Laikas pabusti

Dainius KREIVYS

lzinios.lt 2015-05-21 14:34
Eu­ro­pa vis te­be­ko­vo­ja su kri­zės pa­sek­mė­mis, iš ku­rių šian­dien tur­būt dra­ma­tiš­kiau­sia yra Grai­ki­jos sko­lų ir jų re­fi­nan­sa­vi­mo epo­pė­ja.  Tuo tar­pu Lie­tu­va bu­vo vie­na iš ne­dau­ge­lio Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių, ku­ri ga­lė­jo pa­si­gir­ti itin spar­čiu eko­no­mi­kos at­si­tie­si­mu bei so­li­džiu eko­no­mi­kos au­gi­mu.

Ko­dėl sto­ja ša­lies įmo­nių eks­por­tas?

Su­pap­ras­tin­tai ga­li­me teig­ti, kad vals­ty­bės eko­no­mi­ka tu­ri tam ti­krą ana­lo­gi­ją su lėk­tu­vu, ku­rį ke­lia du va­rik­liai – eks­por­tas ir vi­daus var­to­ji­mas. Lie­tu­vą iš eko­no­mi­nės ak­la­vie­tės iš­ve­dė ša­lies eks­por­tuo­to­jai, ku­rie ak­ty­viai pa­de­dant vals­ty­bei su­ge­bė­jo 2009-2012 me­tų lai­ko­tar­piu pa­siek­ti 25 proc. vi­du­ti­nę eks­por­to plė­trą.

Ten­ka ap­gai­les­tau­ti, ta­čiau šian­dien tiek apie spar­tų eko­no­mi­kos au­gi­mą, tiek apie ryš­kų eks­por­to au­gi­mą esa­me pri­vers­ti kal­bė­ti tik bū­tuo­ju lai­ku. O to es­mi­nė prie­žas­tis yra eks­por­to au­gi­mo su­lė­tė­ji­mas, gra­si­nan­tis virs­ti ne­tgi vi­siš­ka stag­na­ci­ja. 2014 m. eks­por­to apim­tys pir­mą kar­tą su­ma­žė­jo per vi­są lai­ko­tar­pį po kri­zės ar­ba, ki­taip ta­riant, eks­por­to prie­au­gis bu­vo ne­igia­mas. Ne­nuos­ta­bu, kad kar­tu su lyg rū­kas be­sisk­lai­dan­čiais eks­por­to pa­sie­ki­mais sklai­do­si ir so­li­dus ša­lies eko­no­mi­kos prie­au­gis.

Ko­dėl su­sto­jo eks­por­to au­gi­mas? To prie­žas­tys pir­miau­sia yra dėl be­veik vi­siš­ko ša­lies įmo­nių ga­my­bi­nių pa­jė­gu­mų iš­nau­do­ji­mo bei nuo­sek­liai di­dė­jan­čios mi­ni­ma­lios al­gos, ku­ri, sa­vo ruo­žtu, di­di­na ir vi­du­ti­nį už­dar­bį ša­ly­je. Be to, Eu­ro­pos eko­no­mi­kos kri­zė bei apie Ukrai­ną be­si­vys­tan­ti geo­po­li­ti­nė pa­dė­tis le­mia tai, kad Lie­tu­vos vers­las la­bai at­sar­giai in­ves­tuo­ja tiek į pa­pil­do­mų ga­my­bi­nių pa­jė­gu­mų kū­ri­mą, tiek į nau­jus ga­my­bi­nius vers­lus.

Dar vie­na di­de­lė prob­le­ma – itin že­mas in­ves­ti­ci­jų į ga­my­bos tech­no­lo­gi­nį at­si­nau­ji­ni­mą ir tech­no­lo­gi­nių ino­va­ci­jų die­gi­mo ly­gis. Šių in­ves­ti­ci­jų trū­ku­mas yra es­mi­nė prie­žas­tis, dėl ku­rios rea­lu­sis dar­bo na­šu­mas nu­sto­jo aug­ti. O vis di­dė­jan­tis kva­li­fi­kuo­tos dar­bo jė­gos, ge­ban­čios val­dy­ti su­dė­tin­gą tech­no­lo­gi­nę įran­gą, trū­ku­mas ti­krai ne­įk­ve­pia įmo­nių va­do­vų žy­mes­niam in­ves­ta­vi­mui į mo­der­niau­sią ga­my­bi­nę įran­gą.

Ten­ka ap­gai­les­tau­ti, kad Lie­tu­va, pa­ly­gi­nus su ki­to­mis Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­li­mis, pa­si­žy­mi itin že­mu dar­bo už­mo­kes­čio ly­giu. Ne­di­de­lis at­ly­gis iki šiol bu­vo svar­biau­sias ša­lies kon­ku­ren­ci­nis pra­na­šu­mas. To­les­nis pa­sta­ro­jo au­gi­mas yra ne­iš­ven­gi­mas, o in­ves­ti­ci­jų į pri­dė­ti­nės ver­tės di­di­ni­mą per vi­są pro­duk­to gy­va­vi­mo cik­lą ne­bu­vi­mas ir to­liau ne­leis di­din­ti al­gų bei liks svar­biau­sia emig­ra­ci­jos iš mū­sų ša­lies prie­žas­tis.

