Žygimantas Pavilionis. Ingridos fenomenas

delfi.lt 2018 11 06

Ingrida laimėjo. Be didelių pastangų, pinigų, vaidybos, nesiskųsdama, nieko nekaltindama, lengvai, paprastai, efektyviai. Lygiai taip pat pastaruoju metu auga visuomenės pasitikėjimas ja arba taip kaip ji laimėjo Seimo rinkimus vienmandatėje Antakalnyje – vienu įkvėpimu, pirmajame ture.
Žygimantas Pavilionis

delfi.lt   D. Pipo nuotr.
Kuo paaiškinti šią pergalę? Kodėl ši pergalė, mano nuomone, turi užtikrinti Ingridos laimėjimą ir nacionaliniuose rinkimuose?

 

 

Ingrida yra vienintelė iš kandidatų, kuri kalbėjo apie valstybę, o ne apie save. Ji niekada neiškėlė savęs aukščiau valstybės. Tačiau savo profesionalumu, gebėjimu matyti visumą, paprastumu, kuklumu, saviironija, puikiu humoro jausmu greitai užkariavo visus. Įgimta charizma, žmogiškumas, neapsimetinėjimas nugalėjo bet koki futliarą, mundurą, statusą, dirbtinumą, kuriuo taip dažnai puikuojasi kiti kandidatai ar politikai.

 

Ingridos nuoširdumas ir kuklumas leidžia rinkėjams ja pasitikėti. Tuo tarpu neatitikimai tarp žodžių ir darbų, manevravimas ir prisitaikymas, atsitraukimas nuo deklaruojamų vertybių, atitinkamai, pasitikėjimą mažina. Ingrida tezę, kad vertybės ir pragmatizmas nedera, debatuose bandė užginčyti oponentas, gan neskoningai prisidengdamas krikščioniškomis vertybėmis, kurias kita ranka kalbėdami apie dialogą su Rusija ar Lukašenkos režimu, ne kartą išdavė. Ingrida rinkėjams eilinį kartą pademonstravo, kad turi stuburą. Rinkėjai, manau, puikiai žino, kad Prezidentas be stuburo nėra Prezidentas.

Ingrida dar kartą pademonstravo, kad žino, kaip valdyti valstybę kritiškiausiu metu, kaip sutelkti profesionalią atsidavusią komandą įveikti bet kokį pavojų ar iššūkį, kaip politinę deklaraciją paversti realybe. Daugelis kitų kandidatų tokios patirties ir tokių komandų tiesiog neturi.

 

Ingrida yra jungianti, vienijanti, kitų nekritikuojanti asmenybė, nuolat ieškanti bendrų, geriausių sprendimų visiems, valstybei, žmogui, regionams. Jos pagrindiniai buvę ir esami oponentai – skaldantys, ieškantys kaltų ir save išaukštinantys, o tai atstumia rinkėją.

 

Ingrida yra moteris, taip, vienintelė. Labai norėčiau tikėti, kad šalyje, kurioje moterų teisės visuomenėje, politikoje įtvirtintos pavyzdingai seniai, kur moterys lyderės yra nuoširdžiai gerbiamos, šis jos išskirtinumas taps natūraliu pliusu tiek vyrams, tiek moterims – dar kartą visam pasauliui ir taip pačiai senajai Europai ir JAV įrodytume, kad ir šioje srityje mes seniai esame lyderiai.

 

Ir pabaigai apie saugumą ir užsienio politiką. Debatai parodė esminį dalyką – nepaisant kito kandidato apsimestinio profesionalumo ir sau lengva ranka priskiriamų nuopelnų už visą Lietuvos istoriją Ingrida turi tai, kas užsienio ir saugumo srityse svarbiausia – sąžinę, moralę, stuburą. Tarptautinėje politikoje, kur stipresnieji kiekvieną dieną bando laužyti rankas silpnesniems, pasitelkdami ir vietos verslo ar kitų papirktų bendraminčių jėgas, negali pasiduoti spaudimui. Negali prisitaikyti, atsiduoti kasdieniam kaimyninių autokratijų spaudimui, tiesti joms tiltus į Klaipėdą ar kapituliuoti prieš Astravą, nuolankiai ieškoti dialogo su Kremliumi ar naujų būdų atsiduoti Kaliningradui, Pekinui ar tiesiog parduoti ukrainiečius, net jeigu tai šiandien atrodytų labai pragmatiška. Būtent sąžinė, moralinis –jausmas, gebėjimas žvelgti toliau nei ši diena, gebėjimas matyti visumą ir ilgalaikes pasekmes Lietuvai, investuoti į geopolitinius sprendimus, kurie Lietuvą sustiprins po dešimties ar dvidešimties metų, atskiria tikrą Prezidentą nuo prisitaikėlių.

Galų gale, kas geriau už Ingridą gali užtikrinti, kad šalyje neįsigalės diktatūra, jeigu dabartinė valdžia pastatys visą savo valdžios piramidę. Esu įsitikinęs, kad net ir dabartiniams valdantiesiems taip būtų geriau, nei šalyje prarasti paskutinius valdžios demokratines kontrolės likučius ir parodyti savo tikrąjį veidą. Vienos partijos diktatūrą daugelis jau matė. Demokratija, laisvė ir konkurencija visiems tik į naudą, net ir valdantiesiems, jeigu jie nenori išnykti be pėdsakų, kaip išnyko daugelis Lietuvos populistų, žadėję kalnus, bet baigę kaip visi.

 

Todėl tikiu, kad šiandieninis Ingridos laimėjimas netrukus taps mūsų visų laimėjimu.