Parašus už Vilniaus krašto autonomiją renka vaikai

Rinkimai Baltarusijoje ir Vilniaus krašte yra panašūs, sako Baltarusijos lietuvių atstovas

 

 

Rinkimai Baltarusijoje ir Vilniaus krašte yra panašūs politikų naudojamomis technologijomis, mano pasienyje su Lietuva esančio Baltarusijos Gervėčių krašto lietuvių bendruomenės garbės pirmininkas Alfonsas Augulis.

"Net rinkimai panašūs kaip ten, taip ir čia, Vilniaus regione. Nes tokios pačios idėjos, tokios pačios politikų technologijos. Kartais man įdomu, kas iš ko mokosi", - žurnalistams Vilniuje sakė A.Augulis.

Kai kuriose Vilniaus krašto savivaldybėse per rinkimus tradiciškai absoliučią daugumą balsų gauna Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai. Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija Valdemaro Tomaševskio blokas per paskutinius savivaldos rinkimus vasarį Šalčininkų rajone gavo 70 proc., Vilniaus rajone - 65 proc. balsų.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija daugiausia pabrėžia tautinių mažumų padėtį, sakydama, kad vietos lenkų teisės yra pažeidžiamos.

A.Augulis sukritikavo vietos politikų kalbas apie tautinių mažumų problemas ir atkreipė dėmesį, kad daug vietos gyventojų į Vilniaus kraštą atsikėlė iš Baltarusijos.

"75 proc. Naujosios Vilnios gyventojų, kurie dabar turi butus yra atsikėlę iš Baltarusijos, iš anų kraštų", - trečiadienį Vilniaus savivaldybėje žurnalistams sakė A.Augulis.

Jis sakė nesuprantantis šio krašto gyventojų kalbų apie negrąžintą žemę ar švietimą lenkų kalba.

"Kai dabar šneka kai kurie, kad ten negrąžinta žemės ar jie turi mokytis kita kalba - tai aš šiandien nesuprantu, nes bet kuriame kaime gali susikalbėti ir baltarusiškai. Paprasta baltarusių kalba, o ne lenkiškai", - kalbėjo Baltarusijos lietuvių atstovas.

Istorikas Algimantas Kasparavičius BNS sakė, kad A.Augulio pasakyme apie Naujosios Vilnios gyventojus iš Baltarusijos "galbūt šiek tiek tiesos ir yra".

Pasak jo, remiantis 1989 metų surašymo duomenimis, galima teigti, kad Kovo 11-osios išvakarėse Lietuvoje gyveno apie 32-33 tūkstančius lenkų gimusių ne Lietuvoje, o tik vėliau atsikėlusių į Lietuvą.

"Konkretūs skaičiai maždaug tokie: gimę Baltarusijoje ir atsikėlę į Lietuvą 26,3 tūkstančio; gimę Rusijoje - apie 2000; gimę Liaudies Lenkijoje - apie 1300; gimę Latvijoje - apie 600. Ir dar maždaug apie tūkstantį gimusių kituose kraštuose ir persikrausčiusių į LTSR. Kaip matyti iš surašymo duomenų, daugiausia jų "nusėdo" Vilniaus rajone, Šalčininkuose, Eišiškėse, Naujojoje Vilnioje", - sakė istorikas.

Anot jo, į Lietuvą daugiausia kėlėsi jauni žmonės, kurių amžiaus vidurkis buvo iki 30 metų. Istoriko nuomone, Lietuva juos traukė dėl ekonominio pajėgumo, liberalesnės aplinkos, taip pat žmones veikė ir "Vilniaus mitas", jo kultūriniai klodai ir galimybės pasiekti daugiau nei kur provincijoje.

Be to, Naujojoje Vilnioje veikė aukštesnioji Pedagoginė mokykla, kuri turėjo tvirtas lenkiškumo tradicijas, o dauguma jos studentų, pirmiausia studenčių, buvo lenkų kilmės. Stipri lenkų kalbos katedra su nusistovėjusiomis lenkiško patriotizmo tradicijomis veikė ir Vilniaus pedagoginiame universitete, Slavistikos fakultete, sakė istorikas.

