Deklaracijas pateikti „pamiršusiuosius“ gelbėti užsimojęs Seimas netyčia ar tyčia gali išgelbėti ir uolų medžiotoją Bradauską

lrt.lt 2019 12 02

Seime bandoma gelbėti įmones, kurios neva dėl nežinojimo gavo šimtatūkstantines baudas, kad nesilaikė Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo. Gali būti, kad tuo suskubo pasinaudoti ir Seimo narys Bronius Bradauskas, kurio vadovaujamam medžiotojų būreliui dėl penkerius metus iš eilės nedeklaruotų mokesčių buvo paskirta 77 tūkst. eurų bauda.

Bronius Bradauskas

lrt.lt

Norint naudoti Lietuvos gamtos išteklius, už juos reikia susimokėti. Mokesčio tvarka yra reglamentuota gamtos išteklių įstatymo, o jį privalo mokėti tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys, išgaunantys valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Aplinkos apsaugos įstatymo ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas.

 

Šis mokestis apima naudingąsias iškasenas, išskyrus angliavandenilius ir durpes, naudojamas gydymo įstaigose; vandenį ir statybinį gruntą. Taip pat mokestį už medžioklės plotus turi mokėti medžiotojai.

 

Pagal dabartinį įstatymą už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį, negu išgauta, gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą kiekį kaip nuobauda taikomas didesnis mokesčio tarifas, sumą dauginant iš koeficiento 10. Vadinasi, yra įmonių, kurios dėl „pamirštų“ pateikti mokesčių deklaracijų ir dėl minėtų sąlygų nesilaikymo nubaustos šimtatūkstantinėmis baudomis, teigia Seimo nariai.

Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, 2019 metais, patikrinus 278 juridinius asmenis, didesnis mokesčio tarifas buvo pritaikytas 76 iš jų.

 

Tačiau Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas teigia, kad ne visi jie nusižengia tyčia, o dalis juridinių asmenų įstatymo nesilaiko dėl nežinojimo ar pasikeitusių taisyklių. Todėl, anot jo, reikia atskirti, kada įmonė privalo susimokėti mokestį didesniu tarifu dėl veiklos be leidimo ar neleistinų išgaunamų kiekių, ir situacijas, kada vėluojama pateikti mokesčio deklaraciją.

 

Todėl siūloma dėl laiku nesumokėto mokesčio už gamtos išteklius taikyti tik administracinę nuobaudą, atsisakant didesnio mokesčio tarifo. Tokiu būdu nusižengusiesiems netektų mokėti milžiniškų sumų, kurios išeina padauginus jų nedeklaruotų ir nesumokėtų mokesčių iš koeficiento, lygaus 10. Vienas iš tokio siūlymo autorių, pateikusių įstatymo pataisą, – socialdemokratas Bronius Bradauskas.

 

Tačiau LRT.lt susipažino su dokumentais, kuriuos matyti, kad B. Bradausko vadovaujamas medžioklės būrelis „Antanava“ neteikė mokesčių deklaracijos net pastaruosius penkerius metus. Mokėtina suma už 5 metus siekė 7,7 tūkst., tačiau nepateikus mokesčio deklaracijų už tuos metus būreliui buvo paskirta įspūdingo dydžio mokesčio tarifas (bauda) – 77 tūkst. eurų.

 

B. Bradausko vadovaujamas medžiotojų būrelis nesumokėtus mokesčius susizgribo sumokėti tik po aplinkosaugininkų patikrinimo ir tik už pastaruosius trejus metus. Tačiau, kadangi deklaracijos vis tiek nebuvo teikiamos penkerius metus, o mokestis sumokėtas po termino, įmokos nebuvo užskaitytos, mat Aplinkos apsaugos departamentas tikrina tik deklaracijų pateikimo faktą.

 

Pateiktos trys įstatymo pataisos, dėl kurių baudos galėtų sumažėti šimtus kartų

Praėjus kuriam laikui po B. Bradausko vadovaujamam būreliui paskirtos įspūdingo dydžio baudos, Seime paeiliui buvo pateikti net 3 siūlymai keisti baudos apskaičiavimo tvarką.

