Ško­tai įti­ki­na­ma pers­va­ra nu­bal­sa­vo prieš ne­prik­lau­so­my­bę is­to­ri­nia­me re­fe­ren­du­me, po ku­rio Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė liks vien­ti­sa, ta­čiau bus at­ver­tos du­rys pla­tes­nei re­gio­no au­to­no­mi­jai, ro­do penk­ta­die­nį pa­skelb­ti ga­lu­ti­niai bal­sa­vi­mo, pa­si­žy­mė­ju­sio itin di­de­liu ak­ty­vu­mu, re­zul­ta­tai.

Ofi­cia­lūs duo­me­nys, gau­ti pa­skel­bus re­zul­ta­tus iš vi­sų 32-jų apy­gar­dų, ro­do, kad prieš ne­prik­lau­so­my­bę nuo Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės - už są­jun­gos su Ang­li­ja iš­sau­go­ji­mą pa­si­sa­kė 55,3 proc. bal­sa­vu­sių­jų, o už at­sis­ky­ri­mą - 44,7 proc. re­fe­ren­du­mo da­ly­vių.

Tai reiš­kia, jog už są­jun­gos iš­sau­go­ji­mą sa­vo bal­sus ati­da­vė 2 001 926 žmo­nės, o už ne­prik­lau­so­my­bę - 1 617 989 žmo­nės.

Re­fe­ren­du­me da­ly­va­vo 84,6 proc. to­kią tei­sę tu­rė­ju­sių žmo­nių - tai re­kor­di­nis ak­ty­vu­mas per vi­są rin­ki­mų Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je is­to­ri­ją.

Ne­prik­lau­so­my­bės prieš­inin­kai vi­so­je Ško­ti­jo­je džiu­giai svei­ki­no skel­bia­mus re­zul­ta­tus, o jų opo­nen­tai juos ste­bė­jo pri­slėg­ti ir su­nkiai tram­dy­da­mi aša­ras.

Re­fe­ren­du­mo baig­tis su­dau­žė vil­tį šim­tams tūks­tan­čių ško­tų, ku­rie pa­si­sa­kė už ne­prik­lau­so­my­bę per bep­re­ce­den­tį bal­sa­vi­mą, pa­kurs­čiu­sį de­ba­tus apie Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės val­dy­mą, ta­čiau nu­ra­mi­no tuos, ku­rie smar­kiai būgš­ta­vo dėl eko­no­mi­nių ga­li­mo at­sis­ky­ri­mo pa­sek­mių.

Fi­nan­sų rin­kos pa­lan­kiai rea­ga­vo į re­fe­ren­du­mo re­zul­ta­tus, o sva­ro kur­sas eu­ro at­žvil­giu pa­ki­lo aukš­čiau­siai per dve­jus me­tus.

„Mes ži­no­me, kad „Ne“ kam­pa­ni­ja ga­vo dau­gu­mą“, - Edin­bur­ge sa­kė Ško­ti­jos vy­riau­sy­bės va­do­vas ir na­cio­na­lis­tų ly­de­ris Ale­xas Sal­mon­das.

„Ško­ti­ja dau­gu­ma bal­sų nu­spren­dė šia­me eta­pe ne­tap­ti ne­prik­lau­so­ma vals­ty­be“, - sa­kė jis.

Re­fe­ren­du­mo re­zul­ta­tai yra smū­gis svar­biau­siam A.Sal­mon­do po­li­ti­niam tiks­lui, ta­čiau stip­rus ne­prik­lau­so­my­bės ša­li­nin­kų pa­si­ro­dy­mas lei­džia ti­kė­tis, kad at­ei­ty­je bus pa­mė­gin­ta or­ga­ni­zuo­ti dar vie­ną bal­sa­vi­mą dėl ne­prik­lau­so­my­bės.

Iš­spręs­tas „vie­nai kartai“

„Kam­pa­ni­ja „Taip“ pa­sie­kė ke­lias di­de­les per­ga­les, tarp jų – di­džiau­sia­me Ško­ti­jos Glaz­go mies­te, bet jų ne­už­te­ko, kad bū­tų at­sver­tas bal­sų „Ne“ srau­tas vi­sa­me re­gio­ne.

Yra po­žy­mių, kad tur­tin­ges­nie­ji ir kai­mo ra­jo­nai bal­sa­vo „Ne“, o ur­ba­nis­ti­niai cen­trai ir ne­tur­tin­ges­ni ra­jo­nai – „Taip“.

