpinimą skurdesnėms šalims.
Naujas biudžeto projektas valstybių ir vyriausybių vadovams Briuselyje bus pateiktas jiems sėdus prie derybų stalo ketvirtadienio popietę.
Lietuvos pareigūnai sako siekiantys, kad būsima ES finansinė parama būtų artima dabartinio finansinio laikotarpio paramai. Lietuvai svarbiausi klausimai yra sanglaudos finansavimas, leidžiantis mažiau turtingoms šalims naudotis struktūrinių fondų parama, taip pat išmokos žemdirbiams ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymo finansavimas.
„Prezidentė pabrėžia, kad svarbiausia yra siekti Lietuvai naudingiausio bendro finansinio paketo“, - sakoma prezidentės spaudos tarnybos pranešime.
Pažangus gydymas – ne visiems
www.atgimimas.lt Vitalija Kolosova 2013-02-01
Sunkiomis ir retomis ligomis sergantiems pacientams siūloma vis daugiau ir vis pažangesnių gydymo būdų bei vaistų, tačiau jų prieinamumas Lietuvoje svyruoja priklausomai nuo paciento būklės, konkrečiai ligai gydyti skiriamo finansavimo ar net medikų geranoriškumo. Paprastai pažangus gydymas skiriamas tik tada, kai visos kitos išbandytos priemonės neveikia.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenimis, praėjusiais metais naujausių vaistų bei medicinos pagalbos priemonių poreikis mūsų šalyje buvo patenkintas 90 proc. Ministerija giriasi, kad 2012 m. centralizuotai užsipirko pačių pažangiausių vaistų įvairių formų vėžiui, reumatoidiniam, psoriatiniam, juveniliniam artritui, ankilozuojančiam spondilitui, sunkiai psoriazei, Crohno ligai ir opiniam kolitui gydyti už 65 mln. litų ir į centralizuotai perkamų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių sąrašą įtraukė keletą naujų medicinos pagalbos priemonių ir vaistų.
Vytautas Pociūnas žiūri ir klausia
 |
| Prof. Vytautas Landsbergis |
www.lzinios.lt prof. Vytautas Landsbergis 2013-02-07
Nutraukus Vytauto Pociūno nužudymo bylą spaudos konferencijoje visuomenei liudijo Artūras Urbelis, ilgai tyręs Lietuvos prokuratūrai nežinybingą bylą, - taip, nežinybingą, jei nerasta žudiko arba padėjėjo, juolab užsakovo, kurie turėtų Lietuvos pilietybę, ir panašiai.
Tą teisinę padėtį ir atskleidė A.Urbelis, kartu paliudijęs kai kuriuos svarbius prokuratūros tyrimo nustatytus dalykus. Jei nutrauktos bylos medžiaga nebeįslaptinta, bus galima pasitikrinti tas vietas, kurios A.Urbelio energingame pasakojime liko neaiškios.
Ar tikrai V.Pociūno kūnas gulėjo, kur nukritęs, dar pusdienį, o statybiniai pastoliai su kritimo pėdsakais - galimomis drabužių ir kūno dalimis - buvo tuoj pat pašalinti ir sunaikinti? Kurie "tyrėjai" tai sankcionavo?