 

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, kuris taip pat yra medžiotojas, kartu su 4 Seimo nariais rugsėjo 17 dieną įregistravo įstatymo pataisą, kurioje siūloma, kad už deklaracijos nepateikimą laiku būtų atsisakoma nesumokėtą mokestį dauginti iš tarifo 10, o vietoje to taikyti tik nuobaudą pagal Administracinių pažeidimų kodekso 187 straipsnį. Vadinasi, tokiu būdu mokesčių deklaracijas pamiršę pateikti juridiniai asmenys išvengtų daug didesnių baudų, nes nesumokėtų mokesčių suma nebūtų dauginama iš koeficiento, lygaus 10.

 

Pagal šį straipsnį už nedeklaruotus medžioklės plotus paploninti piniginę tereiktų nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų devyniasdešimt eurų.

 

Tačiau Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, įvertinęs šį siūlymą, pateikė išvadą, kurioje rašoma, kad „svarstytina, ar toks įstatymo teisinis reguliavimas nesukurtų situacijos, kad mokesčio mokėtojui būtų palankiau iš viso nedeklaruoti gamtos išteklių kiekio, nei deklaruoti neteisingą gamtos išteklių kiekį, nes tokiu atveju jam būtų taikoma tik administracinė atsakomybė už deklaracijos nepateikimą ir galimai jis išvengtų didesnio mokesčio tarifo sumokėjimo.“

 

Teisės departamentas taip pat siūlė atkreipti dėmesį, kad už laiku nepateiktą deklaraciją jau ir taip yra taikoma administracinė atsakomybė, todėl šios įstatymo nuostatos – perteklinės.

 

Kitą dieną, rugsėjo 18-ąją, reaguodamas į Seimo kanceliarijosTeisės departamento pastabą, B. Bradauskas pateikė naują siūlymą, kuris labai panašus į K. Mažeikos, tačiau be konkretaus Administracinio pažeidimų kodekso straipsnio.

 

Trečią siūlymą rugsėjo 24 dieną pateikė Seimo nariai Audrys Šimas ir Petras Nevulis. Jie siūlė, kad už deklaruotą mažesnį, negu išgauta, gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautus gamtos išteklius būtų baudžiama taikant koeficientą 2 vietoje dabartinių 10.

 

Šiame, kaip ir K. Mažeikos pateiktame įstatyme siūloma už laiku nepateiktą deklaraciją skirti baudą pagal Administracinį kodekso 187 straipsnį. Taip pat pridedama, kad administracinė atsakomybė būtų taikoma ir viršijus nurodytą leidžiamą išgauti gamtos išteklių kiekį.

 

Taigi visuose 3 siūlymuose numatoma, kad už deklaracijos nepateikimą laiku būtų taikoma tik administracinė nuobauda. Tačiau tokiu atveju mokesčio mokėtojas galimai išvengtų didesnio mokesčio tarifo sumokėjimo (tokias išvadas pateikė Seimo kanceliarijos Teisės departamentas).

 

Kaip LRT.lt aiškino Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros docentė Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė, jeigu Seime būtų priimtas įstatymas, kuris numatytų švelnesnę baudą dėl nepateiktų ar pavėluotai pateiktų deklaracijų ir įstatymo atgaline data taikymą, tikėtina, kad teismai ją taikytų ir esamoms byloms, nes ji yra palankesnė asmeniui.

 

Todėl tikėtina, kad, Seime pritarus tokiam siūlymui, teisme būtų pakoreguota ir paties B. Bradausko bauda (paskirtą baudą B. Bradauskas apskundė), o vietoje 77 tūkst. galimai tekų susimokėti tik kelis šimtus eurų siekiančią administracinę baudą.

 

B. Bradauskas interesų konflikto neįžvelgia

LRT.lt pasiteiravo B. Bradausko, koks buvo jo motyvas įregistruoti pataisą. Seimo narys teigė, kad tai tebuvo bandymas pakoreguoti aplinkos ministro ir Seimo nario K. Mažeikos siūlymą, kuriam pastabų turėjo Seimo kanceliarijos Teisės departamentas.

 

„Mano pataisa buvo gana simbolinė. Esminė mokesčio už gamtos išteklius pataisa buvo pateikta (aplinkos ministro K. Mažeikos – LRT.lt). Ten buvo numatytas Administracinio kodekso straipsnis, pagal kurį būtų baudžiama už deklaracijos nepateikimą. Tai Teisės departamentas siūlė nepritarti, nes straipsniai gali keistis. Aš tiesiog pasiūliau, kad taikomos baudos būtų pagal Administracinį kodeksą (be konkretaus straipsnio – LRT.lt). Tai tokia simbolinė pataisa“, – sako B. Bradauskas.