Ką da­ry­ti?

Kryp­tin­gas Vy­riau­sy­bės vei­ki­mas pra­ėju­sios kri­zės są­ly­go­mis bu­vo rim­ta pa­gal­ba ga­my­bi­niam ir pa­slau­gų vers­lui, spar­čiai per­sio­rien­tuo­jant į už­sie­nio rin­kas. Agen­tū­ros, be­si­rū­pi­nan­čios eks­por­to plė­tra, „Vers­li Lie­tu­va“ įkū­ri­mas, įvai­rių prie­mo­nių, to­kių kaip „Nau­jos ga­li­my­bės“, skir­tų rem­ti eks­por­tuo­to­jus, su­kū­ri­mas, at­sto­vų, dir­ban­čių su­tar­ti­niais pa­grin­dais už­sie­nio rin­ko­se plė­tra, pa­dė­jo vers­lui pa­čios kri­zės įkarš­ty­je spar­čiai di­din­ti eks­por­tuo­ja­mos pro­duk­ci­jos apim­tis.

Dėl jau ap­ra­šy­tų struk­tū­ri­nių prob­le­mų su­sto­jus eks­por­to au­gi­mui, šian­dien Vy­riau­sy­bė vėl pri­va­lo im­tis ly­de­rys­tės. Ak­ty­vus vyk­do­mo­sios val­džios vei­ki­mas ir par­ama ga­li pa­gel­bė­ti bei pa­drą­sin­ti vers­lą im­tis rei­kia­mų po­ky­čių.

Iš­ei­čių nė­ra daug. Ne­iš­ven­gia­mas dar­bo už­mo­kes­čio au­gi­mas ne­ma­žą da­lį ga­my­bi­nių įmo­nių ga­li iš­trin­ti iš Lie­tu­vos vers­lo že­mė­la­pio. To­dėl in­ves­ti­ci­jos į aukš­tą­sias tech­no­lo­gi­jas, rim­tą tech­no­lo­gi­nį at­si­nau­ji­ni­mą ir dar­bo na­šu­mo di­di­ni­mą yra vie­nin­te­lis šių įmo­nių iš­gy­ve­ni­mo šal­ti­nis.

Aiš­ki ko­mu­ni­ka­ci­ja ir nau­jas vals­ty­bės par­amos pa­ke­tas eks­por­tuo­jan­čiam vers­lui ga­lė­tų pa­drą­sin­ti vers­lą im­tis per­mai­nų. Nors Lie­tu­vo­je pel­no mo­kes­čio nu­li­nio ta­ri­fo tai­ky­mas ir yra nu­ma­ty­tas, ta­čiau toks itin siau­ras jo tai­ky­mas ne­duo­da jo­kio efek­to. To­dėl nu­li­nis pel­no mo­kes­čio ta­ri­fas pel­nui in­ves­tuo­tam į nau­ją ar­ba šiek tiek nau­do­tą mo­der­nią tech­no­lo­gi­nę įran­gą leis­tų ga­my­bos įmo­nei at­pi­gin­ti pa­čią in­ves­ti­ci­ją bei plės­ti vers­lą. Vi­siš­kas ar­ba di­džio­sios da­lies pa­lū­ka­nų kom­pen­sa­vi­mas už pa­sko­las tech­no­lo­gi­nėms in­ves­ti­ci­joms ska­tin­ti ga­lė­tų tap­ti rim­ta pa­ska­ta vers­lui. O šiam tiks­lui pa­siek­ti te­reik­tų vals­ty­bės ga­ran­ti­jų įmo­nė­je IN­VE­GA su­kur­ti spe­cia­lią prie­mo­nę į tech­no­lo­gi­jas in­ves­tuo­jan­čiam vers­lui.

Dėl il­go apy­var­tu­mo cik­lo eks­por­tuo­jan­tis vers­las itin daž­nai su­si­du­ria su apy­var­ti­nių lė­šų sto­ka. Šiai prob­le­mai spręs­ti dau­ge­lis ša­lių, tu­rin­čių į eks­por­tą orien­tuo­tas eko­no­mi­kas, iš­lai­ko vals­ty­bi­nes eks­por­to drau­di­mo agen­tū­ras. Tu­rė­da­mas vals­ty­bės drau­di­mą eks­por­tuo­to­jas ga­lė­tų leng­viau gau­ti trum­pa­lai­kį ban­ki­nį fi­nan­sa­vi­mą bei grei­čiau di­din­ti apim­tis, iš­veng­ti tar­pi­nin­kau­jan­čių did­me­ni­nin­kų bei drą­siau plės­tis į la­biau ri­zi­kin­gas eks­por­to rin­kas. To­dėl eks­por­to drau­di­mu be­si­rū­pi­nan­čios agen­tū­ros at­kū­ri­mas tu­rė­tų tap­ti sku­biai spręs­ti­nu Vy­riau­sy­bės už­da­vi­niu.

