Ekonominiame sąstingyje atsidūrusi Rusija ieško kaltų

Dar ne recesija, bet akivaizdus sąstingis. Pirmąjį šių metų ketvirtį Rusijos pramonė smuko 0,3 procento.

Pasak prestižinės Aukštosios ekonomikos mokyklos analitikų, tai blogiausias pirmųjų trijų mėnesių rodiklis nuo 2001 metų.

Kartelė – per aukšta

Maža to, net ir optimistines prognozes iki šiol skelbęs Rusijos ekonomikos ministro pavaduotojas Andrejus Klepačius aiškina, kad šįmet šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) geriausiu atveju ūgtelės trimis procentais.

Daugeliui valstybių toks rodiklis būtų puikus, tiktai ne Rusijai. Mat šios šalies prezidentas Vladimiras Putinas BVP augimo kartelę pakėlė kone dvigubai aukščiau.

Valstybės vadovas praėjusių metų pabaigoje pareiškė, kad priklausomybe nuo žaliavų pasižyminčios ekonomikos pertvarkai reikia kasmečio mažiausiai 5–6 procentų BVP augimo per artimiausius dešimtmečius.

Vyriausybė irgi apskaičiavo, kad reikia būtent tokios ūkio plėtros, kad būtų įgyvendinta didžioji dalis prieš rinkimus V.Putino žarstytų pažadų.

Gali nukentėti dėl liežuvio

Tačiau dabar kone visi ekspertai tokias užduotis vadina neįgyvendinamomis.

Vis dėlto praėjusią savaitę Dmitrijaus Medvedevo vadovaujama vyriausybė patvirtino „pagreitintą” ekonomikos augimo scenarijų – daugiau nei po 5 proc. BVP, pradedant nuo 2014-ųjų.

Tik ar jis gali tapti realybe? Tuo abejoja netgi patys valdžios atstovai.

„Mes turime aibę problemų, tačiau jas tik nurodome, bet nerandame sprendimų”, – neslėpė A. Klepačius.

Po šių žodžių Kremliaus koridoriuose pradėjo sklisti kalbos, kad šis užsispyręs valdininkas greitai gali būti atleistas.

Tik ar ekonomikai nuo to bus geriau?

Kaltę suvers Kiprui

Beje, pastaruoju metu ima aiškėti, kodėl Rusija nesuteikė pagalbos skolose skęstančiam Kiprui. Ne vien todėl, kad Kremlius stokotų kelių milijardų eurų.

Paprasčiausiai šalies ekonomikai pradėjus buksuoti bus galima visą kaltę suversti Kipro krizei.

Šiaip ar taip, ši Viduržemio jūros sala pirmauja pagal tiesiogines užsienio investicijas Rusijoje.

Nutarė tapti išlaikytiniais

Rusijos ūkis į sąstingio duobę ritasi dėl seniai žinomų priežasčių. Užsienyje mažėja žaliavų paklausa. Pati valstybė valdoma prastai.

Korupcija išsikerojusi visuose valdžios sluoksniuose, todėl klimatas verslui itin nepalankus.

Nuo šių metų buvo dvigubai padidinti socialinio draudimo mokesčiai individualiems verslininkams ir savarankiškai dirbantiems piliečiams.

Rezultatų ilgai laukti neteko: per tris mėnesius veiklą nusprendė nutraukti daugiau nei 350 tūkst. tokių asmenų.

Dalis jų paprasčiausiai pasitraukė į šešėlį.

Tačiau kiti iš savarankiškų verslininkų tapo socialinių pašalpų gavėjais.

Moka išpūsti sąmatas

Valstybės išlaidos bet kokiems investiciniams projektams tampa tarsi akmenimi po kaklu. Taip aiškina Rusijos finansų ministro pavaduotojas Aleksejus Moisejevas.

„Rimtas investicinis projektas prasideda nuo trilijono rublių (86 mlrd. litų. – Red.). Tokias valstybinių kompanijų sąmatas dažnai matome Finansų ministerijoje”, – stebėjosi valdininkas.

Rimčiau patyrinėjus tokius projektus paaiškėja, jog daugiau nei trečdalis numatomų išlaidų išgalvotos, kad būtų paprasčiau pasigvelbti pinigus.

Tačiau jokių sankcijų dėl to niekas nesulaukia, nes dabartinė Rusijos ūkio valdymo sistema paprasčiausiai be stabdžių.

Klesti korupcija, o kyšiai kasmet tik didėja

* Laikraštis „Komersant”, bendradarbiaudamas su keliomis analitikų tarnybomis, patikrino korupcijos lygį Rusijoje.

* Paaiškėjo, kad dėl septynių dabar tiriamų didžiausių baudžiamųjų bylų šaliai padarytas 57 milijardų rublių (4,92 mlrd. litų) nuostolis.

* Vidutinis kyšio dydis auga įspūdingai: 2010 metais jis siekė 61 tūkst. rublių (5,26 tūkst. litų), 2011-aisiais – 236 tūkst. (20,3 tūkst. litų), 2012 metais – milijoną rublių (90 tūkst. litų).

* Atskleistų kyšininkavimo atvejų skaičius per pastaruosius penkerius metus yra beveik toks pat – po 10–12 tūkst. kasmet.

* 2010 metais už kyšio gavimą buvo nubausti 2185 žmonės, o 2011-aisiais – tik 1125.