Kurie Seimo nariai atstovauja „Gazprom“ vietininko interesams?

alfa.lt 2016 08 29

Praėjusią savaitę paminėtas dešimtmetis nuo mįslingos Valstybės saugumo departamento (VSD) pulkininko Vytauto Pociūno žūties Breste. Saugumo pareigūno ir diplomato, kuris priešinosi Rimando Stonio įtakai VSD ir aukštose valstybės institucijose, žūtis paskatino jo kolegas prabilti apie Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ vietininkų įtaką Lietuvoje.

 

Tačiau didžiuliai skandalai ir beprecedentis viešumas, nors neabejotinai itin sumažino R. Stonio įtaką, tačiau jokiu būdu jos nepanaikino. Alfa.lt atliko tyrimą, kaip „Gazprom“ vietininkui daug rūpesčių keliančiu naujausiu biokuro elektrinės projektu Kaune rūpinasi įtakingi Seimo nariai ir aukšti pareigūnai.

 

Stonys nusitaikė į valstybės paramą

Rusijos „Gazprom“ vietininko R. Stonio kontroliuojamos bendrovės „Foksita“ įgyvendinamo biokuro kogeneracinės elektrinės projekto ištakos siekia dar 2013 metus. Tuo metu „Foksita“ po įvykusio Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) aukciono pretenduodama į galimybę pasinaudoti valstybės skatinimu (pagamintos elektros supirkimu skatinamuoju tarifu) kreipėsi į Energetikos ministeriją su prašymu išduoti leidimą elektros gamybos pajėgumų plėtrai.

 

Energetikos ministerija 2013 m. rugpjūčio 23 d. išdavė leidimą UAB „Foksita“ per dvejus metus įgyvendinti 4,99 MW biokuro kogeneracinės elektrinės projektą Kauno mieste. „Foksita“ iki 2015 m. rugpjūčio 23 d. privalėjo gauti statybos leidimą ir Kauno mieste adresu Pramonės pr. 4 pastatyti elektrinę bei pradėti jos eksploataciją.

 

Ėmė ieškoti būdų pratęsti leidimą neįgyvendinamam projektui

Tačiau UAB „Foksita“ dvejus metus nevykdant jokių elektrinės statybos darbų (įmonė net nesikreipė dėl statybos leidimo išdavimo) neįgyvendinamam „popieriniam“ projektui išduotas leidimas plėtrai turėjo netekti galios 2015 m. rugpjūčio 23 d. R. Stonys ir jo partneriai „Foksitos” projekte suvokė, kad netrukus pasibaigus leidimo pajėgumų plėtrai galiojimui įmonė neteks ir teisės pretenduoti į valstybės paramą. „Foksitos“ generalinis direktorius ir vienas iš akcininkų Algimantas Stasiukynas (1993–1995 m. buvęs energetikos ministras, o 2003–2006 m. „Kauno termofikacijos elektrinės“ direktorius, atsakingas už šios elektrinės perėmimą Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ naudai) 2015 m. birželio 22 d., t. y. likus keliams mėnesiams iki leidimo pajėgumų plėtrai galiojimo pabaigos, raštu kreipėsi į Energetikos ministeriją. Jis nurodė, kad įmonė dėl neva nesuderintų valstybės institucijų veiksmų buvo priversta stabdyti projekto įgyvendinimą, kadangi be skatinamojo tarifo projektas neatsiperka ir negali būti kredituojamas šalies ir užsienio bankų, paprašė minėtą leidimą pratęsti papildomam 6 mėnesių terminui.