Nau­jo­je Ūkio mi­nis­te­ri­jos par­eng­to­je eks­por­to stra­te­gi­jo­je svar­biau­sias ak­cen­tas yra pa­gal­ba pa­de­dant Lie­tu­vos vers­lui plės­ti eks­por­tą į eg­zo­tiš­kas ir la­bai spe­ci­fi­nes rin­kas – Ma­lai­zi­ją, Bra­zi­li­ją ar Sau­do Ara­bi­ją. Pre­ky­bą su šio­mis ša­li­mis rei­kia stip­rin­ti, ta­čiau bū­ti­na pri­pa­žin­ti, kad net ir vi­du­ti­nė­je pers­pek­ty­vo­je var­gu ar ga­li­me ti­kė­tis bent pa­ten­ki­na­mo re­zul­ta­to. Vie­to­je to, rei­kė­tų to­liau gi­lin­ti įdir­bį di­džių­jų Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių rin­ko­se, o ypač ak­ty­viai dirb­ti su JAV rin­ka, ku­rios eko­no­mi­ka dėl at­pi­gu­sios ener­ge­ti­kos įga­vo vi­siš­kai ki­tą pa­grei­tį. Vi­du­ti­niu pe­rio­du prog­no­zuo­ja­mas eks­por­tui į šią ša­lį pa­lan­kus eu­ro ir do­le­rio san­ty­kis bei ar­tė­jan­tis lais­vo­sios pre­ky­bos su­tar­ties pa­si­ra­šy­mas tarp JAV ir EU su­da­rys są­ly­gas lie­tu­viš­kam eks­por­tui į šią ša­lį. Vy­riau­sy­bė ga­lė­tų prie to pri­si­dė­ti spar­čiai plė­to­da­ma su­tar­ti­niais pa­grin­dais vei­kian­tį mū­sų eks­por­to par­amos tink­lą Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se.

Di­džio­ji da­lis pro­duk­to pri­dė­ti­nės ver­tės yra su­ku­ria­ma ne jo ga­my­bos sta­di­jo­je. Nau­jo pro­duk­to di­zai­nas, jo kū­ri­mas, pa­si­tel­kiant moks­li­nius ty­ri­mus ir ino­va­ci­jas, nuo­sa­vo pre­ki­nio ženk­lo kū­ri­mas ir plė­tra – tai sri­tys, ku­rio­se Lie­tu­vos vers­las, de­ja, tė­ra tik la­bai anks­ty­vo­je vys­ty­mo­si sta­di­jo­je. Vals­ty­bė ga­lė­tų žy­miai ak­ty­viau par­em­ti vers­lą šio­se sri­ty­se. Nau­jų par­amos ins­tru­men­tų, to­kių kaip jau mi­nė­ta eks­por­to ska­ti­ni­mo prie­mo­nė „Nau­jos ga­li­my­bės“, su­kū­ri­mas ga­lė­tų pa­dė­ti vers­lui di­din­ti pri­dė­ti­nę ver­tę pro­duk­to di­zai­no, ino­va­ci­jų pri­tai­ky­mo, pre­ki­nio ženk­lo su­kū­ri­mo sri­ty­se.

Dau­ge­lis ga­my­bos ir in­ži­nie­ri­nių pa­slau­gų įmo­nių skun­džia­si kva­li­fi­kuo­tų dar­buo­to­jų trū­ku­mu. Tai tam­pa kliū­ti­mi ne tik ple­čiant ga­my­bą ar in­ves­tuo­jant į nau­jau­sią tech­no­lo­gi­nę įran­ga, bet jau ir at­bai­do in­ves­tuo­to­jus į in­ži­ne­ri­nius pa­slau­gų cen­trus. Vals­ty­bės pri­ori­te­tų per­kė­li­mas nuo tei­si­nin­kų ar va­dy­bi­nin­kų ren­gi­mo į in­ži­ne­ri­nes spe­cia­ly­bes, kar­di­na­liai pers­kirs­tant vals­ty­bės krep­še­lius pa­sta­rų­jų nau­dai, bū­tų pir­mas žings­nis. Gim­na­zi­jų, tu­rin­čių tech­no­lo­gi­nę pa­krai­pą, plė­tra ir ge­res­nis fi­nan­sa­vi­mas, pro­fe­si­nis orien­ta­vi­mas ga­lė­tų bū­ti pir­mie­ji žings­niai šia kryp­ti­mi.

Eks­por­tui nu­sto­jus aug­ti Lie­tu­vos eko­no­mi­ką rei­kė­tų ly­gin­ti ne su dvie­jų mo­to­rų lėk­tu­vu, o tik su iš iner­ci­jos vis dar bė­giais rie­dan­čiu trau­ki­niu. O šian­die­ni­nės Vy­riau­sy­bės veik­lai api­bū­din­ti tik­tų ne­bent mie­gan­čio šio trau­ki­nio ma­ši­nis­to įvaiz­dis. Ma­ši­nis­to, ku­ris ret­kar­čiais pa­bu­dęs iš mie­go vis džiau­gia­si, kad jam ir nie­ko ne­vei­kiant trau­ki­nio ra­tai vis dar te­be­si­su­ka. Vis dar...