Ūkio banke įstrigusių milijonų iš Rusijos paslaptis

Rusiški milijonai Ūkio banke

Dešimtys milijonų Jungtinių Valstijų dolerių ne vienerius metus gulėjo areštuoti būtent Ūkio banke. Ne kartą skelbta, kad jų tikrieji šeimininkai yra neva nežinomi ir paslaptingi asmenys. Galbūt tai Maskvos mafija, gal net pats Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) direktorius. Tačiau iš tiesų istorija gali būti daug banalesnė.

Alfa.lt siūlo pokalbį su paslaptingų dešimčių milijonų dolerių (USD) vienu iš savininkų verslininku Olegu Roščinu.

Kas esate?

Esu vienas iš tų, kurie nukentėjo su vadinamaisiais bešeimininkiais rusiškais milijonais Ūkio banke (ŪB).Yra vienas įdomus šios istorijos momentas, kuris atskleis padėtį kitokiu kampu. 2006 m. pabaigoje į Ūkio banko atsiskaitomąsias sąskaitas kai kuriose „ofšorinėse“ kompanijose iš kelių Rusijos kompanijų atkeliavo pinigai. Šiuo nelaimingu atveju kalbama apie 20 mln. USD. Istoriją, kurią noriu papasakoti, yra apie tai, kas su tais pinigais nutiko. Ir geriau pradėti nuo istorijos pabaigos.

Situacijos esmė ta, kad Lietuvos Respublika bando nusavinti tų kompanijų pinigus. Reikalas tas, kad, kai tie pinigai atsidūrė lietuviškų kompanijų atsiskaitomosiose sąskaitose, jie buvo areštuoti. Galiausiai pradėtas ikiteisminis baudžiamasis tyrimas, kurį vykdė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) tyrėjas Urbonas (Kauno apskrities skyriaus vyresnysis tyrėjas Rolandas Urbonas, – Alfa.lt past.)

Tai laikai, kai FNTT vadovavo generolas Romualdas Boreika?

Tie laikai ir kiek vėlesni. Tyrimo esmė – įtarimai dėl pinigų plovimo, legalizacijos. Esą tos įtariamos firmos plovė pinigus, vengė mokesčių. Gerai, kad tik nebuvo kaltinimų teroristų finansavimu.

Tai buvo labai keistas ikiteisminis tyrimas, Kauno apygardos prokuratūros vadovo Kęstučio Betingio sprendimu – labai uždaras. Ir su labai keista formuluote – ikiteisminį tyrimą baigti, nesant nusikalstamos veiklos požymių, o pinigus perduoti valstybei. Prokuratūra nesugebėjo išaiškinti žmonių, kuriems galėjo priklausyti tos firmos, pinigai ir pan.

Tebūnie, galėjo vykti ikiteisminis tyrimas. Tačiau tuo pačiu metu vyko daugybė teismo procesų Kauno teismuose – ir apylinkės, ir apygardos – kuriuose pinigus norėta pripažinti bešeimininkiais.

Įstatymų požiūriu tai turėjo atrodyti įdomiai – kažkokios neaiškios firmos, kurių veikla taip pat neaiški - tad suprantama, kad jų pinigus reikėjo paimti ir atiduoti biudžetui.

O realybė buvo tokia. Kompanijų vadovai patys veržėsi, kad juos apklaustų FNTT, vienas jų – Sergejų Razdiukonovas – vis tik buvo apklaustas. Tačiau kelių valandų apklausa tyrimui nesuteikė jokios naujos informacijos. Kitų firmų vadovų tyrėjai kategoriškai atsisakė išklausyti.

Profesionalus stebino ir pati tyrimo eiga. Kiek mums žinoma, paskutiniais metais tyrimas apskritai nevyko. Tyrimas vyko penkerius metus, jis buvo vilkinamas. Ir baigėsi niekuo. Pripažinta, kad nusikaltimo nebuvo padaryta, o pinigai – niekieno.

Tai kieno tie pinigai?

Tai tarptautinei prekybai skirti pinigai, naudoti prekių įsigijimui. Nors esame girdėję versijas, kad tai aukštų Rusijos valdininkų, ir visokių kitokių nesąmonių. Kodėl taip tvirtinu? Jei tai būtų nelegaliai uždirbtų pinigų plovimas, tai tuos pinigus kažkur greitai persiunti ir nuslepi. 2006 m. panašus procesas vyko ir Austrijoje, tačiau jis baigėsi niekuo. Tik Lietuvoje dėl šių „ofšoro“ įmonių pradėtas baudžiamasis persekiojimas, kuris, kaip minėjau, baigėsi niekuo taip pat.

Dar viskas būtų ne taip baisu. Baisu yra kitkas. Firmų atstovai patys veržėsi į FNTT, kad būtų apklausti, pateiktų dokumentus. O prokuratūros ir tyrėjų pozicija buvo keista. Jie pašaliniai žmonės, nes ne jūs atidarinėjote sąskaitas, ne jūs tuos pinigus pervedinėjote. Bet mums tokių kaltinimų – nelegalia veikla – net nebandė pateikti. Mes norėjome įrodyti savo teisumą, tačiau toks šansas iš mūsų buvo atimtas.

