Saulius Spurga. Seimo autoritetas vėl kentės

lzinios.lt 2017 01 19

Praėjusią savaitę minėjome Laisvės gynėjų dieną. Tarp labiausiai įsimintinų tų dienų įvykių – ir tuometės Aukščiausiosios Tarybos gynyba. Ant barikadų, juosiančių tautos atstovybę, kažkieno rankos užrašė – „Lietuvos širdis“.

lzinios.lt

Teiginys, kad rinkimais grįsta liberali demokratija nėra tobula santvarka, jau seniai tapo banalus. Ne paslaptis, kad daugelyje šalių, net ir turinčių senas demokratijos tradicijas, pastaruoju metu demokratija patiria naujų iššūkių. Tačiau Lietuva 1990 metais nedvejodama pasirinko demokratijos kelią. Taip, jis nelengvas, tačiau nė neįsivaizduoju, kur atsidurtų valstybė, jei jo išsižadėtų.

 

Praėjusią savaitę Seimas balsavo dėl pasiūlymo keisti Konstituciją ir Seimo narių skaičių sumažinti iki 101. Ką tai turi bendra su komentaro įžanga, kurioje kalbama apie demokratiją? Manau, ryšys tiesioginis. Kodėl tokiam palyginti nereikšmingam klausimui kaip Seimo narių skaičius suteikiama tokia reikšmė? Kodėl tiek daug gyventojų apie tai aktyviai kalba? Atsakymas aiškus: už šio klausimo slypi emociškai nuspalvintas noras pažeminti nemėgstamą instituciją – parlamentą. DELFI užsakymu atliktos „Spinter tyrimai“ visuomenės nuomonės apklausos duomenimis, maždaug 80 proc. gyventojų norėtų, kad būtų 101 Seimo narys arba dar mažiau. O kas būtų, jei atlikus apklausą paaiškėtų, kad didelė gyventojų dalis visai nepasitiki demokratija? Pasiūlymo autoriai pasidavė primityvios logikos spaudimui: didelis parlamentas – didelis blogis, mažas parlamentas – mažesnis blogis.

 

Tiesa, pristatant atitinkamą Konstitucijos pataisos projektą Seime už jį balsavo tik 67 parlamentarai. Kad pataisa būtų priimta, jai turėtų būti pritarta 94 balsais. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis suskubo pareikšti, kad dalis parlamentarų nebalsuodami už projektą sulaužė prieš rinkimus duotą pažadą. Gal ir taip. Tačiau pats R. Karbauskis jau beveik sulaužė kitą, kur kas esmingesnį pažadą – atkurti Lietuvos parlamento prestižą.

 

Pirmieji Seimo darbo mėnesiai neatskleidė, kad naujoji valdžia yra pasiryžusi priimti tik pasvertus, gerai apgalvotus sprendimus, kad ji dirba kryptingai ir žino, ką daro. Priešingai, keistų išsišokimų ir blaškymosi buvo gerokai daugiau nei įprastai. Prieita iki to, kad Seimo nariai susirinkę netgi svarstė, kokie mokesčių įstatymai yra priimti, ir kaip atsitiko, kad niekas apie juos nežinojo. Paaiškėjo, kad buvo sustabdyti ne visi įstatymai, susiję su vadinamuoju naujuoju socialiniu modeliu, o tik jų dalis. Valdantieji dėl to kraipo galvas ir skubiai įregistravo naujas pataisas, bet dėl šios sumaišties kas nors turėtų prisiimti atsakomybę. Kiek anksčiau Seimas sujudino visuomenę savo keistais ir nepagrįstais pasiūlymais atnaujinęs diskusijas dėl pagalbinio apvaisinimo, taip pat susipainiojo papildydamas Civilinį kodeksą nuostata, pagal kurią politikams būtų suteikta teisė per teismą reikalauti atlyginti žalą, padarytą dėl asmens garbės ir orumo pažeminimo. Įdomu, kiek prie parlamento autoriteto didinimo prisidėjo Seimo Kultūros komiteto kreipimasis į visuomenę, įmones ir lietuvių bendruomenes pasaulyje padėti Seimui įsigyti fortepijoną? Atsakymas Seimui – tyla ir pašaipos. Kyla klausimas, ar kreipimasis buvo adekvatus? Dar lauksim, kaip R. Karbauskiui pavyks surinkti 3 mln. eurų, kad kiekvienam ikimokyklinukui būtų pasiūti tautiniai kostiumai. Ši idėja, prasidėjusi kaip privati iniciatyva, dabar jau taip pat svarstoma Seimo komitete, tačiau galima drąsiai sakyti, kad nemaža dalis visuomenės jos nesupranta. Kyla nemenka rizika, kad idėja bus diskredituota, o kartu vėl nukentės ir Seimo autoritetas.

 

Apie įsisiūbuojantį skandalą dėl aukštus postus LVŽS turinčios Seimo narės Gretos Kildišienės nėra ką daug kalbėti. Tačiau ši istorija taip kerta per parlamento autoritetą, kad net Seimo narių skaičiaus mažinimas nepagelbės.

 

Labiausiai apmaudu, kad šalis susiduria su rimtais iššūkiais, o naujoji valdžia buvo išrinkta kaip tik dėl to, kad žadėjo kibti į darbą spręsdama opiausias socialines, demografines ir kitas problemas. Deja, anksčiau išvardyta Seimo veikla atskleidžia tik nekompetenciją ir populistinį blaškymąsi, o rimti darbai nė nepradėti.

 

Tai liudija ir pasiūlymas keisti Seimo narių skaičių. Dėl Konstitucijos pataisų net nediskutuota, visuomenei nepateikta jokio šio sprendimo pagrindimo, projektas parengtas su juridinės technikos klaidomis. Keistai pasielgta vienu teisės aktu siūlant keisti kelias Konstitucijos nuostatas dėl Seimo narių skaičiaus ir Seimo rinkimų datos pakeitimo. Tai rodo ir nepagarbą Konstitucijai kaip svarbiausiam valstybės dokumentui, ir menką supratimą apie tai, kaip turi būti priimami reikšmingi sprendimai.

 

Užsiminiau, kad Seimo narių skaičius nėra itin reikšminga problema. Jei kas mano, kad tai tikrai yra didžiausios svarbos klausimas, galėtų tai pagrįsti, tačiau jokio pagrindimo negirdėti. Kodėl Seimo narių skaičių siūloma mažinti iki 101, o ne iki 71 ar 51? Kodėl Seimo narių skaičių norima sieti su gyventojų, o ne piliečių skaičiumi? Kaip pasikeis atstovavimas piliečiams? Ar sumažinus Seimo narių skaičių nekils korupcijos grėsmių? Prieš keičiant Konstituciją visuomenė turi teisę gauti išsamius atsakymus į šiuos klausimus.

 

Nepagrindžiant pasiūlymo ir neieškant partijų sutarimo yra didelė tikimybė, kad Konstitucijos pataisų nepavyks priimti. Galbūt R. Karbauskis mano, kad dėl šios nesėkmės bus galima kaltinti politinius oponentus. Tai daryti jis mėgina jau ir dabar, tačiau daro tą pačią klaidą kaip ir daugelis iki jo parlamente dirbusių politikų. Tai virs dar viena ne politinių oponentų, o viso Seimo diskreditacija.