"Jeigu turėsime galvoje, kad dauguma žmonių atsikeliančių į LTSR iš kitų kraštų iki 1989 metų buvo jauni žmonės, kurie čia vedė ar ištekėjo ir susilaukė vaikų (Lietuvos lenkų šeimose vidutiniškai gimstamumas LTSR laikais buvo kiek didesnis nei lietuvių), tai galėsime daryti prielaidą, kad šiandien Lietuvoje iš tiesų gyvena nemažas skaičius Lietuvos piliečių lenkų (su jau Lietuvoje gimusiais vaikais ir anūkais), kurių gimtinė yra ne Lietuvoje. Manau, kad tas skaičius kažkur galėtų balansuoti nuo 60 iki 80 tūkstančių", - sakė A.Kasparavičius.

 

www.delfi.lt 201

1 – 04 – 28

Parašus už Vilniaus krašto autonomiją renka vaikai

Iššūkis: Vilniaus krašto autonomija – sena Lietuvos lenkų svajonė.

Vilniaus krašto autonomija – tai ne šiaip kai kurių Lietuvos lenkų svajonė ar pokštas svetainėje "Facebook". Justiniškėse jau renkami gyventojų parašai, siekiant šią mintį paversti kūnu.

Netikėtas vizitas

Nuogąstavimų, kad lenkų politikams pasiekus svarią pergalę Vilniaus regione pamažu gali atgimti ir Vilniaus krašto autonomijos idėja, viešojoje erdvėje buvo girdėti, tačiau vargu ar kas tikėjo, kad jie netrukus gali tapti iš tikrųjų pagrįsti.

Tvirtėjančias lenkų pozicijas ir plačius jų užmojus, saugant savo tautiškumą, vilnietė Jurga (moteris nenorėjo, kad minėtume jos pavardę) iš pradžių taip pat vertino skeptiškai. "Buvau tikra, kad tai – tik politiniai žaidimai", – kalbėjo Justiniškėse gyvenanti moteris. Tačiau jos nuomonė pasikeitė Velykų išvakarėse, kai prie savo buto Taikos gatvėje durų išvydo dviejų maždaug dvylikos metų vaikų veidus.

"Žiūriu, stovi berniukas ir mergaitė. Mandagiai pasisveikino – lenkiškai. Ir padavė lapą su parašais. Negalėjau savo akimis patikėti – už Vilniaus krašto autonomiją! Klausiau, kas tuos vaikus atsiuntė. Iš atsakymo nesupratau, ar Lietuvos lenkų rinkimų akcija, ar Lietuvos lenkų sąjunga – kažkoks politinis darinys. Įsivaizduojate, vaikus į tokius dalykus įtraukti! Tačiau viskas man aišku: ateitų suaugusysis, už tokių parašų rinkimą garantuotai į nosį gautų, o vaikų juk niekas neskriaus..." – svarstė Jurga.

Vadina absurdu

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atsakingoji sekretorė Vanda Kravčonok informaciją apie neva LLRA renkamus gyventojų parašus pavadino provokacija. Dar labiau ją nustebino žodžiai apie galimą Vilniaus krašto autonomiją.

"Žmonės, tvirtinantys, kad LLRA rinko kokius nors parašus, turėtų pasidomėti, ką tiksliai pasirašo. Mes jokių parašų nerinkome. Juolab parašų, susijusių su autonomija. Pastarąjį kartą parašai buvo renkami prieš lenkams nepalankias Švietimo įstatymo pataisas, tačiau tai buvo daroma viešai. Skelbėme apie tai spaudoje. Nieko nedarėme slapta", – tvirtino V.Kravčonok.

Fondo "Vilniaus klodai" pirmininkas Ryšardas Maceikianecas, laikomas pagrindiniu LLRA oponentu, tikino taip pat negalįs nieko plačiau pakomentuoti parašų rinkimo klausimu.