Sto­vyk­la „Taip“ daug mė­ne­sių bu­vo smar­kiai at­si­li­ku­si, bet per pa­sta­rą­sias dvi sa­vai­tes par­ama jai smar­kiai pa­di­dė­jo, ro­dė apk­lau­sos. Ta­čiau ga­liau­siai to ne­pa­ka­ko.

„Ne“ aiš­kiai lai­mė­jo“, – sa­kė vi­suo­me­nės nuo­mo­nės ty­ri­mų eks­per­tas, Stratk­lai­do uni­ver­si­te­to po­li­to­lo­gi­jos pro­fe­so­rius Joh­nas Cur­ti­ce'as.

Ško­ti­jos re­fe­ren­du­mas ga­lė­jo stai­ga nu­trauk­ti nuo 1707 me­tų gy­vuo­jan­čią są­jun­gą su Ang­li­ja. Jis bu­vo ati­džiai ste­bi­mas vi­sa­me pa­sau­ly­je ir drą­si­no se­pa­ra­tis­tų ju­dė­ji­mus nuo Ka­ta­lo­ni­jos Is­pa­ni­jo­je iki Kve­be­ko Ka­na­do­je.

Bri­tų mi­nis­tras pir­mi­nin­kas Da­vi­das Ca­me­ro­nas penk­ta­die­nį par­eiš­kė, jog po „tvir­to“ ško­tų bal­so už pa­si­li­ki­mą Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je Ško­ti­jos ne­prik­lau­so­my­bės klau­si­mas bu­vo iš­spręs­tas „vie­nai kar­tai“.

Sto­vė­da­mas prieš­ais sa­vo biu­rą Lon­do­no cen­tre, D.Ca­me­ro­nas sa­kė, kad Ško­ti­jos re­fe­ren­du­mo re­zul­ta­tai su­da­rė są­ly­gas nau­jam, su­ba­lan­suo­tam kons­ti­tu­ci­niam su­re­gu­lia­vi­mui vi­so­je Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je, įskai­tant Ang­li­ją, ir kad įsta­ty­mų pro­jek­tai dėl nau­jų ga­lių su­tei­ki­mo Ško­ti­jai bus pa­skelb­ti iki sau­sio.

„Šie de­ba­tai bu­vo iš­spręs­ti vie­nai kar­tai ... Ne­be­ga­li bū­ti dis­pu­tų, pa­kar­to­ji­mų, mes iš­gir­do­me tvir­tą Ško­ti­jos žmo­nių va­lią“, – žur­na­lis­tams sa­kė D.Ca­me­ro­nas.

„Vi­sai kaip Ško­ti­ja at­ski­rai, Ško­ti­jos par­la­men­te, bal­suos dėl sa­vo mo­kes­čių, iš­lai­dų ir ge­ro­vės klau­si­mų, taip pat ir Ang­li­ja, kaip ir Vel­sas bei Šiau­rės Ai­ri­ja, tu­rė­tų ga­lė­ti bal­suo­ti šiais klau­si­mais, – sa­kė D.Ca­me­ro­nas. – Ir vi­sa tai tu­ri vyk­ti sy­kiu ir to­kia pa­čia spar­ta kaip su­re­gu­lia­vi­mas Ško­ti­jai“.

„Ge­rai ko­vo­ta kampanija“

Re­zul­ta­tai yra di­de­lis pa­leng­vė­ji­mas D.Ca­me­ro­nui, ku­ris, kaip dau­ge­lis spė­jo, ne­bū­tų iš­si­lai­kęs pos­te, jei ško­tai bū­tų nu­bal­sa­vę „Taip“.

Po to, kai BBC pa­skel­bė re­zul­ta­tų prog­no­zę, ro­dan­čia, jog lai­mės ne­prik­lau­so­my­bės prieš­inin­kų sto­vyk­la, D.Ca­me­ro­nas pra­ne­šė, kad pa­skam­bi­no kam­pa­ni­jos „Ne“ ly­de­riui Alis­tai­rui Dar­lin­gui ir „pas­vei­ki­no jį su ge­rai ko­vo­ta kam­pa­ni­ja“.