Ir pradėjome pastebėti gana keistą šios bylos aspektą. Pinigai, kurie buvo areštuoti Ūkio banke, visą tą laiką jame ir gulėjo. Šiaip pinigai, kuriuos perveda viena firma kitai, neina tiesiogiai. Jie keliauja iš vieno banko balanso į kito banko balansą. Tai suvokiant, turėtų būti suprantama, kad tie 20 mln. USD buvo Ūkio banko balanse gulėjo pakankamai ilgą laiką. Mus tai gerokai jaudino. Manome, kad pavojai, kuriuos norėtume išryškinti, glūdi štai kur.

Gali taip nutikti, kad valstybinės valdžios mašina - teisėsaugos institucijos (FNTT, Valstybės saugumo departamentas, Specialiųjų tyrimų tarnyba, policija), prokuratūra – Kaune galėjo užsiimti ne nusikaltimo atskleidimu, o kažkokios organizacijos finansavimu.

Kodėl taip manome? Kaip galėjo vykdyti tokį tyrimą profesionalas? Tyrėjai, manydami, kad vyksta pinigų plovimas, privalėjo kreiptis į Rusiją ir paklausti, ar tie pinigai jūsų šalyje apmokestinami, ar ne? Jei jie neapmokestinami, tai jokia fiskalinė disciplina nėra pažeista, kai šie pinigai judėjo (iš banko į banką), tad ir pinigų plovimo klausimas atkrinta.

Dabar kitas – pinigų legalizavimo klausimas, jei šie pinigai įgyti nelegaliais būdais, tarkime, prekiaujant narkotikais, ginklais ar žmonėmis. Ne, šie klausimai net nebuvo keliami. Tad ir atsakymas akivaizdus.

Reiškia, kad jei pinigai papuolė čia (į Lietuvą), tai profesionalas suprastų, kad baudžiamojo proceso straipsniai, kurie buvo inkriminuojami, nepažeisti. Tyrimas turėjo baigtis, pinigais leista laisvai naudotis. Ir viskas.

Dar daugiau. Dalis mūsų pinigų tuo pačiu metu pateko ir į Latvijos bankus, bet iš ten jie iškeliavo. Pasibaigus teismo procesams. Taigi, Latvijos ir Lietuvos įstatymai skiriasi tuo, kad latviai turi keletą specialių straipsnių, kurie leidžia pinigus, kurie gauti nusikalstamu būdu, nusavinti į biudžetą. Lietuvoje tokių įstatymo normų nėra. Tik po to, kai Latvijoje visų instancijų teismai išnagrinėjo ieškinius, Lietuvoje atsirado teismai, besispecializuojantys bešeimininkiais pinigais.

Iliustruočiau tai pavyzdžiu: gyvena Kaune močiutė, o, jai mirus, lieka butas, televizorius ir veltiniai. Tada Mokesčių inspekcija paima šią nuosavybę savo žinion, laukdama, ar neatsiras paveldėtojai. Tokių neatsiradus, turtas pereina valstybei.

O kodėl tie pinigai buvo laikomi Ūkio banke, o ne Mokesčių inspekcijos (tuo metu Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai vadovavo dabartinis Seimo narys socialdemokratas Antanas Nesteckis – Alfa.lt) sąskaitose?

Klausimas įdomus. Tačiau kol vyko ikiteisminis tyrimas, teismai, kol neapsispręsta dėl jų teisėtumo, tol jų judinti negalima. Tačiau svarbiausia, kad Lietuvoje tokios normos negalima taikyti. Lietuvos teisinė doktrina tvirtina, kad pinigai, papuolę į firmos sąskaitą, a priori jai ir priklauso. Į juos gali pretenduoti tik tų pinigų savininkai. Trečiasis asmuo negali pasakyti, kad „grąžink pinigus valstybei, nes jie ne tavo“.

Esame nustebinti Kauno teismais, kurie leido prisiminti jau primirštus sovietinius laikus, kai nežinodami, kokį sprendimą priimti, o įrodyti, kad jie bešeimininkiai nepavyko, jie saliamoniškai nusprendė, kad tų pinigų apskritai nebuvo. Labai keista byla.

Keistumą demonstruoja štai dar kas. Reikėtų pradėti nuo klausimo – kam tai galėjo būti naudinga? Manome, kad tai naudinga tik vienai organizacijai – bankui, kuriame guli pinigai. Tarkime, Ūkio bankas priima depozitus, tarkime, ir doleriais. Ir moka, tarkime, 5 proc. palūkanų nuo 20 mln. Suma susidaro reikšminga. O jei tai vyksta penkerius metus, tai suma tampa „dar įdomesnė“.

O gal ten koks sąmokslas pas juos? Gal situacija dar blogesnė? Galima nemokėti tų 5 proc. asmenims, kurie turi indėlius, galima mokėti mažesnes palūkanas, tai baisiausia. Norisi tikėti, kad tyrėjai veikia pagal įstatymus, tačiau kuo toliau, tuo labiau gilinamės, tuo daugiau mums kyla abejonių, kad veikiama būtent taip.