"Pirmąkart girdžiu. Nei mes, nei niekas iš man žinomų žmonių jokių parašų nerinko. Abejoju, ar tai galėtų daryti ir žmonės iš LLRA. Juk šiuo metu eskaluoti 20 metų senumo autonomijos problemą tiesiog absurdas", – kalbėjo R.Maceikianecas.

Klausimas: ne "ar", o "kada"

"Vilnijos" draugijos pirmininkas Kazimieras Garšva ne kartą viešai yra išreiškęs nerimą dėl LLRA vykdomos esą antikonstitucinės veiklos, diskriminuojant švietimą lietuvių kalba, kurstant tautinę nesantaiką ir kuriant autonomiją.

"Skundų dėl parašų rinkimo autonomijos klausimu dar nesulaukėme, bet pasidomėsiu tuo išsamiau. Teisybę sakant, nenustebčiau – visiškai tikiu, kad tokie dalykai vyksta. Juk žinome, kad svetainėje "Facebook" lenkų tautybės piliečiai raginami reikalauti Vilniaus krašto autonomijos. Skaitau lenkiškai: "Kurier Wileński" interneto svetainėje esu matęs dar kitaip formuluojamą klausimą: ne ar bus Vilniaus krašto autonomija, bet kada ji bus", – pasakojo K.Garšva ir atkreipė dėmesį, kad Taikos gatvės kaimynystėje, Rygos gatvėje, veikia Vilniaus Jono Pauliaus II pagrindinė mokykla. Girdi, kas galėtų paneigti, kad, renkant parašus prieš lenkams esą nepalankias Švietimo įstatymo pataisas, tuo pačiu prašoma palaikyti ir Vilniaus krašto autonomijos idėją.

Reikalavimų neatsisakė?

K.Garšva priminė palyginti neseną praeitį, kai 1990–1992 m. rytinėje Lietuvos dalyje iš tikrųjų buvo kuriama vadinamoji Lenkų autonomija.

"Personalijas įvardyti nesunku – jos veikia ir šiandien. Pavyzdžiui, už Vilniaus krašto autonomiją anuomet pasisakė Stanislavas Peško, kuris šiandien yra Lietuvos lenkų sąjungos pirmininko pavaduotojas, Gabrielius Janas Mincevičius, šiuo metu einantis Vilniaus rajono mero pavaduotojo pareigas. Daug seniūnų, mokytojų. Valdemaro Tomaševskio tėvo pavardė yra sąraše Vilniaus krašto teritorinei autonomijai įkurti. Visi šie žmonės savo tuomečių reikalavimų nėra atsisakę. Tik dabar jie dar aktyviau eksperimentuoja su lenkiškais užrašais: pagamina gatvių lenteles su lenkiškais pavadinimais ir duoda žmonėms užkabinti arba patys užkabina", – kalbėjo K.Garšva.

Lenkų sumanymą 1990–1992 m. kurti autonomiją pasmerkė Šventasis Tėvas Jonas Paulius II ir tuometė aukščiausioji Lenkijos valdžia su prezidentu Lechu Wałęsa. Anuomet buvo paleistos Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybių tarybos.

Romualdas Ozolas

Nepriklausomybės Akto signataras

Lenkų periodiškai keliama Vilniaus krašto autonomijos idėja jokiu būdu nėra nauja problema. Vos pradėjo byrėti Tarybų Sąjunga, tuoj lenkai Vilniaus krašte ėmė kelti galvas. Kadangi minčių apie prolenkišką orientaciją tuo metu negalėjo būti, buvo promaskvietiška orientacija. Lenkai pasisakė už autonomiją Tarybų Sąjungos sudėtyje!

