Vokietijos kraštutinių dešiniųjų lyderė Frauke Petry: „Ponia Merkel tiesiog atvėrė sienas ir įsileido visus"

15min.lt 2016 04 05

Frauke Petry – sparčiai populiarėjančios populistinės partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) lyderė, atmetanti komentarus, kad jos partija priklauso kraštutinei dešinei. Interviu žurnalui „Spiegel“ ji kalbėjo apie Vokietijos ateitį ir savo partijos politines galimybes.

delfi.lt  Reuters/Scanpix nuotr.

Po kelis mėnesius trukusios kovos už valdžią Frauke Petry praėjusių metų suvažiavime Vakarų Vokietijos Eseno mieste, kuriame dalyvavo maždaug 3,5 tūkst. narių, gavo aiškią balsų daugumą.

Maždaug 60 proc. delegatų parėmė F.Petry, kurios vadovaujama konservatorių frakcija kelis mėnesius kovojo su neoliberaliu partijos lyderiu Berndu Lucke ir kritikavo jį dėl esą pernelyg didelio dėmesio Europos politikai.

 

40-metė F.Petry, kuri pritarė deryboms su antiislamišku, antiimigraciniu judėjimu PEGIDA, rinkimų kampanijoje sakė, kad nori spręsti visus piliečiams rūpimus klausimus, įskaitant imigraciją.

 

Ypač garsių partijos kolegų plojimų ji sulaukė pastabomis apie „didžiules integracijos problemas, susijusias su tuo faktu, kad kokia nors religija, tokia kaip islamas, perteikia valstybės viziją, kuri yra visiškai svetima tam, ką žinome Europoje“.

 

– Interviu dešiniųjų savaitraščiui „Junge Freiheit“ kartą sakėte: „Daugybė rinkėjų labiausiai nori išvengti vieno dalyko: tapatinimo su kraštutine dešine“. Dabar jūsų partija, „Alternatyva Vokietijai“, yra nukrypusi, mandagiai pasakius, gana toli į dešinę, – klausė „Spiegel“ žurnalistas.

 

– Jūs pradedate šį interviu ne nuo klausimo, o nuo kaltinimo. Labai gaila! AfD yra liberali-konservatyvi partija. Dar daugiau, aš manau, kad nėra protinga politinę konkurenciją tarp kairės ir dešinės matyti kaip kovą tarp blogio ir gėrio. Vokietijoje dešinieji yra siejami su ksenofobija ir nacių režimo politika. Amerikoje liberali Miltono Friedmano ekonomikos politika siejama su dešiniaisiais. Taigi, viskas priklauso nuo apibrėžimo.

 

– Gerai, tuomet padėkite mums ir apibrėžkite, kaip suprantate politinę dešinę.

– Aš nemąstau tokiomis kategorijomis. Savo kritika bankams, Europos finansų politikai, mes esame labai netoli Saros Wagenknecht (kraštutinės kairės partijos Die Linke vadovės). Ar iš to galima daryti išvadą, kad mes esame ir kraštutinėje kairėje?

 

– Sakote, kad AfD nėra dešiniųjų partija?

– Matau, kad jums būtinai reikia etikečių. Jei nebūtų asociacijų su gėriu ir blogiu, aš neturėčiau jokio problemos pasakyti – taip, AfD yra panaši į tai, kas anksčiau buvo Krikščionių demokratų partija, demokratiški dešinieji.

 

– Jūsų partijos politinė platforma aplink mato daug pavojų: mums grasinantis islamas, mus skaldanti Europos Sąjunga, vyriausybė, kuri mums meluoja. Kodėl partija tokia pesimistiška ir baikšti?

– Nemanau, kad partijos nariai yra nusivylę ir išsigandę. Atvirkščiai. Reikia daug drąsos Vokietijoje, kad atsistotum ir išreikštum tas mintis, kurios nėra išreiškiamos populiacijos daugumos.

