Naujas Vokietijos flirtas su Rusija Lietuvai turės skaudžią kainą

delfi.lt 2016 04 21

Vokietija į NATO-Rusijos susitikimą didelių vilčių nededa, tačiau laikosi pozicijos: šiame rizikos kupiname pasaulyje kalbėtis būtina. Vokietijos viešuose svarstymuose Aljanso santykių su Rusija tema aiškiai girdimas ir skeptiškas Rytų Europos, ypač Lietuvos, balsas.

delfi.lt    AFP/Scanpix nuotr.

Vakarų valstybių vyriausybės pakartotinai pabrėžė, kad grįžti prie normalios NATO-Rusijos tarybos darbotvarkės nebus įmanoma tol, kol Rusija nepaisys tarptautinės teisės, - ir čia pirmiausia turėta galvoje Rusijos agresija prieš Ukrainą. Vis dėlto, pirmiausia vokiečių diplomatų pastangomis, nutarta nutraukti dvejus metus – nuo Krymo aneksijos – užsitęsusį tylos režimą.

 

Įtampa tarp abiejų šalių tebetvyrojo ir Nato-Rusijos tarybos susitikimo išvakarėse. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ilgame sekmadienio interviu Vokietijos radijui „Deutschlandfunk“ įvardijo Rusiją kaip didžiausią karinę grėsmę Aljansui.

 

Iš Maskvos pusės praėjusią savaitę sklido nepasitenkinimas stiprinamu NATO pajėgų buvimu „Rusijos kaimynystėje“. „Ir visa tai lydi agresyvi propagandinė kampanija, kuria siekiama demonizuoti Rusiją. NATO patiria tapatybės krizę. Ir ieško priešų, kad suteiktų prasmę savo egzistencijai“, - postringavo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, savo šalies kompleksus bei elgesį projektuodamas į Vakarus.

 

Taikingai Rusijai NATO primeta konfrontacinį kursą?

Panašiais kaltinimais Vakarų karinę sąjungą atakavo ir Maskvos ambasadorius prie NATO Aleksandras Gruško. Pasak jo, Aljansas primeta Rusijai konfrontacinį kursą. NATO ir Rusijos santykius per pastaruosius dvejus tylos metus jis apibūdino kaip „labai blogus“.

 

„Šiandien esam atsidūrę labai pavojingoje situacijoje, bloginančioje saugumą įvairiose srityse, kur ilgą laiką buvo ramu ir saugu,“ - sakė jis interviu dienraščiui „Welt“. „Mūsų ankstesnė partnerystė nebegalioja, nebėra bendrų projektų, kurie galėtų mus sugrąžinti į geresnius santykius srityse, kuriose turime bendrų interesų.“

 

A. Gruško kritikavo dabartinę NATO politiką Rusijos atžvilgiu. Tokia politika, kai tuo pat metu mėginama ir atgrasyti, ir ieškoti dialogo, pasak jo, „neturi ateities“. NATO privalo apsispręsti, kokio santykio su Rusija ji nori.

 

Ir čia pat užtikrino, jog Rusija yra bet kokiu atveju pasirengusi kalbėtis su NATO, - nepaisant daugybės nesutarimų ir skirtingų požiūrių. Juk toks ir esąs NATO-Rusijos tarybos pamatinis principas, - pabrėžtinai taikingą laikyseną demonstravo Rusijos ambasadorius prie NATO.

 

Pastarųjų savaičių incidentai suveikė

Aleksandrui Gruško antrino Rusijos tyrimų komiteto vadovas Aleksandras Bastrykinas, apkaltinęs JAV ir jų sąjungininkus, esą, šie prieš Rusiją kariauja hibridinį karą. Nors, kaip žinia, esama pakankamai įrodymų, jog tokį karą prieš Ukrainą ir Vakarų valstybes kariauja pati Rusija.

 

Savo „taikingumą“ Rusija praėjusią savaitę demonstravo ir karinėmis provokacijomis Baltijos erdvėje. Rusų nepriklausomam kariniam ekspertui Aleksandrui Golcui tos provokacijos siekis abejonių nekelia:

 

„Aišku, kad rusų pilotai taip elgėsi tyčia. Tam jiems buvo uždegta žalia šviesa iš viršaus. Tik taip paaiškintinas ir tas faktas, kad šie incidentai įvyko padieniui. Rusija čia elgiasi panašiai kaip Sirijoje. Ji imasi maksimalių priemonių tam, kad sukurtų kuo pavojingesnės padėties įspūdį. Nes tuomet Vakarai bus pasirengę derėtis.“

 

Šie įvykiai aiškiai parodo, kaip svarbu yra vieniems su kitais bendrauti, - sakė antradienį Briuselyje susirinkusiems ES gynybos ministrams NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, komentuodamas Rusijos karinių gestų kalbą. Todėl šalia Ukrainos konflikto NATO-Rusijos tarybos susitikime svarbi būsianti ir kita, karinių manevrų rizikos sumažinimo, tema.