 

Tokius teiginius A. Stasiukynas grindė buvusios skandalingos energetikos viceministrės Renatos Cytackos raštu apie tai, kad „Foksita“ nepatenka į skatinimo kvotą ir jai galimai netaikomą skatinimą. Šis viceministrės R. Cytackos raštas yra akivaizdžiai niekinis, nes, Alfa.lt duomenimis, analogišku pagrindu Energetikos ministerijai nepratęsus leidimo plėtrai, į teismą kreipėsi kitas pareiškėjas – Dainiaus Jurėno kontroliuojama kompanija UAB „Eurovistos servisas“. Vyriausiojo administracinio teismo paskelbta nutartimi buvo nustatyta, kad minimas Energetikos ministerijos raštas yra informacinio pobūdžio, nenustatė pareiškėjui privalomų vykdyti pareigų ir nesuteikė jokių teisių, todėl ir konstatavo, kad tai negali būti pagrindas pratęsti leidimą plėtrai.

 

Priešingi Energetikos inspekcijos sprendimai

Energetikos ministerija UAB „Foksita“ prašymą persiuntė nagrinėti Valstybinei energetikos inspekcijai (VEI), kuri 2015 m. liepos 8 d. informavo „Foksitą“, kad, nesant tinkamų pagrindų, atsisako nagrinėti pateiktą prašymą ir leidimo pajėgumų plėtrai nepratęsė. Tačiau R. Stonio kontroliuojama bendrovė pakartotinai pateikė analogišką prašymą ir jau už dviejų dienų, liepos 10 d., tuo metu laikinai Ričardo Žoramskio vadovaujama VEI mįslingomis aplinkybėmis priima sprendimą pratęsti „Foksitai“ leidimo plėtrai galiojimo terminą papildomam 6 mėnesių laikotarpiui, kaip šie ir pageidavo.

 

Alfa.lt žiniomis, aktyviai pradėjus domėtis „Foksitos“ atveju ir kita galimai neskaidria veikla, šis pareigūnas neseniai iš darbo išėjo savo noru.

 

Aiškėja, kad tokį kardinalų VEI pareigūnų nuomonės pasikeitimą galėjo lemti „Foksitos“ interesams atstovaujančių įtakingų advokatų ir valdančiųjų politikų poveikis, iš kurių pagrindinis vaidmuo, panašu, teko Seimo nariui socialdemokratui Artūrui Skardžiui. Pats parlamentaras ginasi įtakos nedaręs.

 

„Asmeniškai (nei su „Foksitos“ direktoriumi A. Stasiukynu, nei su laikinuoju Valstybinės energetikos inspekcijos viršininku R. Žoramskiu – Alfa.lt) neaptarinėjau (leidimo pratęsimo plėtoti elektros energijos pajėgumus – Alfa.lt). Ne“, – aiškino Seimo narys A. Skardžius. Tačiau Alfa.lt turima informacija rodo itin aktyvų A. Skardžiaus dalyvavimą proteguojant R. Stonio projektą.

 

Inspekcijos sprendimas užkliuvo ir STT

Į šį itin keistą VEI sprendimą dėmesį atkreipė ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), kuri rugpjūčio 14 d. Energetikos ministeriją informavo, kad, išnagrinėjusi VEI veiksmus ir sprendimus, susijusius su UAB „Foksita“ leidimų plėtoti elektros gamybos pajėgumus pratęsimu, priėmė sprendimą atlikti Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių antikorupcinį vertinimą. Šie STT veiksmai sulaukė ir Energetikos ministerijos dėmesio, kuri, atlikusi nepriklausomą teisinį vertinimą, gindama viešąjį interesą dėl neteisėto VEI sprendimo kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu kreiptis į teismą dėl neteisėtai pratęsto leidimo panaikinimo.

 

Energetikos ministerija taip pat įvertino galimai neteisėto VEI sprendimo kainą: net apie 23 mln. eurų – tiek R. Stonio kontroliuojamai elektrinei reikėtų per 12 metų valstybės skatinimo laikotarpį išmokėti lėšų, surinktų iš visų Lietuvos elektros vartotojų, padidinant elektros tarifą.