 

Jis taip pat pažymi, kad dabar galiojantis įstatymas dėl mokesčio už valstybinius gamtos išteklius yra „nesąmonė“, nes už ataskaitos nepateikimą yra didinamas mokestis, nors kitose srityse taikoma tik administracinė atsakomybė.

 

Paklaustas, ar nemano, kad Seimo narys neturėtų inicijuoti įstatymo pataisų, kurios gali padėti jam sumažinti skirtą baudą, B. Bradauskas teigė, kad pateikė tik įstatymo pataisą, kuri atitiktų Seimo Teisės departamento pastabas.

 

Seimo narys, komentuodamas situaciją dėl jo medžiotojų būreliui skirtos baudos, pažymi, kad mokestį buvo pavesta mokėti vienam medžiotojų būrelio nariui, tačiau jis pamiršo pateikti deklaraciją.

 

„Mes mokėjome visą laiką, tiksliau ne aš, o mūsų klubo narys. Mūsų klubo nariui buvo pavesta tai daryti ir jis mokėjo visą laiką tuos mokesčius. Gal ten kelis eurus vieną kartą permokėjo, gal neprimokėjo, bet tos deklaracijos jis nepateikdavo. Ir dėl to, kad jis nepateikdavo, priskaičiavo tuos mokesčius“, – sako B. Bradauskas.

 

Jis tikina, kad mokestis tikrai buvo mokėtas, tačiau dėl neapsižiūrėjimo nepateikta deklaracija, o ta deklaracija tėra „simbolinis“ dalykas. „Aš nekontroliavau šito reikalo, nes buvo pavesta žmogui, kuris sumoka tvarkingai mokestį. Paskui surenkame pinigus ir jam atiduodame. (...) Jis mokėjo visą laiką, tik deklaracijos nepateikė“, – sako B. Bradauskas.

 

Tačiau LRT.lt šaltinių teigimu, B. Bradausko vadovaujamas medžiotojų būrelis „Antanava“ mokesčio nesiruošė mokėti pastaruosius penkerius metus iki pat patikrinimo. Mokestis už pastaruosius trejus metus buvo sumokėtas tik po patikrinimo, o už 2014–2015 metus – visai nemokėtas. Jei aplinkosaugininkai nebūtų patikrinę, į valstybės biudžetą nebūtų sumokėti 7,7 tūkst. eurų.

 

Taip pat pastebėtina, kad mokesčio Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) medžiotojų būrelis „Antanava“ galimai nemokėjo tuo metu, kada B. Bradausko sūnus Dainoras Bradauskas buvo VMI viršininkas (2015–2017).

 

Galėtų būti taikoma švelnesnė bauda

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros docentė Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė pažymi, kad medžioklės būreliai, pildydami deklaracijas, neretai padaro klaidų: ne laiku pateikia deklaracijas, įrašo netikslius duomenis, todėl sprendimus dėl gautų didesnių tarifų jie skundžia teismui.

 

J. Paužaitė-Kulvinskienė teigia, kad jeigu Seime būtų priimtas įstatymas, kuris numatytų švelnesnę baudą dėl nepateiktų ar pavėluotai pateiktų deklaracijų, tikėtina, kad teismai ją ir taikytų, nes ji yra palankesnė asmeniui.

 

„Jeigu įstatymas numato atgalinį taikymą ir numato atsakomybės visišką pašalinimą arba jos sušvelninimą, kas būtų šiuo atveju, tuomet teismai taikytų naują teisės taisyklę, nes ji yra palankesnė asmeniui“, – sako J. Paužaitė-Kulvinskienė.

 

Paklausta, kaip teismai galėtų vertinti tai, kad medžioklės būrelis 5 metus neteikė mokesčių deklaracijos už medžioklės plotus, teisininkė mini, kad reikia žiūrėti į aplinkybes.

 

„Visiškas nedeklaravimas neatleidžia būrelio nuo pareigos ir negali privilegijuoti. Būna tokių situacijų, kad iš pradžių asmenys teikdavo rašytines deklaracijas, bet paskui paskirdavo žmogų, kuris turėdavo teikti elektronines deklaracijas, o tas žmogus neturi patirties. Ir jeigu tokiu atveju buvo teiktos deklaracijos, tačiau nesuvestos į sistemą ir būrelis sugebės tą įrodyti, tokiais atvejais bus galima sakyti, kad deklaracijos nepateiktos netyčia. Bet jeigu penkerius metus nėra jokio judesio ir matome, kad tas būrelis ar asmuo nedėjo jokių pastangų, kad tą pareigą įvykdytų, tai čia atleidimo nelabai galėtų būti“, – teigia teisininkė J. Paužaitė-Kulvinskienė.

