R. Karbauskis meta iššūkį D. Grybauskaitei: susitarimo nebus

delfi.lt 2016 12 02

Dėl pagalbinio apvaisinimo įstatymo Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad supranta, jog su prezidentė Dalia Grybauskaite susitarimo nebus ir greičiausiai sulauks prezidentės veto.

R. Karbauskis meta iššūkį D. Grybauskaitei: susitarimo nebus

delfi.lt

„Iš pradžių mes šnekėjomės su prezidentės patarėjais, jie matė redakciją ir sakė, kad ten viskas gerai, vėliau įsigilino ir suprato, kad mes turime kitą poziciją. Vakar nutarėm, kad yra keturi pataisymai, trys nekelia abejonių, o vienas yra principinis – kas yra šaldoma: embrionai ar kiaušialastės. Mes vakar ilgai šnekėjomės ir su specialistais, profesionalais ir su Kauno sveikatos universiteto specialistais, kad nėra jokio skirtumo“, - kalbėjo R. Karbauskis.

 

R. Karbauskis teigė, kad nesutinka, jog gyvybė būtų naikinama: „Šeima nejaučia jokio skirtumo, kas yra šaldoma, ar tai ar tai. Tai yra mokslinis faktas. Dar yra moralinis klausimas, mes vakar ilgai sėdėjome ir šnekėjome, kaip daryti. Embrionas bet kokiu atveju yra gyvybė, tai yra mokslo įrodyta. Kai embrionas tampa nereikalingu, jie yra naikinami arba išvežami į kitas šalis eksperimentams daryti. Mes su tuo nesutinkame. Dėl to, mūsų sprendimas yra toks, kad mes laikomės nuostatos, kad šaldyti kiaušialąstes, kad embrionai pagaminami pagal poreikį, bet nedaugiau trijų.“

LVŽS lyderis teigė, kad supranta, jog greičiausiai sulauks prezidentės veto: „Tikriausiai bus veto, tikriausiai mes vėl turėsime ginčą, atmetimą arba patvirtinimą veto. Bet mes moraliai negalime kitaip pasielgti, mes prisiekėme prieš konstituciją, kur parašyta, kad gyvybė yra saugoma. Kaip pasielgs mūsų kolegos, čia kitas klausimas, jeigu mes būsime mažumoje, tai būsime mažumoje, liks ta redakcija, kuri yra dabar, jeigu mūsų bus daugiau nei 71, bus kita redakcija.“

 

Supranta, kad su prezidente sutarimo nebus

R. Karbauskis teigė, kad jog supranta, kad su D. Grybauskaite šiuo klausimu sutarimo nebus.

 

„Taip, mes suprantame, kad šiuo klausimu susitarimo su prezidente nebus. Bet tai yra vertybinis dalykas. Mes kai derėjomės su socialdemokratais iš karto sutarėme, kad vertybiniais dalykais net nesiderame. Taip pat bus ir su mūsų frakcijos nariais, mes nereikalausime, kad jeigu žmonės mano kitaip, balsuotų už tai. Bus laisvas balsavimas. Žmonėms, kurie balsuos kitaip, nebus jokių sankcijų, jokių abejonių jais“, - aiškino R. Karbauskis.

 

Prezidentūros trečiadienį DELFI atsiųstame komentare buvo teigiama: „Dėl galimų Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų konsultacijos vyko. Jų metu buvo pakartota Prezidentės pozicija dėl esminių įstatymo nuostatų ir pagalbos nevaisingoms poroms. Tikimės, kad į jas bus atsižvelgta“.

 

Kalbėti apie derybas yra neetiška

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, paklausta, ar ties opiausiu klausimu dėl šaldomų embrionų skaičiaus yra vietos deryboms, buvo kategoriška.