 

Alfa.lt iš patikimų šaltinių gauta informacija taip pat paneigia „Foksitos“ teiginius apie neva be valstybės skatinamojo tarifo „neatsiperkantį“ elektrinės projektą, kuriam bankai nesuteikia kreditų. Pasirodo, „Foksitos” įgyvendinamas projektas iš tiesų yra pelningas ir be valstybės paramos (elektros supirkimo skatinamojo tarifo), nes būtent tokiomis sąlygomis vienas užsienio bankas įmonei yra išdavęs kreditą elektrinės statybai.

 

Stonys įkalbėjo kitus verslininkus jungtis prie neskaidraus projekto

Tačiau net ir itin keistomis aplinkybėmis galimai neteisėtai su politikų pagalba „Foksitai“ pratęstas leidimas neužtikrino garantijos dėl valstybės paramos taikymo. Į tokią paramą įmonė galėjo pretenduoti tik per nustatytą papildomą leidimo galiojimo laikotarpį pastačiusi elektrinę arba tuo atveju, jeigu būtų užbaigusi bent 50 proc. jos statybos darbų ir įgautų galimybę dar kartą papildomam (ir teisiškai paskutiniam) 6 mėnesių laikotarpiui prasitęsti leidimo galiojimą, per kurį turėtų užbaigti elektrinės statybas ir gauti leidimą elektros energijos gamybai. Priešingu atveju leidimas netektų galios ir „Foksita“ prarastų galimybę gauti valstybės skatinimą pagamintai elektros energijai.

 

Susidūręs su problemomis, R. Stonys įtikino į „Foksitos“ projektą savo lėšas investuoti UAB „Enerstena“ direktorių Virginijų Ramanauską. Teigiama, kad kiek vėliau supratęs, kad R. Stonio projektas yra problemiškas, o R. Stonys, liaudiškai tariant, jį „išdūrė“, V. Ramanauskas bandė atsikratyti projekto, tačiau niekas iš rinkoje esančių dalyvių nenorėjo turėti bendro su neskaidriu projektu.

 

Dar viena apgavystė, siekiant valstybės paramos

R. Stoniui tarp „Foksitos” akcininkų pritraukus projektą įgyvendinti finansiškai pajėgų dalyvį 2015 gruodžio 16 d. Kauno miesto savivaldybės administracija „Foksitai“ išdavė elektrinės statybos leidimą, o jau 2016 sausio 22 d. įmonė kreipėsi į VEI su prašymu pratęsti leidimą papildomam 6 mėnesių laikotarpiui, nes neva įgyvendinta 70 proc. statybos darbų.

 

Tokiems teiginiams pagrįsti yra pateikiamas kompanijos „Ernst & Young“ neva atliktas „nepriklausomas auditas“, tačiau Alfa.lt susipažinus su minėtu dokumentu paaiškėjo skandalingos jo detalės. Pasirodo, kad tai pagal pačios „Foksitos“ pateiktus dokumentus parengta ataskaita, kurią audito kompanija įvardija tik kaip faktinius pastebėjimus dėl „Foksitos“ pateiktų dokumentų, ir tai nėra nei auditas, nei peržiūra pagal Tarptautinius audito ar peržiūros standartus ir ja nepareiškiama jokia išvada dėl elektrinės projekto įgyvendinimo.

 

Toks darbų tempas, kai per daugiau nei vieną mėnesį užbaigiama apie 70 proc. elektrinės statybos darbų (analogiškų Lietuvoje įgyvendintų projektų trukmė siekia apie 2–3 metus), ir abejotina „Foksitos“ pateikta „nepriklausimo audito“ ataskaita pagrįstai atkreipė Energetikos ministerijos ir naujojo VEI vadovo dėmesį.

 

VEI siekdama įvertinti atliktų statybos darbų baigtumą pagalbos kreipėsi į kelias kompetentingas institucijas, tačiau nė viena negalėjo patvirtinti statybos darbų baigtumo, kadangi „Foksita“ net kelis kartus paprašyta nepateikė būtinų atliktus darbus pagrindžiančių dokumentų.