Is­to­ri­nis re­fe­ren­du­mas įtrau­kė dau­ge­lį ško­tų, ku­rie anks­čiau ne­la­bai do­mė­jo­si po­li­ti­ka, tarp jų – 16-me­čius ir 17-me­čius, ku­riems pir­mą kar­tą bu­vo leis­ta bal­suo­ti. Ta­čiau ši kam­pa­ni­ja taip pat su­skal­dė šei­mas ir į ne­prik­lau­so­my­bės prieš­inin­kus ar ša­li­nin­kus su­skirs­tė se­nus drau­gus.

Re­fe­ren­du­mo die­ną prie rin­ki­mų apy­lin­kių bu­vo nu­sid­rie­ku­sios ei­lės, daug rin­kė­jų emo­cin­gai kal­bė­jo apie šį svar­biau­sią po­li­ti­nį pa­si­rin­ki­mą jų gy­ve­ni­me.

„Ke­lio at­gal nėra“

„Ar Ško­ti­ja tu­rė­tų bū­ti ne­prik­lau­so­ma ša­lis?“ – toks pa­pras­tas klau­si­mas bu­vo pa­teik­tas rin­kė­jams 5-iuo­se tūkst. rin­ki­mų apy­lin­kių. Po klau­si­mu bu­vo at­sa­ky­mo va­rian­tai „Taip“ ar­ba „Ne“.

Vė­liau mi­nios vi­są nak­tį šven­tė Glaz­ge ir Edin­bur­ge, žmo­nės bu­vo ap­si­siau­tę Ško­ti­jos vė­lia­vo­mis, lei­do sig­na­li­nes ra­ke­tas.

Iš to­li­mų sa­lų bal­sa­dė­žės bu­vo ga­be­na­mos sraig­tas­par­niais ir lai­vais.

Prieš bal­sa­vi­mą trys pa­grin­di­nės bri­tų po­li­ti­nės par­ti­jos pa­ža­dė­jo di­des­nius įga­lio­ji­mus Ško­ti­jos par­la­men­tui, tarp jų – įga­lio­ji­mus dėl mo­kes­čių ir pa­šal­pų, pa­ža­dė­tus pa­sku­ti­nę mi­nu­tę sten­gian­tis įti­kin­ti rin­kė­jus lik­ti są­jun­go­je.

Ško­ti­jos pir­mo­jo mi­nis­tro pa­va­duo­to­ja Ni­co­la Stur­geon sa­kė, kad re­fe­ren­du­mas par­odė „di­de­lį per­mai­nų po­rei­kį“, ir tvir­ti­no, kad vy­riau­sy­bė Lon­do­ne da­bar tu­ri te­sė­ti sa­vo pa­ža­dus.

„Ško­ti­ja pa­si­kei­tė vi­sam lai­kui, ke­lio at­gal ne­bė­ra“, – penk­ta­die­nį sa­kė ji.

Nors kam­pa­ni­ja „Taip“ pa­sie­kė ke­lias di­de­les per­ga­les, tarp jų – N.Stur­geon gim­ta­ja­me Glaz­ge, to ne­pa­ka­ko.

Bri­tų po­li­ti­kų pa­ža­das su­teik­ti di­des­nius įga­lio­ji­mus Ško­ti­jai pa­ska­ti­no D.Ca­me­ro­no Kon­ser­va­to­rių par­ti­jos na­rius rei­ka­lau­ti to pa­ties ir Ang­li­jai.

Šiau­rės Ang­li­jos lai­kraš­čiai vie­nin­gai par­ei­ka­la­vo di­des­nių įga­lio­ji­mų jų re­gio­nams, kaip bū­tų „gar­bin­ga“ po to, kai „tiek daug pa­ža­dų bu­vo duo­ta Ško­ti­jai per re­fe­ren­du­mo kam­pa­ni­ją“.

Daug de­ba­tų vy­ko dėl eko­no­mi­kos, dėl to, ko­kią va­liu­tą nau­do­tų ne­prik­lau­so­ma Ško­ti­ja ir ar ji ga­lė­tų bū­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) na­rė.

1999 me­tais ati­da­ry­tas Ško­ti­jos par­la­men­tas tu­ri kai ku­riuos Lon­do­no per­duo­tus įga­lio­ji­mus ir ga­li lem­ti tam ti­kras vi­daus po­li­ti­kos sri­tis, to­kias kaip svei­ka­tos ap­sau­ga ir švie­ti­mas.