Vytautas Landsbergis – apie Nausėdos laukiantį svarbiausią klausimą: ar Lietuva bus prisitaikėlių būryje?

delfi.lt 2019 06 11

Vertindamas prezidentės Dalios Grybauskaitės paskutinę metinę kalbą Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis atkreipė dėmesį į uždavinius, kurie laukia būsimojo šalies vadovo Gitano Nausėdos. Vienas jų – tarptautinio padorumo ir teisingumo atstovavimas.

delfi.lt

Bendrai kalbėdamas apie D. Grybauskaitės pasisakymą, V. Landsbergis teigė, kad tai buvo gera kalba – nebe metinė, o dešimties metų kalba – apibendrinanti ir vertinanti Lietuvos padėtį per visą tą laikotarpį, šiandien, ir galimai rytoj.

Iš kalbos akcentų politikas išskyrė prezidentės žodžius, kad Lietuva ir toliau yra viena iš Europos permainų iniciatorių.

„Mes inicijavome pačią didžiausią permainą -išėjimą iš konfrontacijos tarp Europos demokratijų ir totalitarinės imperijos. Mes ne tik save išvedėme iš ten, mes atidarėme langą ir vartus kitoms šalims, kurios buvo sovietų priespaudoje. O „perestroikos“ tikslas buvo užkalti/įšaldyti padėtį, kad tai, kas yra vadinama Sovietų Sąjunga liktų amžiams nejudinama. Lietuva tą sulaužė“, – sakė V. Landsbergis.

Jis atkreipė dėmesį, kad ne už ilgo bus minimas „to istorinio pasaulinės reikšmės įvykio“ – Kovo 11-osios 30-metis.

 

„Tai yra didžiulės reikšmės dalykas, pagal tai dabar yra ir susiklostęs žemėlapis, kurį bando jėga, tankais, cheminiais ginklais visokiais būdais sugrąžinti atgal – arčiau prie seno žemėlapio. Bet buvome didžiosios permainos iniciatoriai, ir todėl turime laikyti tą vėliavą.

Turime atsakingai ir nesivaržydami užimti tą poziciją per ateinantį Kovo 11-osios 30-metį. Nebedaug laiko liko. Ar tai bus europinis ir pasaulinis įvykis, ar tai bus posėdis Seimo salėje ir kavutė po to?“, – retoriškai klausė V. Landsbergis.

 

Išskyrė vaidmenį tarptautinėje arenoje

Prof. V. Landsbergis D. Grybauskaitės kalboje įžvelgė ir labai kategorišką dabartinės padėties vertinimą.

 

„Mes matome greta mūsų vykstantį karą, agresiją prieš pasaulio tvarką. Tai – ne tik prieš Ukrainą. Žinoma, tai yra baisu, kaip elgiamasi su Ukraina, bet tai yra prieš pasaulio tvarką, kurios viltis buvo, kad Jungtinių Tautų organizacija bus taikos ir teisingumo garantija visoms pasaulio tautoms.

 

Tai išmesta į šiukšlyną, ir mes žinome, kas tą padarė, ir tyčiojasi iki šiol, kad JT nebūtų tokia organizacija, o būtų pajuokos objektas, ir kad neatsirastų kas nors kita. Bet mes, tą suprasdami, turime nepamiršti skiriamosios linijos tarp demokratijų ir diktatūrinės agresijos“, – sakė V. Landsbergis.

 

Jis atkreipė dėmesį į prezidentės žodžius dėl besąlygiško agresoriaus pasmerkimo.

 

„O Europa jau kapituliuoja prieš agresorių: „gal jau nereikia sankcijų dėl agresijos?“, „Kaip nors darykime versliuką toliau“, „Žmonės pavargsta nuo konfrontacijos“. O agresorius sėdi ir laukia, kol jūs pavargsite ir prisitaikysite, atsisakydami savo įsitikinimų laisvės.

 

Tarsi ir turite įsitikinimą, bet jį įgyvendinti reikia valios. Tada esi laisvas. Jeigu tavo valią varžo spekuliacijos, kombinacijos, tada tu jau nelaisvas. Štai, kur mes esame – ir Lietuvai su juos naujuoju prezidentu čia bus didžiausias išmėginimas – ar Lietuva bus prisitaikėlių būryje? Ar Lietuva vis dėlto gins teisingumą, padorumą? Tarptautinis padorumas irgi yra svarbus dalykas“, – sakė V. Landsbergis.