Rusijos konstruojamos schemos: „Lukoil“ slepiasi po Austrijos vėliava?

alfa.lt 2016 04 18

„Lukoil“ pareiškus, kad traukiasi iš Lietuvos, paaiškėjo naujasis pirkėjas – degalinių tinklą šalyje ketina įsigyti Austrijos įmonė. Tačiau aiškėja, kad už jos gali slypėti to paties Rusijos naftos koncerno ryšiai.

 

Mįslinga Austrijos kompanija

Speciali Vyriausybės komisija, vertinanti potencialių investuotojų atitiktį nacionalinio saugumo interesams, neprieštaravo, kad Rusijos naftos koncerno „Lukoil“ Lietuvoje valdomą didelį degalinių tinklą perimtų Austrijos įmonė „Amic Energy Management“. Rusijos agresiją patiriančioje Ukrainoje įtariama, kad tai tas pats „Lukoil“, tik veikiantis po europietišku prekės ženklu, o jos savininkai austrai anksčiau užėmė atsakingas pareigas tame pačiame „Lukoil“.

 

Dėl to, kad „Lukoil“ finansuoja karą Ukrainos Donbaso regione, rengtas „Lukoil“ degalinių visoje Ukrainoje boikotas. Tada visų nuostabai ši Austrijos bendrovė perpirko iš „Lukoil Ukraina“ daugiau kaip 200 degalinių ir 6 naftos bazes.

 

Atsakingi Ukrainos pareigūnai laidai „Alfa“ savaitė“ neoficialiai patvirtino prašę Austrijos kompanijos leisti susipažinti su bendrovės nuosavybės struktūra, tačiau gavo neigiamą atsakymą.

 

Tačiau panašu, kad Lietuvoje šios įmonės savininkų ryšiai su „Lukoil“ problemų nesukėlė.

 

Leido perpirkti degalinių tinklą

„Negaliu vertinti, ar tik „Lukoil“ perpirko „Lukoil“. Komisija įvertino visą turimą informaciją, įvertino potencialaus dalyvio akcininkų pateiktą informaciją, kas tie akcininkai, kokią informaciją turi valstybės institucijos, ir atitinkamai priėmė sprendimą. Komisijos išvados yra, kad atitinka nacionalinio saugumo interesus, tai nėra tiesiogiai leidimas leisti pirkti ar neleisti pirkti, tai yra vertinimas, ar atitinka interesus“, – sakė Vyriausybės kanceliarijos Nacionalinio saugumo ir krizių valdymo skyriaus vedėjas Dalius Labanauskas.

 

Kokia buvo Valstybės saugumo departamento (VSD) išvada ir ar komisijai buvo atskleisti ne tik bendrovės akcininkai, bet ir jų ryšiai su Maskva bei visa nuosavybės struktūra, slepiama.

 

„Valstybės saugumo departamentas yra kaip viena iš institucijų, kuri teikia savo išvadas dėl dalyvių atitikties, ir ji tokias išvadas yra pateikusi, dalis tos informacijos yra su slaptumo žymomis. Negalėčiau plačiau komentuoti“, – atkirto Vyriausybės kanceliarijos Nacionalinio saugumo ir krizių valdymo skyriaus vedėjas D. Labanauskas.

 

Įtaria Rusijos naftos koncerno schemą

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas neabejoja, kad tai gali būti tas pats „Lukoil“, tik pakeitęs pavadinimą.

 

„Lukoil“ prekinis ženklas patyrė tam tikrą kompromitaciją, nes tai susiję tiesiogiai su Rusija, kuri elgiasi agresyviai, kuri būtent per energetiką bando spręsti politinius klausimus, todėl „Lukoil“, matyt, prarasdamas dalį savo rinkos, nutarė keisti tiesiog spalvą. Pasirinkta Austrijos įmonė formaliai kokių tai priekaištų neturi, ir ta komisija neturėjo pagrindo abejoti jos galimybėmis turėti įtaką mūsų nacionaliniam saugumui, bet, mano supratimu, šitas sandoris nėra visiškai skaidrus, nes faktiškai vieną „Lukoil“ pakeitė kitas, tik kitu pavadinimu“, – sakė Seimo NSGK pirmininkas A. Paulauskas.

 

Tokių įtarimų turi ir opozicija.

 

„Pirmiausia, mes visi žinome, kad po Rusijos agresijos Ukrainoje rusiškos įmonės nėra pačios populiariausios Baltijos kraštuose ir Lietuvoje, akivaizdu, kad su jomis yra siejamas ir Kremliaus įtakos šešėlis, su Rusija siejami ir ne patys švariausi, gražiausi dalykai. Tai yra galbūt vienas iš mėginimų plautis mundurą, slėptis po nauju pavadinimu, tačiau aš visada esu principingas ir kviečiu būti skaidriems“, – sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas, Europos Parlamento narys Gabrielius Landsbergis.

 

Politologų toks „Lukoil“ žingsnis visiškai nestebina.

 

„Rusijoje dažnai naudojama praktika, kad ateinama ne tiesiogiai, o per įvairias trečiąsias šalis, todėl tikrai labai nenustebčiau, kad bendrovė, kuri dabar perima visą „Lukoil“ infrastruktūrą, tebūtų tam tikra tarpininkė, žmonės, kurie dirba vadovaujančiose Austrijos bendrovės pozicijose, yra tiesiogiai siejami su „Lukoil“, ne vienas jų yra dirbęs aukšto rango „Lukoil“ pozicijose. Dėl to tikrai nereikėtų stebėtis, kad gali būti išlikę tam tikri ryšiai, priklausomybės ryšiai, tai gali būti tam tikra aiški schema“, – sakė politologas Laurynas Kasčiūnas.

 

Abejoja Vyriausybės komisijos sprendimu

Politologas L. Kasčiūnas įtariai žiūri į tai, kad Vyriausybė šiam sandoriui uždegė žalią šviesą.

 

„Manau, kad tai labai abejotinas sprendimas, norėtųsi tikėti, kad yra pakankamai išsiaiškinta situacija, bet aš tuo labai abejoju, nes Rusijoje dažnai meistriškai konstruoja tokias schemas, todėl man tikrai kelia daug neigiamų minčių toks sprendimas, ar mes iš tikrųjų išanalizavom visą situaciją, ypač kai ukrainiečiai jau pusmetį dabar kalba apie tai, kad ši „Amic Energy“ kompanija yra fasadas, o ne nuoširdus nuosavybės pasikeitimas. Tai, manau, šioje vietoje turėjome būti daug atsargesni ir tikrai daug labiau pamatuot, įvertint viską ir tik tada kirpt ir padaryt tokį sprendimą. Tai man truputėlį kelia abejonių“, – sakė L. Kasčiūnas.

 

„Alfa“ savaitės“ žiniomis, „Lukoil“ pirkimo sandorį tikimasi užbaigti iki liepos mėnesio. „Lukoil Baltijos“ vadovas Ivanas Paleičikas žinomas kaip turintis daug ir plačių ryšių tiek tarp valdančiųjų Lietuvos politikų, tiek šalies teisėsaugos institucijose.