 

K. Mažeika: Bradausko atvejis gali būti bandymas spręsti savas problemas

Aplinkos apsaugos ministras bei Seimo narys K. Mažeika, Seimo Aplinkos apsaugos komitete pristatydamas projektą, teigė, kad tikimasi, jog, priėmus įstatymą, bus sušvelnintos jau paskirtos baudos.

 

Anot jo, tokios įstatymo pataisos reikia, nes yra įvairių atvejų, kada įmonės pateikia deklaracijas su klaidomis, o tuomet joms priskaičiuojamas 10 kartų didesnis tarifas. Tačiau, anot jo, tai nėra sąžininga, nes deklaraciją su klaidomis pateikęs ir visai nepateikęs asmuo yra baudžiamas lygiai tokiomis pačiomis sąlygomis.

 

„Norima, kad žmogui, kuris pateikė deklaraciją su kažkokiomis nedidelėmis klaidomis, būtų leidžiama pasitaisyti ir būtų taikoma mažesnio dydžio sankcija“, – sako K. Mažeika.

 

Jis taip pat mini, kad reikia atskirti, kada deklaracija yra pateikiama su klaidomis ir kada ji visai nėra pateikiama. Jei ji pateikiama su klaidomis, tokiems žmonėms reikėtų taikyti švelnesnę atsakomybę. Jeigu deklaracija nepateikiama – bausti netgi griežčiau, negu yra dabar, taikyti koeficientą 20. Tačiau tai neatsispindi jo įregistruotame įstatymo projekte, kuriame už deklaracijos nepateikimą laiku siūloma taikyti tik administracinę nuobaudą.

 

K. Mažeika LRT.lt taip pat prasitaria, kad jam yra žinomas B. Bradausko atvejis, ir pripažįsta, kad tai gali būti bandymas spręsti „savo problemas“.

 

„Mes taip ir suvedėme galus. Iš pradžių lyg ir buvo gera intencija, ką mes ten sutarėme (Seimo Aplinkos apsaugos komitete). Ten jie keliese prie to projekto dirbo. Bet jie tada mane prisispaudė. Sako, kad čia visai viskas gerai, ir įtikino. Aš pasakiau – na ir koks skirtumas, Teisės departamento specialistai įvertins. Tai paskui man tas grėsmes pasakė ir tą atvejį, ką jūs man sakote, tai tą man ir paminėjo. (...) Ir sakė, kad jis tokiu atveju gali taip bandyti ginčyti“, – sako K. Mažeika.

 

Jis taip pat tvirtino, kad medžiotojams nėra naujiena, jog kasmet reikia susimokėti už medžioklės plotus, todėl jį nustebino, kad mokesčio deklaracijos nebuvo teikiamos net penkerius metus.

 

Pataisa nauja, tačiau B. Bradauskui ir kitiems palanki sąlyga išlieka

Praėjusį ketvirtadienį, lapkričio 26 dieną, Seimo plenariniame posėdyje po svarstymo balsuota dėl B. Bradausko pataisos. Tačiau jai pritarta nebuvo, o K. Mažeikos pasiūlymas į darbotvarkę įtrauktas nebuvo.

 

Tačiau tądien įstatymo projektą teikė ir Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK). Dėl BFK siūlymo Seimas buvo vieningas. Po svarstymo 88 balsavo „už“, susilaikė 5 Seimo nariai.

 

BFK siūlyme – nauji tarifai. Už tam tikrus pažeidimus, pavyzdžiui, be leidimo arba nesilaikant žemės gelmių naudojimo plano išgautus gamtos išteklius arba viršytą leidime nurodytą kiekį, mokesčio dydžio koeficientas svyruotų nuo 2 iki 20.

 

Tačiau esmė, kuri, tikėtina, būtų palanki ir B. Bradausko vadovaujamo būrelio byloje, lieka nepakitusi – nepateikus arba nepateikus iki nustatytų terminų mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijos taikoma tik administracinė nuobauda.