Anušauskas apie 5 val. ryto pasiekusią karo Ukrainoje žinią: galvojau, kad jis prasidės šiek tiek anksčiau

lrt.lt, 2023 02 24

Penktadienį, vasario 24-ąją, sukanka metai nuo Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios. Žinios apie prasidėjusį karą Lietuvą pasiekė maždaug 5 val. ryto, nedelsiant buvo suorganizuoti neeiliniai įvairaus formato Lietuvos pareigūnų susitikimai. Kaip LRT RADIJUI sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, tuo metu apie galimą pavojų pačiai Lietuvai nebuvo nė kiek pagalvota. 

lrt.lt

Kad Ukrainoje netrukus prasidės karas, A. Anušauskui nebuvo naujiena – žvalgybinė informacija aiškiai sakė, kad tai galimai nutiks vasario 24-osios naktį. „Ministerijoje susitarėme labai vėlai vakare, kad niekas neužtylins savo telefonų, kad išgirstų, kai skambinsim. Ruošėmės, nes tokios jau buvo labai akivaizdžios žinios“, – teigia krašto apsaugos ministras.

 

Visgi apie 5 val. ryto Lietuvą pasiekusi žinia apie rusų invaziją ministrą šiek tiek nustebino, mat jis tikėjosi jos sulaukti kiek anksčiau.

 

„Pabudau prieš 5-ias, galvoju, niekas neskambina, kažkaip keista. Bet iš tikrųjų praėjo gal tik 5 minutės, kai pasipylė skambučiai, – skambučiai buvo apie karą. (...) Aš galvojau, kad prasidės šiek tiek anksčiau. Paprastai tokie karai prasideda 4 valandą. Tai, man atrodo, 4 val. ten ir buvo prasidėję, tiesiog kol informacija, kol viskas prasisuko, kol visi įsivažiavo, kol pradėjo teikti, kas vyksta, gal ir praėjo kažkiek laiko“, – prisimena politikas.

 

LRT RADIJUI A. Anušauskas sako, kad tuomet pirmas klausimas, besisukęs jo galvoje, buvo toks: kada gi skambinti į Ukrainą?

„Aš tada svarsčiau, kada skambinti Ukrainos ministrui pasitarti dėl situacijos, išgirsti pirmą jo vertinimą ir ką mums daryti. Apie kitą paramą, vis dėlto, reikėjo kalbėti. Nors „Stinger“ jau buvom nusiuntę, bet, kaip žinia, labai nedaug buvo nusiųsta tos „Stinger“ ginkluotės.

 

Tada svarsčiau: dabar tikrai neskambinsiu, nes tikrai žmonės turi ką veikti, pasitarimai veja vienas kitą. Pamaniau, kad prieš 12 val., pusė 12-os, bus pats tas. Ir išgirdau tokį balsą, sakyčiau, nerimo gal jame buvo, bet tikrai nebuvo nei baimės, nei pasimetimo, nei kažko panašaus“, – pasakoja krašto apsaugos ministras.

 

Lietuvą pasiekus kraupiai žiniai apie prasidėjusį plataus masto Rusijos karą prieš Ukrainą, šalies pareigūnai veikė nedelsiant. Kaip aiškina A. Anušauskas, Krašto apsaugos ministerijoje susirinkta jau 7 val. ryto, po valandos rinkosi Vyriausybė, dar po valandos – Valstybės gynimo taryba. „Kas valandą praktiškai buvo tokie formatai, kur buvo priimami konkretūs sprendimai“, – teigia jis.

 

Paklaustas, ar tą rytą susirinkę kuriame nors formate Lietuvos pareigūnai bent minimaliai svarstė galimybę, kad raketos galėtų pasiekti ir Lietuvą, ministras sako, kad, remiantis turėta informacija, mūsų šaliai jokio pavojaus tuomet nebuvo, todėl visas dėmesys buvo telkiamas tik į pagalbą Ukrainai.

 

„Turiu pasakyti, kad mes svarstėm realią situaciją, turėjome žvalgybinę informaciją ir visą kitą. Ne, nesvarstėm (galimybės, kad bus užpulta Lietuva – LRT.lt), nes mes matėm, kur raketos nukreiptos ir kur jos krenta. Jos vis dėlto buvo nukreiptos į Ukrainą. Vaizduotis tai, kad puola Ukrainą, o mes galbūt jai nieko neduosim, susitelksim savyje, ne, taip nebuvo“, – tvirtina krašto apsaugos ministras.