„Matote, vertybių klausimai, ką mes pasakėme ir kalbėdami dėl Vyriausybės programos, nėra vieta derėtis. Vis dėl to, embrionas yra žmogaus gyvybė ir mes jam turime užtikrinti adekvačią apsaugą. Tikrai esu įsitikinusi ir ne kartą bendravau su medikais, kad kiaušialąsčių šaldymas yra pakankamai efektyvi procedūra, kuri neleis eiti į kompromisą su moters sveikata. Šaldant kiaušialąstes yra išvengiama hormoninės stimuliacijos, chirurginių intervencijų, tad šiuo atveju kalbėti apie kompromisus ar derybas yra iš tikrųjų labai neetiška“, - sakė ji.

 

DELFI primena, kad ketvirtadienį Valstiečių-žaliųjų registruotos Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos šokiravo medikus. Vietoje to, kad nuo sausio 1-osios įsigaliotų priimtas įstatymas, kurį rėmė tiek Prezidentė, tiek gydytojų bendruomenė bei nevaisingos šeimos, dabar vėl siūloma grįžti prie konservatyvaus modelio.

 

Teikėjai aiškinamajame rašte tvirtina, jog nuo sausio įsigalioti turintis Pagalbinio apvaisinimo įstatymas neužtikrina vaiko teisės žinoti savo tėvus ir „neužtikrina adekvačios embriono apsaugos, sukuria prielaidas neterminuotam embrionų saugojimui užšaldžius bei tokių embrionų sunaikinimui“.

 

Gydytojai – pasipiktinę: tai mokslo įrodymais nepagrįsta nuostata

DELFI redakciją pasiekė ir Lietuvos akušerių ginekologų draugijos, vienijančios daugiau kaip 500 specialistų, pareiškimas, kad naująja nuostata ryškiai sumažinama nėštumo tikimybė po pagalbinio apvaisinimo, todėl moterims teks kęsti perteklinį gydymą vaistais bei chirurgines intervencijas, iš esmės užkertama genetinės diagnostikos galimybė, todėl sunkiomis genetinėmis ligomis sergantys pacientai negalės susilaukti sveikų vaikų bei žalojami vaikai, nes skatinamas daugiavaisis nėštumas.

 

„Ši mokslo įrodymais nepagrįsta nuostata galioja tik vienoje iš 28 Europos Sąjungos valstybių – Maltoje. Pažangiose Europos Sąjungos valstybėse sukuriamų embrionų skaičius nėra ribojamas, o sprendimą dėl skaičiaus priima pora, pasitarusi su gydytoju“, - rašė medikai.

 

Pasidomėjus, kodėl A. Širinskienės turima informacija skiriasi nuo viešai reiškiamos medikų pozicijos, pašnekovė vardijo specialistus, su kuriais buvo tartasi.

 

„Buvęs sveikatos reikalų komitetas turi Kauno universiteto prorektorės mokslui Vaivos Lesauskaitės raštą, kuriame pateikta labai išsami kiaušialąsčių šaldymo efektyvumo apžvalga. Neseniai man teko konsultuotis ir su embriologijos profesore iš Kauno LSMU universiteto - Angelija Valančiūte. Ji lankėsi mūsų frakcijoje ir buvo pateikti moksliniai duomenys, tyrimai iš šių metų lapkričio mėnesio tarptautinių publikacijų. Šie dokumentai parodė, kad kiaušialąsčių šaldymas yra pakankamas, lyginant su embrionų šaldymu“, - sakė pašnekovė.

 

R. Karbauskis: problema ne medicininė, o moralinė

LŽVS pirmininkas R. Karbauskis savo ruožtu teigia, kad valstiečiai, laikydamiesi savo pozicijos, kaip tik remiasi mokslo pažanga bei sago gyvybę. Skelbiame visą politiko įrašą:

Kodėl rūpestis žmogaus gyvybės apsauga vadinamas ekstremizmu?