Ūkio bankas laikė pinigus pas save ir už tai mokėjo valstybės pareigūnams?

Vienprasmiškai taip tvirtinti nebūtų teisiškai tikslu, bet vienintelis paaiškinimas, kodėl viskas vyko taip, kaip vyko, yra jūsų klausime. Kitaip sunku paaiškinti Kauno prokurorų ir FNTT tyrėjų suinteresuotumą laikyti tuos pinigus Ūkio banke. Daug požymių rodo, kad Ūkio bankui buvo naudinga, kad pinigai būtų pas juos.

Bankininkystės požiūriu yra naudinga turėti ir naudotis „niekieno pinigais“. Ūkio bankas ilgą laiką, metais nevykdė Mokesčių inspekcijos nurodymo pervesti tuos pinigus į jų sąskaitas. Ar nėra keistas toks Mokesčių inspekcijos Kauno padalinio elgesys? Ar nėra keista, kad baigiantis ikiteisminiam tyrimui Ūkio bankas išleido 20 mln. USD obligacijų emisiją?

Minėjote, K. Betingį, R. Boreiką, o ar buvęs generalinio prokuroro pavaduotojas Vytautas Barkauskas šioje istorijoje kaip nors dalyvavo?

Pavardė girdėta. Formaliai, kiek žinau, ši pavardė yra susijusi su Ūkio banku.

Taip, dabar.

O anksčiau su prokuratūra, o tai gal ir paaiškina daug dalykų. Bet jis gi nėra finansininkas?! Jei toks asmuo dirbtų banke, tai būtų suprantama. Dabar asmuo, kuris žino visus teisininkus. Tad gal ir buvo tokie keisti teismų sprendimai. Jūs juk žinote, kodėl teisėjai taip mielai kontaktuoja su prokurorais. Kiek man žinoma, Lietuvoje teisėjai kas kažkiek metų turi pereiti atestaciją, o saugumo tarnybos teikia išvadas apie juos, jų patikimumą. Turime įtarimų, kad Kauno VSD darė spaudimą teisėjams. Tai daug ką paaiškina.

Kad ir tai, kad stambi finansinė struktūra, vaidinanti didelį vaidmenį Kauno regione, o ir Lietuvoje, apsupta stambiomis politikos ir teisėsaugos organų figūromis. Ir visi kartu jie galėjo ką nors baisaus nuveikti... neduok, Dieve. Tai labiausiai ir gąsdina.

Ar advokatai Jums padėti nesugebėjo? Už gerus pinigus.

Tokia istorija jau buvo, kai mano pirmtakai sumokėjo solidų honorarą – 500 tūkst. advokatams. Bet mes jau nenorime daryti spaudimo teismams, kai kuriuose procesuose dalyvauju aš pats.

Apskritai norime kuo greičiau baigti su teismų procesais Lietuvoje, nes padavėme ieškinius kai kuriuose Europos teismuose. Ir ten teisimės iki galo.

Ūkio bankas – kas tai per struktūra?

Skirtingai nuo kitų Lietuvoje veikiančių bankų, tai vienintelė bankinė struktūra, kuri aptarnauja ir ne rezidentus, t. y. „ofšorines“ (lengvatinių mokestinių zonų) kompanijas. Beje, apie jas kalbant, gavome Kauno apygardos teismo nutartį, kurioje skelbiama, kad šioms kompanijoms priklausantys pinigai yra nelegalūs, nes šios kompanijos neveda buhalterijos, sandorių atsekti neįmanoma, jos nemoka mokesčių ir pan.

Negaliu šaipytis iš teisėjų ir tokių nutarčių, tačiau kai kurios George Soroso įmonės registruotos būtent „ofšorinėje“ zonoje – Delavere. Ir jam kažkodėl tai leidžiama daryti, o mums – ne.

O tai yra vienintelis ir patogus tarptautinės prekybos instrumentas. Ofšorų yra visur, daugelis bankų teikia jiems paslaugas. Ir nėra kito būdo, kuris leistų pirkti ir vežtis prekes iš Kinijos ar kitų tolimų rinkų. Ir šių kompanijų veikloje nėra nieko neteisėto. Ir tai, kad Ūkio bankas aptarnavo ir „ofšorines“ kompanijas, nėra blogai.

Apibendrinant pasakysiu, kad Lietuvoje veikiantiems ūkio subjektams reikia žinoti, kad jums visada gali kilti problemų Kaune, kai bandysite įrodyti savo veiklos teisėtumą. Gali tekti įrodinėti, kad balta yra balta. Ir tikėtina, kad įrodyti nepavyks.

Ačiū už pokalbį.

Dešimčių milijonų buvę šeimininkai teismus pralaimėjo tad apskundė Lietuvos teisminių institucijų sprendimus Europos teismams. Nuo interviu dienos praėjus pusei metų sugriuvo ir pats Ūkio bankas. Tačiau V. Romanovo schemos skubiai keliasi į Balkanus. Apie tai Alfa.lt skaitykite artimiausiu metu.