 

Pasak A. Anušausko, pagrindinis Lietuvos pareigūnų prioritetas buvo parama Ukrainai. Ji buvo suorganizuota itin greitai: sukrauta tą pačią vasario 24-ąją, į Ukrainą išvežta jau vidurnaktį. Tokia greita reakcija, ministro teigimu, kitos šalys nepasižymėjo. „Per pirmas kelias dienas Lietuvos parama sudarė trečdalį visos paramos“, – sako jis.

 

Buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas: „Labai greitai supratome, kad NATO nėra to konflikto dalis“

Neramus vasario 24-osios rytas buvo ir Briuselyje buvusiam tuomečiam NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojui, JAV analitinio centro „Atlantic Council“ vyriausiajam bendradarbiui Giedrimui Jeglinskui. LRT RADIJUI ekspertas pasakoja, kad, nors Rusijos karo prieš Ukrainą ir buvo tikimasi, realybė tuomet „trenkė tiesiai į veidą“.

 

„Dieną prieš tai, savaites prieš tai, nenorėdami to, bet visi ruošėmės. Tikrai niekas nelaukė to, bet buvo labai aiškiai nuspėjama, kad tai greičiausiai įvyks. Tą rytą, šiek tiek po 5 val., gavau skambutį. (...) Susirinkom visa vadovybė, daugybė žmonių, ir ambasadoriai po to rinkosi. Tai buvo tas momentas, kai supranti, kad tai, apie ką kalbėjome, visa šita kova blogio ir gėrio, ji trenkė tiesiai į veidą. Supranti, kur atsidūrėme – atsidūrėme karo galbūt ne centre, būdami Briuselyje, NATO būstinėje, bet kad tai darys įtaką ilgą laiką“, – prisiminimais dalinasi pašnekovas.

 

Pasak jo, tuo metu jokie specialieji NATO planai neįsijungė. NATO būstinėje susitiko vadinamasis „task force“, su generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu kariškiai dalinosi informacija, kas įvyko, kur fiksuoti smūgiai.

 

„Šiais laikais viską matai socialinėje medijoje ir bendrojoje medijoje, tai tiesiog žiūri, stebi situaciją ir rengiesi, koks NATO vaidmuo. Iš pradžių buvo mąstymas, kad, taip, mes 24 val. per parą dirbsime ilguoju laikotarpiu. Labai greitai supratome, kad NATO nėra to konflikto dalis, bet, taip, turime stebėti. Ta situacija buvo ganėtinai šokiruojanti“, – teigia G. Jeglinskas.

 

Ekspertas sako suprantantis viešojoje erdvėje pasirodžiusią kritiką dėl to, kad NATO nesiima pagalbos Ukrainai veiksmų, nepadeda jai uždaryti oro erdvės, tačiau primena, kad visgi NATO „nėra šio karo dalis“.

 

„Nepatinka man tai sakyti, bet NATO nėra šio karo dalis. (...) NATO valstybės, kurios turi tuos žvalgybinius pajėgumus, tos, kurios iš tikro bendradarbiauja, jų yra tikrai pakankamai – JAV, JK, Prancūzija. Jos neabejotinai dirba kartu su ukrainiečiais, bet tai yra labiau dvišaliu pagrindu, dvišaliame kontekste.

 

(...) Buvau ten ir klausiau mūsų lyderio, generalinio sektoriaus J. Stoltenbergo pasisakymų. Pirmomis dienomis Ukrainos žurnalistai klausė: „Tai kaip jūs padėsite Ukrainai, kaip išgelbėsite Ukrainos žmones?“ Atsakymas visada būdavo, kad NATO yra stipriausias karinis aljansas istorijoje, turime ginti savo narius, turime toliau mobilizuoti savo pajėgas. (...) Visi tie veiksmai buvo atlikti. Tu matai ukrainiečių prašymus, ir generalinis sekretorius, ir visi stebim, bet ką tu gali padaryti? Tu realiai nieko negali padaryti. Ir tik tada tu turbūt suvoki, kad, ačiū Dievui, Lietuva yra NATO narė, kad Baltijos šalys (...) esame NATO valstybės, nes tai iš tikrųjų yra didžiulis dalykas“, – tvirtina G. Jeglinskas.

 

Parengė Aistė Turčinavičiūtė.