Vargo su tuo turėjome ir Sąjūdžio, ir pirmaisiais nepriklausomybės metais, kol buvo pasirašyta tam tikra Lietuvos ir Lenkijos paliaubų sutartis. Lietuvos lenkams buvo atleista, kad jie galvojo apie vienijimąsi su Maskva, kad Aukščiausiojoje taryboje susilaikė balsuojant dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo.

Tačiau Lenkija jau kurį laiką neslepia interesų kažkada nuo didžiosios Lenkijos nubyrėjusiuose savo pakraščiuose: Vakarų Ukrainoje, Vakarų Baltarusijoje ir Pietryčių Lietuvoje. Reiškę pretenzijas Baltarusijoje lenkai labai greitai gavo Batkos atkirtį. Užtat labai nerimsta ir per bažnyčią aktyviai veikia Vakarų Ukrainoje, ir apskritai Ukrainoje. Lietuvoje lenkai turi savo įgaliotinį, tam tikrą ambasadorių V.Tomaševskį. Lenko korta yra akivaizdžiausias įrodymas to, kad šiame žaidime dalyvauja ir Varšuva, nes lenko kortos nuostatose aiškiai surašyti įsipareigojimai Lenkijos valstybei.

Norint užkirsti kelią lenkų veiksmams dėl autonomijos, pasisakau už labai griežtų teisinių normų įgyvendinimą.

Pradėjo tyrimą

Prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl lenkų ir lietuvių nesantaikos skatinimo. Tyrimas pradėtas balandžio 12 d. žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, kad socialiniame tinkle "Facebook" lenkų tautybės piliečiai raginami reikalauti Vilniaus krašto autonomijos.

Iki šiol veikiančiame profilyje "Autonomia dla Wileńszczyzny" lenkų tautybės piliečiai atvirai raginami reikalauti Vilniaus krašto autonomijos. Esą tai vienintelis būdas užkirsti kelią persekioti lenkų etnines žemes ir lenkiškas mokyklas. Teigiama, kad tik autonomija gali užtikrinti lenkų teises. "Tai demokratiškiausia tautų draugystės vienoje valstybėje forma, kuri sušvelnina egzistuojančius konfliktus ir neleidžia valstybei iširti", – aiškinama svetainėje "Facebook".

Už Lietuvos autonomiją raginančios socialinio tinklo "Facebook" grupės veikėjai skelbia ir išgalvotus faktus, žmogaus garbę ir orumą žeminančias melagystes apie aukščiausius Lietuvos vadovus. Prezidentė Dalia Grybauskaitė vadinama Lukašenka, tik su sijonu.

Valstybė okupuotoje valstybėje

Pirmas mėginimas Lietuvoje įkurti lenkišką autonomiją įvyko 1920 m. spalio 7 d. pasirašius Suvalkų sutartį. Lenkija pasiliko Suvalkų kraštą, o į Lietuvai perduotas pietines žemes su Vilniumi pasiuntė Lucjano Żeligowskio rinktinę.

Lenkų kariuomenės užimtoje teritorijoje L.Żeligowskis tuomečio Lenkijos vadovo Józefo Piłsudskio nurodymu įkūrė Vidurio Lietuvos (lenk. – Litwa Srodkova) valstybę, 1922 m. sausio 8 d. "išsirinko" Vidurio Lietuvos seimą ir jis paprašė tą valstybę prijungti prie Lenkijos, o Lenkijos seimas tokį prašymą kovo 24-ąją patenkino. Taip atsirado terminas "Vilniaus kraštas" arba "Wilenszcyzna", kuris pamažu virto taip ir nerealizuota Lenkų autonomijos Lietuvoje idėja.

Netrukus kraštas įėjo į Vilniaus administracinę apygardą, o siekiant suvienodinti pagal Lenkijos administracinį suskirstymą, jos seimas 1925 m. gruodžio 22 d. įsteigė Vilniaus vaivadiją. Visas kraštas su Vakarų Baltarusijos dalimi padalytas į Vilniaus, Naugarduko ir Baltstogės vaivadijas

 

 www.diena.lt 2011 – 04 – 27