Po vakar Seime įregistruoto Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų kilo nepasitenkinimo banga. Keista, jog kai kuriose publikacijose apie pateiktas įstatymo pataisas net nepabandyta išklausyti pataisų iniciatorių. Sukurtas toks įspūdis, neva norima atšaukti sausio pirmąją turintį įsigalioti Pagalbinio apvaisinimo įstatymą. Pirmiausia, niekas nenori stabdyti

 

Pagalbinio apvaisinimo įstatymo, kuris jau nuo sausio pirmosios užtikrins valstybės kompensacijas šeimoms, pasinaudojusioms pagalbinio apvaisinimo procedūromis. To sprendimo laukė tūkstančiai šeimų ir jo būtinumu neabejoja niekas. Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisose šnekama apie nemokamą donorystę, kad nebūtų skatinamas socialiai pažeidžiamų Lietuvos moterų noras už pinigus rizikuoti savo sveikata ir tapti donorėmis. Mes pasisakome prieš donorystės anonimiškumą, kad būtų gerbiama prigimtinė vaiko teisė, sulaukus 18 metų ir išreiškus tokį norą, žinoti savo tikruosius tėvus. Norime neleisti embrionų ir lytinių ląstelių eksporto ar importo.

 

Embrionų ir lytinių ląstelių vežimas į kitas valstybes bus įmanomas tik jas vežantis asmeniniam gydymui. Tai svarbu todėl, kad embrionas- pradėta žmogaus gyvybė, nebūtų naudojamas eksperimentams užsienio šalyse. Pavyzdžiui, Vokietijoje eksperimentams leidžiama naudoti tik iš užsienio atsivežtus embrionus. Išvardytos įstatymo pataisos tikrai nesukelia ginčo ir būtinos nuo sausio pirmosios įsigaliosiančiame Pagalbinio apvaisinimo įstatyme.

 

Visas ginčas ir triukšmas kyla dėl ketvirtosios pataisos, kurioje šnekama apie embrionų šaldymą ir nebereikalingų embrionų naikinimą. Mūsų nuomone, Lietuvoje būtų tikslinga taikyti modernesnį ir moralės prasme teisingesnį kiaušialąsčių šaldymo metodą, kuris medicininiu požiūriu duoda ne mažesnį efektyvumą, nei embrionų šaldymas, bet nesukuria situacijos, kai turime spręsti dėl nebereikalingų užšaldytų embrionų- pradėtosios gyvybės, likimo.

 

Prasidėjęs informacinis triukšmas, vengiant visuomenei paaiškinti, jog problema ne medicininė, o moralinė, yra akivaizdus verslo, užsiimančiu pagalbiniu apvaisinimu, interesas. Šeimos, kurioms reikalinga pagalbinio apvaisinimo paslauga, sulauks pagalbos, ta pagalba bus kompensuojama valstybės, tik po sėkmingo apvaisinimo klinikose liks ne nereikalingi žmogaus embrionai- pradėtoji gyvybė, o nereikalingos kiaušialąstės, kurių utilizavimas nesukuria jokių moralinių problemų.

 

Žinome, jog nebūsime pajėgūs atremti informacinį spaudimą, kada esame kaltinami absurdiškais dalykais, neduodant nesuinteresuotiems medikams paaiškinti, jog nėra jokių medicininių pagrindų teigti, jog modernesnis kiaušialąsčių šaldymo metodas savo efektyvumu nusileidžia embrionų šaldymui.

 

Mes liksime ištikimi savo vertybiniam pasirinkimui, jog gyvybė nuo jos prasidėjimo momento negali būti naikinama ar naudojama eksperimentiniams tikslams. Mokslas įrodė, jog žmogaus embrionas yra gyvybė, tad prisiekę laikytis Lietuvos Konstitucijos, negalime ignoruoti jos 19 straipsnio, kuriame sakoma, jog „Žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas“.

 

Norime, kad visos šeimos galėtų sulaukti vaikų ir mūsų šalis įveiktų demografinę krizę. Džiaugiamės, jog nuo sausio pirmosios į pagalbą šeimoms, kurioms reikalingas pagalbinis apvaisinimas, ateis valstybė, skirdama kompensacijas už medicinines paslaugas. Siekiame, jog pagalbinio apvaisinimo procedūrose būtų naudojami patys moderniausi metodai, leidžiantys išvengti žmogaus embrionų- pradėtosios gyvybės naikinimo. O kaip yra iš tiesų?

