REZOLIUCIJA Dėl Lietuvos Laisvės kovotojų socialinės apsaugos bei pagarbos, dėl žuvusiųjų kovotojų k

 

Kasmet vis daugiau Lietuvos partizanų, karių savanorių, politinių kalinių, tremtinių, nusipelniusių Lietuvai rezistentų dėl senyvo amžiaus ar dėl ligų išeina į amžinybę. Dalis jų neturi šeimų, artimųjų, gyvena ir miršta apleisti ir užmiršti. Į jų laidotuves dėl senyvo amžiaus ar ligų nebeatvyksta bendražygiai. Apstu tokių faktų, kad daugelyje Lietuvos vietovių stokojama pagarbos pasiligojusiems ar mirusiems Laisvės kovotojams.

Kai kitos valstybės savo žuvusių karių kapines Lietuvoje prižiūri arba pagal susitarimą finansuoja jų priežiūrą, Lietuva savo Laisvės kovotojų kapų priežiūrai reikiamo dėmesio neskiria.

 

Suvažiavimas siūlo

 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai paruošti įpareigojantį normatyvinį dokumentą:

-         miestuose, rajonuose, seniūnijose išsiaiškinti Lietuvai nusipelniusių asmenų gyvenamąsias vietas, jų sveikatos būklę, tirti jų socialines sąlygas ir skirti ypatingą dėmesį jų gydymui bei priežiūrai;

-         esantiesiems globos namuose ir panašaus profilio įstaigose sudaryti geras jų

priežiūros sąlygas;

-         kviesti juos į valstybines šventes, renginius, sambūrius, susirinkimus, rodyti deramą pagarbą už atliktus Tėvynei darbus;

-         deramądėmesį rodyti jiems mirus, laidoti su atitinkama atributika, vėliavomis ir kitais valstybės bei visuomenės pagarbos ženklais.

 

Vyriausybei – savo nutarimu įpareigoti savivaldybes išsiaiškinti Laisvės kovotojų laidojimo vietas visoje Lietuvos teritorijoje, įrašyti jas į savivaldybių registrą, vykdyti minimų kapinių priežiūrą numačius tam reikalui lėšas.

 

Suvažiavimo pirmininkai: Nijolė Balčiūnienė

 

dr. Audrius Skaistys