Nausėdos patarėja Karpavičienė džiaugiasi dėl desovietizacijos įstatymo projekto: pagaliau mes tam pribrendome

lrt.lt, 2022 05 26

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja, Švietimo, mokslo ir kultūros grupės vadovė Jolanta Karpavičienė LRT RADIJUI sako besidžiaugianti, kad valdančiųjų rengiamas desovietizacijos įstatymo projektas jau netrukus turėtų būti įregistruotas. Pasak jos, mūsų šalis pagaliau pribrendo sistemiškai ir kompleksiškai išspręsti šį klausimą.

Paminklai sovietų kariams Vilniuje

lrt.lt

Valdantieji yra parengę ir ketina teikti vadinamąjį desovietizacijos įstatymo projektą, kuriuo bus siekiama nukelti sovietinius paminklus. Tiesa, šiandien, kaip norėta, jo dar neteiks, mat sulaukta tam tikrų pastabų.

 

Šio įstatymo tikslas yra nukelti sovietinius paminklus, pervadinti gatves, panaikinti propagandos ženklus iš viešųjų erdvių. Visame šiame procese turėtų dalyvauti savo srities ekspertai bei užtikrintas aiškus mechanizmas, kaip tai bus įgyvendinama. Prezidento vyriausioji patarėja J. Karpavičienė sveikina tokį įstatymo projektą. Pasak jos, „mes pagaliau subrendome sistemiškai ir kompleksiškai išspręsti šitą klausimą“.

 

„Labai svarbu, kad mes turėtume tam tikras sistemines gaires, tam tikrus principus ir tam tikrą tvarką, kaip turėtume elgtis, koks mūsų santykis su objektais, jų elementais, kurie prieštarauja laisvojo pasaulio principams ir laisvės, demokratijos, teisingumo, žmogiškojo orumo idealams. Prezidentas Nausėda yra pareiškęs savo nuomonę, kaip turėtume elgtis su tais sovietiniais reliktais, kurie propaguoja autoritarinius režimus, atsižvelgiant ir įvertinant kiekvienos savivaldybės situaciją“, – sako J. Karpavičienė.

 

Paklausta, ar prezidentūra dalyvauja desovietizacijos projekto rengimo procesuose, J. Karpavičienė sako, kad prezidentūra ne tik juose dalyvauja, bet ir sveikina tokią iniciatyvą. „Prezidentūra, žinoma, dalyvauja šiuose procesuose, labai sveikina juos, kad jie vyksta“, – sako vyriausioji prezidento patarėja.

 

Mokyklose baigiasi mokslo metai. Prezidento patarėja džiaugiasi, kad išsikeltas tikslas 2021-2022 mokslo metus vykdyti kontaktiniu būdu buvo pasiektas. „Kontaktinis ugdymas buvo užtikrintas ir jį reikia vertinti teigiamai, – sako ji. – Žinoma, iššūkiai buvo dideli, mokytojams, švietimo pagalbos specialistams, mokiniams teko dideli krūviai.“

 

Dar vienu iššūkiu švietimo įstaigoms tapo nuo karo bėgančių ukrainiečių integravimas į Lietuvos švietimo sistemą. Prezidentūros Švietimo, mokslo ir kultūros grupės vadovė ir čia pasidžiaugė, kad procesas, nepaisant tam tikrų trikdžių, vyksta sklandžiai ir gerai.

 

„Reikia padėkoti ir pasidžiaugti, kad tiek mokyklos bendruomenės, tiek savivaldos institucijos, tiek apskritai visuomenė laiko tam tikrą pilietiškumo pamoką, kaip tuos vaikus integruoti. Kol kas viskas vyksta gan sklandžiai. Žinoma, yra visokių niuansų atskirose savivaldybėse ar atskirose mokyklose, tačiau iš esmės viskas vyksta gan sklandžiai“, – tikina prezidento G. Nausėdos vyriausioji patarėja, Švietimo, mokslo ir kultūros grupės vadovė Jolanta Karpavičienė.