 

Rusija išbando, ar Alijansas silpnas ir bailus, ar stiprus ir pasirengęs ginti sąjungininkus

Rytų europiečiai iliuzijų dėl Rusijos neturi ir netiki jų noro bendradarbiauti nuoširdumu, - komentavo vokiečių medijos. Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei, vakar Berlyne susitikusiai su federaliniu prezidentu J.Gaucku ir kanclere A.Merkel, aišku:

 

„Rusijos elgesys Baltijos valstybėse ir kitose šalyse, nepriklausančiose NATO, tokiose kaip Švedija, rodo, kad Rusija tarptautinėje plotmėje jaučiasi esanti nusilpusi, o savo gebėjimus stengiasi demonstruoti karine galia. Rusija pasitelkusi prievartą nori sugrįžti prie bendro stalo su Vakarų galiomis.“

 

Vokiečių klausytojus „Deutschlandfunck“ informavo, jog Lietuva ir vėl įsivedė privalomą karinę tarnybą, kad su palengvėjimu reagavo į Amerikos gynybos ministerijos pažadą ateinančiais metais pasiųsti į Rytų Europą tankų brigadą.

 

„Mūsų patirtis su Rusija neleidžia mums tikėti tuo, ką ji sako. Mes stebime, ką jie daro ir jų elgesį vertiname remdamiesi faktais. O šie, ypač naujausi įvykiai, nerodo, kad Rusija mėgintų artėti prie Vakarų pozicijų. Rusija su NATO sąjungininkais ir kitomis Vakarų šalimis elgėsi demonstratyviai agresyviai.“

 

Lenkijos prezidentas Andžejus Duda, pasak vokiečių komentatorių, buvo nusiteikęs sukalbamiau ir sakė, jog Rusijos nereikia izoliuoti. Tačiau panašiai kaip ir Lietuvos, Latvijos bei Estijos vadovai jis ragino Aljanso sąjungininkus stiprinti savo karines pajėgas Rytų Europoje, o derybose su Maskvos atstovais parodyti charakterį. Rusija išbando, ar Aljansas silpnas ir bailus, ar stiprus ir pasirengęs narsiai ginti jo narių valstybių teritorijas.

 

NATO-Rusijos tarybos veiklos atnaujinimą rytų europiečiai blokavo, Vokietija - forsavo

Miuncheno saugumo konferencijos pirmininkas Wolfgangas Ischingeris, visada nuosekliai pasisakęs už kiek galint geresnius santykius su Rusija, ragino kuo greičiau sėstis prie derybų stalo ir priimti racionalius susitarimus.

 

„Mums reikia ne naujų žingsnių ginklavimosi kryptimi, o, priešingai, daugiau nusiginkluoti: žodine, politine ir karine prasme“, - sakė jis. „Tyčinės ar netyčinės karinės eskalacijos tarp Vakarų ir Rytų grėsmė dar niekad per pastaruosius 25 metus nebuvo tokia didelė kaip dabar.“

 

Šiais žodžiais W. Ischingeris apeliuoja ir į Rytų Europos šalis. Nes visų pirma būtent jos „beveik pusantrų metų blokavo vokiečių politikų bandymus atgaivinti NATO-Rusijos tarybos veiklą. Kol neišspręstas Ukrainos konfliktas, negalima elgtis taip, tarsi nieko nebūtų įvykę – skelbė jų moto,“ - informuoja Vokietijos dienraštis „Handelsblatt“.

 

Vokietijos vyriausybė, priešingai, Briuselyje aktyviai agitavo už NATO-Rusijos dialogo atnaujinimą. „Mes gyvename rizikos kupiname pasaulyje, ir jei esama galimybės keičiantis informacija sumažinti riziką, tai ir turėtume šia galimybe pasinaudoti“, - komentavo Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris savo šalies diplomatinę nuostatą. Beje, didelių lūkesčių dėl teigiamų rezultatų jis neturįs.

 

Rytų Europos balsui dienraštyje „Handelsblatt“ atstovauja Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Atnaujintų pokalbių sėkme jis rimtai abejoja. Pastaruoju metu jam susidaręs įspūdis, kad rusai nors ir kalba, bet konkrečių veiksmų imtis nenori, - perteikia ministro žodžius „Handelsblatt“. Jei diplomatija tėra miglų pūtimo taktika, tai tokia diplomatija – apgailėtina, sakė Lietuvos atstovas.