Paminėtos 22-osios kario savanorio Artūro Sakalausko žūties metinės

Minėjime dalyvavo ir Lietuvos Sąjūdžio atstovai: Seimo narys Rytas Kupčinskas, mons. Alfonsas Svarinskas, Juozas Kuoras, Paulius Rutkauskas, Jonas Burokas, Nijolė Balčiūnienė

Artūro Sakalausko – paskutinės sovietų okupacijos aukos – žūties metinės rugpjūčio 21 d. paminėtos kario žūties vietoje prie Seimo.

Iškilmingoje pagerbimo ceremonijoje dalyvavo Seimo Pirmininkas Vydas Gedvilas, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Lietuvos kariuomenės vado funkcijas vykdantis Sausumos pajėgų vadas generolas majoras Almantas Leika, kario savanorio Artūro Sakalausko tėvai Genovaitė ir Pranas Sakalauskai, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, Seimo nariai.

Kreipdamasis į susirinkusius, Seimo Pirmininkas Vydas Gedvilas priminė, kad to meto savanoriai Tėvynei buvo prisiekę ne tik žodžiais, bet ir širdimi: „Po Sausio 13-osios Artūras tapo aktyviu Alytaus savanorių rinktinės nariu. Vienas iš ryškiausių biografijos elementų, kurį privalome atminti ir įdiegti jaunajai mūsų kartai – Artūro atsakymas į draugo klausimą, kodėl stoja į savanorius.

 „Todėl, kad taip liepia Širdis“. Ne dėl naudos. Ne dėl išskaičiavimo. Ne tikintis antpečių, medalių ar privilegijų. Dėl to, kad „taip liepia širdis“. Dėl to, kad kitaip negali“, – kalbėjo Seimo Pirmininkas.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas dėkojo A. Sakalausko tėvams ir džiaugėsi, kad „nors dalelė Artūro yra ir dabartinių karių širdyse“.

Lietuvos kariuomenės vado funkcijas vykdantis Sausumos pajėgų vadas gen. mjr. Almantas Leika pabrėžė, kad Artūras Sakalauskas suvokė savo kaip tautos sūnaus pareigą ir įrodė tai savo veiksmais. „Simboliška, kad A. Sakalauskas amžinojo poilsio atgulė šalia 1919 metais žuvusio Antano Juozapavičiaus, pirmojo Lietuvos kariuomenės karininko žuvusio už Lietuvos nepriklausomybę.“

Artūro Sakalausko mama Genovaitė Sakalauskienė, priminusi, kad jos sūnus buvo paskutinė okupacijos auka, linkėjo, kad ta auka ir liktų paskutinė: „Meldžiuosi, kad nė vienai motinai netektų širdy nešioti tokio skausmo“.

Artūro Sakalausko atminimas pagerbtas tylos minute ir trimis salvėmis, kurias Lietuvos kario savanorio Artūro Sakalausko ir visų žuvusiųjų už Laisvę atminimui atliko Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai. Dainą kariui skyrė iš jo tėviškės – Alytaus atvykęs etnografinis ansamblis „Dzūkų pulkucis“.

Po iškilmingos ceremonijos jos dalyviai rinkosi Seimo II rūmų parodų galerijoje, kur buvo pristatyta paroda, skirta A. Sakalausko atminimui, rodomi trumpametražiai filmai. Pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis priminė, koks svarbus ir koks reikalingas Lietuvai tąkart buvo Artūro Sakalausko apsisprendimas. Vytautas Landsbergis susirinkusiuosius ragino kaip Artūro Sakalausko testamentą priimti žodžius: „Būkite čia. Būkite reikalingi.“

1991 m. rugpjūčio 21 d., žlungant pučui, sovietų armijos provokacijos metu Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo rūmų prieigose įvyko Lietuvos savanorių susirėmimas su sovietų armijos specialiosios paskirties dalinio kariais, kurie automobiliu įsiveržė į karių savanorių saugomą teritoriją prie pirmojo posto A. Goštauto gatvėje. Pasipriešinimo metu Alytaus rinktinės savanoris Artūras Sakalauskas žuvo, dar du Alytaus rinktinės savanoriai buvo sužeisti.

Justė Radzevičiūtė-Laugalienė

Seimo Ryšių su visuomene skyrius

Prof. Vytautas Landsbergis prie paminklinio akmens, žyminčio A. Sakalausko žūties vietą. Nijolės Balčiūnienės nuotr.

Minėjimo dalyviai Nijolės Balčiūnienės nuotr.