D. Grybauskaitė apie mažas ES išmokas žemdirbiams: tai visiškai nepriimtina

lrt.lt 2018 10 18

Ketvirtadienį Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) Briuselyje pradeda protestą dėl tiesioginių išmokų Lietuvos žemdirbiams suvienodinimo. Prezidentė Dalia Grybauskaitė žemdirbių protestą vertina kaip teisingos nuomonės išsakymą, nes pirmasis ES biudžeto pasiūlymas, kurį gavo visos šalys, nustebino ne tik Lietuvą, bet ir mūsų regioną.

Vaizdo rezultatas, susijęs su grybauskaite

„Tai yra visiškai nepriimtina, manome, kad po beveik 15 metų narystės privalome artėti arba gauti europinį vidurkį. Aišku, turime suprasti, kad komplikacijų dar gali būti. Jeigu Jungtinė Karalystė išeitų (iš ES. – ELTA) be susitarimo, tai reiškia, kad apie 15 mlrd. eurų nuo bendro biudžeto prarasime kasmet. Gali sumažėti finansavimas visoms sritims, ne tik žemės ūkiui, bet ir struktūriniams fondas ir kitoms sritims, bet tai būtų objektyvi situacija, kuri paliestų visas šalis.

 

 

Bet tai, kad Baltijos šalys iki šiol gauna apie 70–75 proc. vidurkio, tikrai nepriimtina po tiek metų narystės, juolab mums buvo pažadėtas lygis ir sutarta praeitoje perspektyvoje truputį didesnis“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

 

Pasak prezidentės, nors Europos Taryboje kol kas nevyksta derybos apie žemės ūkį, žemdirbių siunčiama žinia pasieks adresatą.

 

„Bet kokiu atveju išsakyta pozicija svarbi. O derybos neaišku kada prasidės, nes iš finansinės perspektyvos labai reikėtų jas pradėti, kad spėtume paruošti nuo 2021 m. visus projektus, bet situaciją labai apsunkina „Brexit“ derybos. Mes, šalys narės, vengiame sujungti šiuos du procesus, kad vienas kito nepadarytų įkaitais, tad kol neišsispręs Brexit'as, labai sudėtinga tikėtis, kad gali prasidėti ar apskritai sėkmingai baigtis finansinės derybos“, – sakė D. Grybauskaitė.

 

ELTA primena, kad ketvirtadienį Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) Briuselyje pradeda protestą dėl tiesioginių išmokų Lietuvos žemdirbiams suvienodinimo.

 

ŽŪR duomenimis, naujuoju 2021–2027 metų laikotarpiu Lietuvai tiesioginėms išmokoms ir kaimo plėtrai numatoma skirti apie 4,558 mlrd. eurų, o tai yra 5,2 proc. mažiau nei 2014–2020 metais.

 

Kaip anksčiau yra teigęs ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas, Lietuva yra trečia nuo galo ES pagal tiesiogines išmokas.

 

Kaip anksčiau yra teigęs ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas, Lietuva yra trečia nuo galo ES pagal tiesiogines išmokas.

 

„Mes norime, kad būtų suvienodintos sąlygos. Nereikalaujame, kad būtų tik mums padidintos išmokos būtinai, bet norime, kad tos išmokos tiesiog būtų arčiau vidurkio visoms ES šalims. Mūsų tikslas – gauti vidutinę išmoką jau 2021–2027 metų laikotarpiui“, – patikino A. Baravykas.

 

ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus Eltai nurodė, kad ši protesto akcija nebus paskutinė.

 

„Lietuvoje ir Lenkijoje kyla ažiotažas, ši protesto akcija nebus paskutinė. Jei mūsų poreikių ir prašymų netenkins, kur trauktis? Kaip sakoma, storam duoda dar daugiau, o lieknam – trupinių, nes jam vis tiek nereikia“, – teigė jis.

 

Pasak jo, dabar pats laikas protestuoti, nes gruodį jau numatoma pristatyti ES biudžetą. Į protesto akciją kviečiama ir prezidentė D. Grybauskaitė.

