V. Landsbergis dėl Libijos

V.Landsbergis pasigenda ES institucijų konstruktyvaus požiūrio į situaciją Libijoje

 

 

Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis antradienį vykusioje diskusijoje su Europos išorinių veiksmų tarnybos Generaliniu Sekretoriumi M. Popovskiu dėl situacijos Libijoje teigė pasigendąs ES institucijų rimto, konstruktyvaus požiūrio.

"Kai aš peržiūrinėju pastaruosius Europos Parlamento, Europos Vadovų Tarybos ir Arabų šalių lygos dokumentus dėl situacijos Libijoje, aš matau labai daug kasdienių, tuščių ir prieštaraujančių vienas kitam pareiškimų", - dėstė V. Landsbergis Europos Parlamento Saugumo ir gynybos pakomitečio posėdyje ir prašė M. Popovskio paaiškinti skirtinguose ES dokumentuose išdėstytas sąvokas bei nuostatas.

"Ką reiškia posakis "bet kuriomis priemonėmis" apsaugoti piliečius, kai tuo pačiu metu reikalaujama, jog tos priemonės atitiktų keletą politinių sąlygų? Tai reikštų "ne bet kuriomis priemonėmis" arba "jokiomis priemonėmis", jei kas nors nesutinka. Ką reiškia Tarybos nurodymas šalims narėms "pasirengti neskraidymo zonos įvedimui" (ne "įvesti neskraidymo zoną") Libijoje... jeigu tai leidžia Jungtinių Tautų Saugumo Taryba... Ką gi, lengva drąsiai šnekėti, kai mes žinome apie Rusijos ir Kinijos dvejones arba "skepticizmą" (taigi ir galimą veto!) dėl neskraidymo zonos", - pranešime spaudai cituojamas Lietuvos politikas.

V. Landsbergis teiravosi: "Ką turi galvoje Europos Parlamentas, kai jis "stipriai remia" teisėtus Libijos žmonių siekius? Ar mes tikrai remiame, ar tik "stipriai" remiame... kartu su vien humanitarine pagalba, kuri bus tęsiama taip pat ir pulkininko režimui.

Ar visi pasirinkimai yra ES svarstomi be jokių išlygų dėl jų būtino įgyvendinimo – ar tik kaip teoriniai pasirinkimai be politinės valios juos įgyvendinti?".

V. Landsbergis pabrėžė, kad "Mažų mažiausiai mes bent jau turėtume nebekartoti šūkio "Daugiau niekada!" Srebrenica, Čečėnija... Ar mes dar sykį pakartosime tai, kai Ghaddafi užims Benghazi miestą "išvalydamas" jį nuo tūkstančių žmonių, kurie jo nemyli?".

Tuo tarpu, europarlamentaro teigimu, "Vadovų Taryba pažymi, jog Laikinoji pereinamoji nacionalinė taryba Benghazi mieste yra politinis pašnekovas (interlocutor), kai tuo tarpu Ghaddafi režimas "nebėra pašnekovas Europos Sąjungai" – toks pareiškimas turėtų turėti teisines politines pasekmes. Iš jo atrodo, jog šiuo metu ES mato dvi valdžias, tarp kurių viena yra laikoma legitimia ir pripažįstama (Benghazi mieste), kai tuo tarpu ankstesnioji (Tripolyje) jau nebelegitimi ir nebepripažįstama, Vadovų Tarybos raginama pasitraukti."

"Tuo pačiu metu Arabų šalių lygos taryba ragina išsaugoti "Libijos integralumą" ir Libijos žmonių nacionalinę vienybę Tripolyje ir Benghazi mieste, neapibrėždami, ar pilietis Khadafi yra ar nėra vienas tų Libijos žmonių, o galbūt visos tautos įsikūnijimas?", - pasiteiravo V. Landsbergis.

"Arabų šalių lyga savo ruožtu ragina išsaugoti "pilietinę taiką"! Kyla klausimas, ar jie nerealistiškai suvokia tikrovę, ar Arabų šalių lyga mato pulkininką Khadafi kaip didįjį pacifikatorių–taikdarį, kuriam įvedus tvarką problemų nebebus", - komentavo jis.