 

Kiaušialąstes šaldo tik tik 10 proc. visų IVF centrų

DELFI seniau publikuotame tekste Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų HOTC MRMS Vaisingumo technologijų poskyrio embriologė m. dr. Živilė Gudlevičienė paaiškino, kodėl šaldyti kiaušialąstes – prastesnė mintis.

„2016 m. paskelbti Italijos Pagalbinio apvaisinimo registro beveik 10 metų tyrimų rezultatai rodo (Italian ART registry, 2005-2013), kad po kiaušialąsčių užšaldymo ir atšildymo porų pastojimo procentai išlieka mažesni, lyginant tiek su pirminiu IVF ciklu, tiek talpinant atšildytus embrionus. Pateikiami 2005-2013 metų rezultatai. Per šį periodą buvo atlikta 24173 kiaušialąsčių šaldymų, iš kurių vėliau buvo atlikta 19453 patalpinimo ciklų (atšildymo efektyvumas 80,5 %). Tačiau klinikinių nėštumų po šių ciklų buvo vos 3043 (15,6 proc. nuo visų patalpinimų).

 

Ir didžiausią nuostabą kelia, kad galutiniame rezultate pagimdė TIK 1882 moterys, gimė vos 2152 vaikai (vos 8,9 proc. nuo visų užšaldytų kiaušialąsčių). Vadinasi, atšildant kiaušialąstes, moterims reikėtų procedūras kartoti NET 10 kartų!“, - pabrėžė pašnekovė.

 

Ž. Gudlevičienės teigimu, galima tik diskutuoti, kodėl tokia nedidelė pastojimo sėkmė naudojant atšildytas kiaušialąstes. „Praktiniu aspektu galime aiškinti tuo, kad kiaušialąstes atšildžius reikia dar jas ir apvaisinti, t.y. atlikti papildomą manipuliacijas su jomis. Atšildžius kiaušialąstes, su jomis atliekama jau sudėtinga apvaisinimo procedūra - intracitoplazminė spermatozoido injekcija (net ir esant normaliai partnerio spermai).

 

Po tokios dvigubos manipuliacijos, kaip matome iš Italijos registro duomenų, jau tik maža dalis kiaušialąsčių sugeba vystytis į embrioną. Tokie net ir implantavęsi embrionai nesivysto net 50% atvejų (nuo 15,6% nėštumų tik tik 8,9% gyvų gimusių vaikų). Atšildžius embrionus su jais papildomų manipuliacijų daugiau neatliekama, todėl ir pastojimo, ir gyvų gimusių vaikų dažnis yra didesnis (Europos IVF registrų duomenimis iki 20%), nei po atšildytų kiaušialąsčių“, - tikino vyresnioji gydytoja embriologė.

 

Taip pat Europos IVF registrų duomenimis, Europoje tik 10% visų IVF centrų atlieka kiaušialąsčių šaldymus.

 

„Tai taip pat rodo, kad metodas nėra efektyvus ir todėl nėra dažnai taikomas klinikinėje praktikoje. Tai atliekama tik kiaušialąsčių donoryste užsiimančiuose centruose, onkologinių ligų atveju, siekiant moterims atidėti nėštumą vėlesniam laikui, ar ypatingais atvejais, kai pagalbinio apvaisinimo procedūros metu negaunama vyro spermos. Embrionų šaldymas Lietuvoje yra jau standartinė procedūra, yra nemažai ir gimusių vaikų. Tuo tarpu nėra aprašyta nė vieno gimusio kūdikio po kiaušialąsčių šaldymo. Tai būtų tik naujas eksperimentas su visos Lietuvos nevaisingomis poromis“, - įsitikinusi specialistė.