 

„Yra pats laikas, nes mes kaip ir vėluojame su streikais, protesto akcija, nes jau biudžetas vystomas, sąlygos keliamos, o gruodį planuojama jį pristatyti“, – akcentavo ŽŪR pirmininkas.

 

Kitos šalys, pavyzdžiui, Latvija, Estija, Lenkija, Čekija, džiaugiasi lietuvių iniciatyva ir „jungiasi iš paskos“, – sakė A. Svitojus.

 

Paklaustas, kiek žmonių dalyvaus proteste, jis sakė, kad Briuselio policijos buvo paprašyta gauti leidimą 200 protestuotojų, nes „tai nėra streikas ar kelių blokavimas“. Vis dėlto proteste dalyvaus 56 atskirų ŽŪR organizacijų deleguoti atstovai į Briuselį.

 

Kaip skaičiuoja ŽŪR, pasiūlytas tiesioginių išmokų vienodinimo scenarijus rodo, kad šis procesas ir toliau vyks labai lėtai, išmokos iki ES vidurkio bus didinamos po 2 proc. kasmet, ir tik 2027 metais Lietuvos tiesioginių išmokų vidurkis turėtų pasiekti 204 eurų už hektarą lygį, t. y. – 79 proc. ES vidurkio.

 

ES tiesioginių išmokų vidurkis – apie 266 eurus už hektarą. Pusė šalių yra žemiau šio vidurkio, o Lietuva yra trečia nuo galo. Tuo metu Belgija, Nyderlandai ir Graikija gauna didžiausias tiesiogines išmokas.

„Mes norime, kad būtų suvienodintos sąlygos. Nereikalaujame, kad būtų tik mums padidintos išmokos būtinai, bet norime, kad tos išmokos tiesiog būtų arčiau vidurkio visoms ES šalims. Mūsų tikslas – gauti vidutinę išmoką jau 2021–2027 metų laikotarpiui“, – patikino A. Baravykas.

ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus Eltai nurodė, kad ši protesto akcija nebus paskutinė.

„Lietuvoje ir Lenkijoje kyla ažiotažas, ši protesto akcija nebus paskutinė. Jei mūsų poreikių ir prašymų netenkins, kur trauktis? Kaip sakoma, storam duoda dar daugiau, o lieknam – trupinių, nes jam vis tiek nereikia“, – teigė jis.

Pasak jo, dabar pats laikas protestuoti, nes gruodį jau numatoma pristatyti ES biudžetą. Į protesto akciją kviečiama ir prezidentė D. Grybauskaitė.

„Yra pats laikas, nes mes kaip ir vėluojame su streikais, protesto akcija, nes jau biudžetas vystomas, sąlygos keliamos, o gruodį planuojama jį pristatyti“, – akcentavo ŽŪR pirmininkas.

Kitos šalys, pavyzdžiui, Latvija, Estija, Lenkija, Čekija, džiaugiasi lietuvių iniciatyva ir „jungiasi iš paskos“, – sakė A. Svitojus.

Paklaustas, kiek žmonių dalyvaus proteste, jis sakė, kad Briuselio policijos buvo paprašyta gauti leidimą 200 protestuotojų, nes „tai nėra streikas ar kelių blokavimas“. Vis dėlto proteste dalyvaus 56 atskirų ŽŪR organizacijų deleguoti atstovai į Briuselį.

Kaip skaičiuoja ŽŪR, pasiūlytas tiesioginių išmokų vienodinimo scenarijus rodo, kad šis procesas ir toliau vyks labai lėtai, išmokos iki ES vidurkio bus didinamos po 2 proc. kasmet, ir tik 2027 metais Lietuvos tiesioginių išmokų vidurkis turėtų pasiekti 204 eurų už hektarą lygį, t. y. – 79 proc. ES vidurkio.

ES tiesioginių išmokų vidurkis – apie 266 eurus už hektarą. Pusė šalių yra žemiau šio vidurkio, o Lietuva yra trečia nuo galo. Tuo metu Belgija, Nyderlandai ir Graikija gauna didžiausias tiesiogines išmokas.