"Apsuptą Benghazi, jei taip įvyks, galėsime palyginti su Varšuva 1944 m. Sukilimas už laisvę ir demokratiją, okupacinė Vokietijos kariuomenė griauna ir naikina viską, o už Vyslos ramiai stovi Raudonoji armija ir stebi įvykius. Stebi kelias savaites, kol naciai pabaigs darbą. Ar mes taip pat stebėsime Benghazi likimą?", - prašė paaiškinti V. Landsbergis.

M. Popovskis į V. Landsbergio klausimus lakoniškai teatsakė: "Turime dirbti ribose, kurias turime. Politika dažniausia reikalauja vieningumo. Saugumo Tarybos rezoliucija yra veiksmų raktas. Turime formuoti požiūrį."

 

www.DELFI.lt Vytautas Landsbergis 2011 kovo mėn. 16 d.

 

 

"Mistral" ėmė nešti audra

 

 

Iškilę sunkumai per Prancūzijos ir Rusijos derybas dėl laivų "Mistral" pardavimo gali užbaigti šį sandorį ne taip, kaip tikėjosi abi šalys.

Galutinis susitarimas dėl laivų pardavimo Rusijai turi būti pasirašytas balandžio 30 dieną, tačiau šiuo metu derybos beviltiškai įstrigusios dėl finansinių motyvų. Rusija pasirengusi už du "Mistral" klasės laivus sumokėti ne daugiau kaip 980 mln. eurų, o Prancūzija tikisi gauti mažiausiai 1,15 mlrd. eurų. Ir tai ne vienintelė didėjančių nesutarimų priežastis. "Rusija bando vis smarkiau tempti antklodę į savo pusę siekdama viršenybės padalijant darbus abiejų šalių laivų statykloms", - rašo Prancūzijos dienraštis "Le Figaro".

Nuo tada, kai tarp abiejų šalių vyriausybių buvo pasirašyta išankstinė sutartis, Rusijos reikalavimai su kiekviena diena vis didėjo. Šiuo metu Prancūzija jau pasirengusi parduoti Rusijai beveik visas technologijas, kokias tik turi Prancūzijos laivyno perlu vadinamas "Mistral". Tačiau laive panaudotos ir technologijos, susijusios su NATO, todėl Maskva turi kreiptis leidimo į Šiaurės Aljansą, kuris, be jokių abejonių, užblokuos tų įrenginių pardavimą. Tačiau "Mistral" dar panaudotos ir technologijos, kurių nuosavybės teisė priklauso išskirtinai Prancūzijai ir Paryžius jau sutiko parduoti Rusijai ryšių bei valdymo sistemas kartu su visais kodais.

Tai tapo įmanoma po manipuliacijų žodžiais ir susitarimais, po kurių Prancūzijos "dalyvavimas" technologijų perdavime virto technologijų perdavimo "garantija". Šis pataisymas į sutartį buvo įtrauktas paskutiniu momentu, tačiau Rusijai ir to neužteko - ji ėmė kelti naujus reikalavimus.

Tačiau pastaruoju metu kilę sunkumai neapsiriboja tik technologijų pardavimu. "Mistral" dar sukėlė ir stiprias diplomatines bangas. Šį sandorį sukritikavo Jungtinės Valstijos ir Rusijos kaimynai, pirmiausia, Gruzija bei Baltijos šalys, bijančios, kad šis puikus laivas nebūtų panaudotas prieš jas. O paskui, kai į tai sureagavęs Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkas generolas Nikolajus Makarovas užtikrino, jog du iš keturių "Mistral" laivų papildys Rusijos Tolimųjų Rytų laivyną, kad užtikrintų Kurilų salų saugumą, savo nepasitenkinimą ėmė reikšti ir Japonija.

Paryžius ir Maskva dar turi kelias savaites kompromisui pasiekti. Tačiau Paryžiuje šis sandoris jau ėmė kelti nerimą ir patiems didžiausiems jo šalininkams. Prancūzams ima atrodyti, kad susitarimo kaina pernelyg didelė.

 

Lietuvos žinios 2011 – 03 – 17