Svarbu
Registracija
Pergalę švenčiantis Olandijos premjeras: gyventojai atmetė populizmą
alfa.lt 2017 03 16
Nyderlandai tęs proeuropietišką kursą: ministro pirmininko Marko Rutteso dešinieji liberalai trečiadienį vykusiuose parlamento rinkimuose aiškia persvara įveikė dešiniojo populisto Geerto Wilderso Laisvės partiją (PVV).
alfa.lt Scanpix nuotr.
Pergalę parlamento rinkimuose švenčiantis Olandijos premjeras dalijosi, kad šalies gyventojai „atmetė netinkamą populizmą“.
Suskaičiavus daugiau kaip 90 proc. balsų, M. Rutteso Liaudies partija už laisvę ir demokratiją (VVD) parlamente turės 32 mandatus iš 150. Toliau eina krikščionys demokratai, kairieji liberalai D66 ir G. Wilderso PVV, iškovoję po 19 vietų.
M. Rutteso partija parado 9 mandatus iš turėto 41, tačiau liko stipriausia politine jėga. „Gražiausia yra tai, kad mes esame didžiausi", – sakė premjeras. Dabar dešinieji liberalai galės tęsti savo politiką. Turėdamas omenyje G. Wildersą, jis sakė: „Šiandien tai buvo demokratijos pergalė.“ Olandų rinkėjai, anot M. Rutteso, tarė „ne" blogajam populizmui.
Per ankstesniu debatus M. Ruttesas teigė, kad jis neprašys G. Wilderso paramos formuojant vyriausybę. Tačiau naujajai vyriausybei suformuoti reikalinga 76 vietų dauguma parlamente iš 150. Koalicijoje turės dalyvauti mažiausiai keturios partijos.
G. Wildersas, komentuodamas rinkimų baigtį, kalbėjo: „Esame vieni rinkimų nugalėtojų. Bet, žinoma, norėjau tapti stipriausia partija. Tai nėra 30 vietų, kurių aš tikėjausi.“ Prieš islamą ir Europos Sąjungą (ES) pasisakantis populistas rinkimų kovoje vylėsi palankesnių rezultatų. G. Wildersas koalicijos partneriams pasiūlė: „Jei įmanoma, mielai dalyvaučiau valdant šalį, bet jei ne <...>, remsime kabinetą ten, kur reikalinga, sprendžiant klausimus, kurie mums yra svarbūs.“
Rinkimų apylinkės Nyderlanduose vakar turėjo užsidaryti 22 val. Lietuvos laiku, tačiau kai kurios apygardos nusprendė pratęsti darbą dėl itin didelio rinkėjų skaičiaus.
Rinkėjų aktyvumas siekė 81 proc. ir buvo gerokai didesnis nei per rinkimus 2012-aisiais, kai prie balsadėžių atėjo 75 proc. piliečių iš maždaug 13 mln., turinčių balsavimo teisę.