Toks tad valdančiosios daugumos verdiktas Lietuvai: nesitikėk. Mus tenkina esamoji padėtis. Jei tau nepatinka – važiuok lauk, nusivylusioji. Nors reiktų sakyti bent jaunimui: nevažiuok, taisyk iš esmės, remontuok papuvusį teisinį tėvynės namą.

Kas dabar? Neveiksnus generalinės prokuratūros vadovas atleistas, o atrodęs veiksnus – nepatvirtintas. Valdančiajai Seimo daugumai tai geriau, negu vargšės teisėsaugos pažanga. Koaliciją mat sudaro ir jau nuteisti sukčiai, ir drumsto smėlio į akis pylėjai. Gal ir keli priekvailiai, kurie mano, kad Prezidentė vedžios ir vedžios atmetamus kandidatus, kol pataikys patinkamą Petrui ir Piotrui.

Taigi padėtis tokia, kad reiklioji, padorioji Generalinės prokuratūros dalis gauna iš Seimo blogą, teisingumui žalingą signalą, o teisingumo kombinatoriai toje pačioje GP atkus kaip birželio lietučio gaivinami Sosnovskio barščiai. Ką švenčia GP profsąjunga?

Esame zonoje, bet kurią dieną galime būti užpulti bet kokiu pamišėlišku pretekstu. Tą jau supranta mūsų sąjungininkai, pasirengę ateiti ir padėti gintis. O ką suprantam patys? Juk turėtume būti susitelkę, nesispjaudyti, nedemonstruoti ragų dėl ambicijų ir interesiukų. Po Kovo 11-osios, kuri apima pasaulio pripažinimą ir okupavusios kariuomenės išvedimą, po didžiųjų demokratinių sąjungų ir energetikos liko trečiasis Nepriklausomybės etapas – teisėsauga. Deja, „mums“, būtent šiam Seimui, reiklios ir nepriklausomos teisėsaugos nereikia. Tiek vargstam su nepriklausoma prezidente... 

Bet Seimo veidų išsimurzinimo nepaaiškinsi vien tuo.

Nemanau, kad balsavimo įvykis tėra vaikėzų kerštas griežtai mokytojai. Veikiau prisidirbusių savisauga. Turės dabar šiltą liūną bent iki Seimo rinkimų. Kai kurie dar ir gabalą laiko pasiplėšti. Tačiau žiūrėkit, supratimo ir sąžinės likučių vis dar esama...

Tą rodė socialdemokratų frakcijos vadovės veidas televizijoj: pasielgėm bjauriai ir tai suprantame. O jūs, tūpi žurnalistai, eikit ieškoti raidžių ir nevarginkit liaudies valdžios.

Aiškiau nebūna, tačiau keistai paliudyta ir apie sąžinės likutį.