 

– Vokietija yra stabili demokratija su plačiu partijų spektru. Visos nuomonės yra išreiškiamos žiniasklaidoje. Kur problema?

– Kai kairieji teikia pasiūlymą formuoti koaliciją krikščionims demokratams, partijų gal ir yra daug, bet tikrasis politinis spektras nėra platus. Be to, žmonės jaučia, kad jie politinio elito nebėra laikomi rimtu valstybės suverenu.

 

– Pasaulis yra globalus ir vieningas, bet AfD dažnai naudoja terminą „tauta“. Kodėl?

– Vokietijos finansų ir migracijos politikos griauna Europos solidarumą ir sugrįžimas prie tautinių valstybių Europos idėjos yra natūrali korektyva Briuselio centralizacijai.

 

Tikime, kad sveikas patriotizmas turėtų būti natūralus Vokietijai. Ši laikysena reiškia ir atsakomybę už savo istoriją, bet taip pat ir sveiką požiūrį į savo tapatybę, be kurio nebūtų galima žvelgti ir veikti mąstant apie ateitį tiek vidaus, tiek išorės reikaluose. Mes manome, kad klaidinga Vokietijos politikams slėptis po kaltės skraiste.

 

– Ką turite galvoje, kalbėdama apie kaltės skraistę?

– Vokietijos praeitis dažnai naudojama norint pateisinti įvairius dalykus. Žmonės sako: mes turime daryti vieną ar kitą, nes vokiečiai užsikrovė sau ypatingą kaltę.

 

Kai kurie sako, kad Vokietija privalo įsilieti į didesnę Europą, kad būtų užkirstas kelias galimam vokiškam nacionalizmui. Bet nacionalizmas ir patriotizmas dažnai sumetami į tą pačią krūvą. Net dabartinė tragiška Vokietijos migracijos politika teisinama praeitimi. Prieš kelias savaites Drezdene buvusi Centrinės žydų tarybos vadovė Charlotte Knobloch įspėjo, kad kaltė nebūtų sutapatinta su atsakomybe ir paskatino mus turėti daugiau vertybėmis paremto patriotizmo. Tikrosios atsakomybės, kurias turėtume atsiminti iš Vokietijos praeities – demokratijos išsaugojimas, laisvė ir pagarba įstatymui.

 

– Jei pagarba kitokiai nuomonei jums svarbi, o tai yra įvairovės bendruomenės ženklas, kodėl priešinatės imigracijai?

– Aš nesu prieš imigraciją, bet kodėl manote, kad pagarba kitokiai nuomonei padaro imigraciją būtinybe?

 

Dešimtmečiais mes neturėjome nuo ideologijos atsietų diskusijų šiuo klausimu. O jos yra būtinos, nes ekonominės ir socialinės pasekmės šalyse, iš kurių išvykstama ir į kurias atvykstama, yra vienodai reikšmingos, kaip tai savo knygoje aprašė Oksfordo ekonomistas Paulas Collieras.

 

Vienas dalykas aišku: tokia gausi musulmonų imigracija pakeis mūsų kultūrą. Jei toks pasikeitimas yra pageidaujamas, jis turėtų būti demokratinio daugumos sprendimo produktas. Bet ponia Merkel tiesiog atvėrė sienas ir įsileido visus, neatsiklausdama nei parlamento, nei žmonių.

 

– Jūs siūlėte pasienyje naudoti ginklus.

– Tikėjausi, kad jūs labiau įsigilinęs! Bet mielai paaiškinsiu dar kartą: po daugybės klausimų ir daugybės galimų variantų apsvarstymo, aš užsiminiau, jog pavojaus atveju ginklų panaudojimas yra suderinamas su Vokietijos įstatymais.

 

Tai žingsnis, kurio aš, asmeniškai, nenorėčiau. Paversti šį mano pasisakymą „kvietimu šaudyti“ gali tie, kurie nori kelti dirbtinį skandalą. Arba, tiksliau, žmonės, kurie sąmoningai nenori suprasti, ką pasakiau.