 

Dėl paramos Stonio projektui liepė verstis per galvą

Turbūt suvokiant, kad šį kartą valstybinės institucijos rimtai ėmėsi tirti abejotinus „Foksitos“ dokumentus ir oficialiu keliu gali nepavykti užsitikrinti valstybės finansinės paramos, buvo vėl pasitelktas vieną kartą jau pagelbėjęs Seimo narys A. Skardžius, taip pat jam talkinantys įtakingi advokatai – Vidmantas Žiemelis ir „Enerstenos“ valdybos narys, buvęs ilgametis Teisingumo ministerijos valstybės sekretorius Paulius Koverovas.

 

2016 m. gegužės 4 d. operatyviai sušaukiamas Darbo partijos veikėjo Ričardo Sargūno vadovaujamos Seimo energetikos komisijos posėdis, kuriame „ant kilimo“ pasiaiškinti dėl „Foksitos“ klausimo iškviečiami Energetikos viceministras Vidmantas Macevičius ir naujasis Energetikos inspekcijos viršininkas Jurgis Dumbrava.

 

„Komisijoje klausimus keliame tokius, kurie mums rūpi. Negaliu pasakyti, ar aš R. Sargūno prašiau, ar buvo kreipimasis iš asmenų“, – Alfa.lt teigė Seimo narys A. Skardžius. Pats komisijos pirmininkas R. Sargūnas aiškina, kad dažnai komisijoje nagrinėja privačių subjektų skundus, konkrečių pavyzdžių pateikti negalėjo.

 

Alfa.lt turimas šio posėdžio protokolas atskleidžia labiau į apklausos prokuratūroje panašų susitikimo toną, o pats posėdis vainikuojamas parlamentaro A. Skardžiaus nurodymu energetikos viceministrui ir VEI viršininkui verstis per galvą, bet per mėnesį priimti sprendimą dėl leidimo pratęsimo, nes priešingu atveju galimai teks patiems valstybės tarnautojams kompensuoti „Foksitos“ finansinius nuostolius.

 

Be šio Seimo nario, už „Foksitai“ galimai naudingus sprendimus posėdyje pasisako ir konservatorius Kęstutis Masiulis. Kaip vėliau bus rašoma šiame straipsnyje, „Foksitos“ klausimas yra ne pirmas kartas, kai Seimo energetikos komisija pasirenka palaikyti konkretiems verslo subjektams naudingą poziciją.

 

Tačiau Energetikos ministerija ir VEI šį kartą atsilaikė prieš R. Stonio lobistų spaudimą ir 2016 m. gegužės 26 d. VEI priėmė sprendimą „Foksitai“ nebepratęsti leidimo plėtrai, kuriuo būtų garantuojama neteisėta valstybės parama, nes nepateikti dokumentai, kurie įrodytų būtiną elektrinės darbų baigtumo lygį.

 

Tarėsi per prezidento Brazausko laidotuvių metinių minėjimą

2016 m. birželio 13 d. „Foksita“ dėl VEI atsisakymo pratęsti leidimą kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, o jau birželio 22 d. Energetikos ministerijai ir VEI, teisme net nepradėjus nagrinėti skundo, yra pateikiamas pasiūlymas sudaryti taikos sutartį ir pratęsti panaikintą leidimą plėtrai.

 

Siekiant Energetikos ministeriją ir VEI politiškai paspausti sudaryti taikos sutartį vėl pasitelkiamas Seimo narys A. Skardžius. Alfa.lt pasiteiravus, „Foksitos“ direktorius A. Stasiukynas neneigė, kad elektrinės projekto problemas aptarinėjo su A. Skardžiumi, o paskutinį kartą birželio 27 d. per prezidento Algirdo Brazausko laidotuvių metinių minėjimą teiravosi, kada Seime toliau bus „nagrinėjami“ „Foksitos“ klausimai. Pats A. Skardžius aiškina tik susitikęs su A. Stasiukynu, bet klausimų neaptarinėjęs.

