Projektas
Pagrindinis esamos nomenklatūrinės valdžios ramstis – mūsų teisėsauga, nepasiduodanti jokioms esminėms pertvarkoms.
Iki šio dalį Seimo narių, Vyriausybę, bet ne Lietuvos piliečius, tenkino pagal praėjusio šimtmečio vidurio totalitarinių valstybių pavyzdį sukurta teismų sistema. Taip Lietuvos visuomenė beveik du dešimtmečius buvo priversta tenkintis jų paslaugomis. Šiuo metu turime ne teisinę, ne demokratinę, bet teisminę valstybę, kurioje teismų sistema pasitiki ne daugiau kaip 15 procentų piliečių. Be teisinės sistemos pertvarkos vis giliau grimztame į destrukciją
Būtina išsivaduoti iš sovietinių teisininkų visuomenei uždėto apynasrio, o tai įmanoma tik atliekant esmines Konstitucijos pataisas.
Pertvarkant teisėsaugą konstituciniu lygiu, bus sprendžiama:
- Konstitucinio teismo funkcijų perdavimas Aukščiausiajam teismui;
- Teisingumo kanclerio institucijos įkūrimas;
- visuomenės atstovų – tarėjų korpuso formavimas teismuose;
- teisėjų korpuso formavimas;
- teismų administravimas;
- senaties termino, nagrinėjant bylas, nustatymas.
Spręsdami iškeltas problemas pasinaudosime Estijos patirtimi. Šioje istorine lemtimi mums artimoje šalyje pasitikėjimas teisėsauga viršija ES vidurkį, o Lietuvoje jis mažiausias ES ir apskritai demokratinių valstybių tarpe.
Numatomi Konstitucijos VIII ir IX skirsnių pakeitimai:
1. Įgaliojimus vykdyti aukščiausios instancijos teismo funkcijas ir peržiūrėti teismų sprendimus konstitucinės teisės požiūriu perduoti Aukščiausiajam Teismui;
2.  VIII Konstitucijos skirsnį skirti Teisingumo (teisės) kanclerio institucijai. Kancleris nustato, ar įstatymų leidėjo, vykdomosios ar vietos valdžios institucijos priimtas įstatymas ar teisės aktas neprieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Jei nustatomas prieštaravimas, Teisingumo kancleris teisės aktą priėmusiai institucijai teikia pasiūlymą jį per 20 dienų ištaisyti.
Jei per nustatytą laiką prieštaravimas nepašalinamas – teikia pasiūlymą Aukščiausiajam  Teismui pripažinti teisės aktą negaliojančiu. Kiekvienas pilietis turi teisę kreiptis į Teisingumo kanclerį raštu arba žodžiu, reikalaudamas patikrinti įstatymo atitikimą Konstitucijai. Taip visuomenė įtraukiama į valstybės valdymą.Teisingumo kancleris teikia kasmetines ataskaitas Seimui.
Mūsų atveju Teisingumo kanclerio veiklos sritis apimtų ir ypatingojo prokuroro funkcijas.
3.  IX Konstitucijos skirsnį „Teismas“ koreguoti, atsisakant:
- Apeliacinio Teismo ir pereiti prie trijų pakopų teismų, t. y. Apeliacinio Teismo funkcijas pavesti apygardų teismams ir Aukščiausiajam Teismui (taip yra Estijoje ir Latvijoje);
- Vyriausiojo Administracinio Teismo. Administracinių teismų funkcijas pavesti pirmos instancijos įsteigtiems administraciniams teismams, apeliacija administraciniuose teismuose – apygardų administraciniai teismai (taip yra Estijoje ir Latvijoje).
Taip pat būtina:
- Aukščiausiajam teismui pavesti vykdyti Konstitucinio teismo funkcijas;
- Konstituciniu lygiu įteisinti teismo tarėjo institutą (jo formavimo principus nustatyti įstatymu).
- Konstituciniu lygiu įteisinti teisėjų renkamumą (teisėjų rinkimo taisykles nustatyti įstatymu). Svarbus motyvas – tai, kad Lietuvoje nebuvo įvykdyta liustracija, kuri būtų palietusi dalį teisėjų (Estijos pavyzdys).
- Teismų administravimą pavesti organizuoti Teisingumo ministerijai, kaip Estijoje, Latvijoje, Danijoje, Suomijoje (Lietuvoje šį administravimą vykdo atskira biudžetinė įstaiga, kurios steigėjas Aukščiausiasis teismas ).
Senaties termino, nagrinėjant bylas, nustatymas turi būti apibrėžtas įstatymu, kuriame iš senaties termino pašalinamas bylos nagrinėjimo laikotarpis. Be tokio pakeitimo įstatymas yra korupcinis.

Lėšos, kuriomis galima disponuoti konstituciniu lygiu pertvarkant teisėsaugą, akivaizdžiai matyti iš 2012 metų biudžeto. Jame skirta:
-  Konstituciniam  teismui – 4,781 milijono litų;
-  Apeliaciniam  teismui – 8,673 milijono litų;
-  Vyriausiajam administraciniam teismui – 5,503 milijono litų;
-  Nacionalinei teismų administracijai – 20,826 milijono litų.
Perskirsčius šias lėšas Teisingumo kanclerio institucijai ir tarėjų institutui galima skirti apie 12 mln. Lt.
Visas šias nuostatas įmanoma įgyvendinti tik naujai išrinktam Seimui glaudžiai bendradarbiaujant su visuomene. Naujai išrinktame Seime turėtų būti sudarytas branduolys, kuris inicijuotų Konstitucijos pataisų įstatymo projektą pagal aukščiau teikiamas nuostatas.
Konstitucijos pataisų įstatymą būtina priimti tik referendumu, kurį galėtų inicijuoti Seimas. Šiuo atveju nereikėtų rinkti 300 tūkstančių piliečių parašų, nors pasiruošimas parašų rinkimui vyksta jau dabar, t. y. įsteigta iniciatyvinė grupė, kuri bus registruojama VRK, tik kai užsiregistruos pakankamas parašų rinkėjų skaičius.
Jei Konstitucijos pataisos būtų priimamos vadovaujantis Konstitucijos 148 straipsniu, tai rezultatų neduotų net ir sėkmės atveju, nes Seimo sprendimas būtų apskųstas Europos Komisijai kaip pažeidžiantis teismų nepriklausomumą (Vengrijos pavyzdys). Juk pertvarka paliestų tokias susiformavusias struktūras, kaip Konstitucinis, Apeliacinis ir Vyriausiasis administracinis teismai bei Nacionalinė teismų administracija. Čia susikoncentravę daugiausia buvę sovietiniai teisininkai. Žinoma, ir atlyginimai čia solidžiausi.
Europos Komisijai tik referendumas būtų pakankamas argumentas atmesti skundus dėl priimtų Konstitucijos pataisų.
Atsižvelgiant į tai, kad Konstitucijos pataisų įstatymo priėmimas užtruktų apie metus laiko, naujai išrinktas Seimas pirmaisiais metais turėtų suorganizuoti ekspertų darbo grupę, kuriai būtų pavesta atlikti teisinės bazės analizę įstatymų konstitucingumo ir antikorupcijos požiūriais (kad būtų išaiškintos Konstitucijai prieštaraujančios, landas korupcijai atveriančios įstatymų nuostatos) ir pateikti ataskaitą Seimui. Tam 2013 metų biudžete numatyti reikalingas lėšas.