 

Tačiau šnektelėjimas per prezidento mirties metinių minėjimą davė akivaizdų rezultatą, nes jau liepos 1 d. R. Sargūno vadovaujama Seimo Energetikos komisija raštu kreipiasi tiesiai į ministrą pirmininką Algirdą Butkevičių, prašydama pasiaiškinti dėl „Foksitos“ problemų.

 

Alfa.lt žiniomis, A. Skardžiaus proteguojamas neskaidrus R. Stonio projektas nesulaukė premjero A. Butkevičiaus palaikymo ir Energetikos ministerija atsisakė su „Foksita“ sudaryti jų siūlomą taikos sutartį, kuri būtų užtikrinusi neteisėtos apie 23 mln. eurų valstybės paramos skyrimą R. Stonio projektui visų Lietuvos elektros vartotojų sąskaita jiems padidinant elektros tarifą.

 

Energetikos komisija – Stonio interesų tarnaitė?

Aiškėja, kad tai ne pirmas kartas, kai R. Sargūno vadovaujama Seimo komisija bando proteguoti R. Stonio interesus ir daryti spaudimą Vyriausybei. Dar 2015 m. Vyriausybei nusprendus nuo 2016 m. visiškai panaikinti iki tol trejus metus gerokai mažintas elektros gamybos kvotas (taikant fiksuotą elektros supirkimo tarifą) dujinėms termofikacinėms elektrinės visų elektros vartotojų sąskaita, prieš šių planų sustabdymą buvo mestos didžiulės politinio palaikymo pajėgos.

 

Klausimas dėl kvotų panaikinimo buvo audringai svarstomas ir Seimo energetikos komisijoje, argumentuojant, kad neva dėl kvotų panaikinimo bankrutuos rinkos sąlygomis nekonkurencingos dujų termofikacinės elektrinės, dėl to brangs šildymas ir net gali sutrikti šilumos tiekimas.

 

Po nepatenkintų verslininkų inicijuoto klausimo aptarimo Seimo Energetikos komisija 2015 m. spalio 5 d. Vyriausybei pateikė pavedimą, siūlantį 2016 metams dujų termofikacinėms elektrinėms (tarp jų – R. Stonio valdomai Kauno termofikacijos elektrinei) 2016 metams padengti pastoviuosius išlaikymo kaštus, t. y. visų elektros vartotojų sąskaita padengti milijonus eurų siekiančius nedirbančio „rezervinio“ objekto išlaikymo kaštus.

 

Tačiau Vyriausybė nepasidavė R. Stonio lobistų spaudimui ir kvotos dujinėms termofikacinėms elektrinėms nuo 2016 m. buvo panaikintos. Taip pat reikia pastebėti, kad nepasitvirtino ir R. Stonio lobistų gąsdinimai, – 2016 m. Kauno termofikacijos elektrinė nebankrutavo, o dirbo rinkos sąlygomis be elektros supirkimo kvotų.

 

Tai leido visiems gyventojams nuo 2016 m. sumažinti elektros kainą, šilumos tiekimas Kaune dėl to nesutriko, o šilumos kaina neišaugo, kaip buvo gąsdinama, o, atvirkščiai – sumažėjo (2016 m. šildymo sezonu, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2015 m., sumažėjo 8,5 proc.).

 

Tačiau atrodo, kad visos Rusijos „Gazprom“ vietininko rėmėjų Seime pastangos, kad R. Stonio projektą pasiektų dešimtys milijonų eurų paramos, kol kas nedavė apčiuopiamų rezultatų, dėl ko jie vėl kreipėsi į savo išbandytus kanalus.

 

„A. Stasiukynas kažkada buvo pasirodęs Seime, dar norėjo, kad komisija pasvarstytų šituos klausimus. Kad Energetikos ministerija galėtų peržiūrėti tuos klausimus ir leidimus duoti. Toks dalykinis pasikalbėjimas buvo“, – Alfa.lt neslėpė Seimo Energetikos komisijos pirmininkas R. Sargūnas.