Romas Lazutka. Biurokratinio atsirašinėjimo gerovės valstybė

delfi.lt 2020 01 28

Rudenį Seimas po pateikimo pritarė siūlymui vietoje 26 eurų našlių pensijų mokėti 42 eurų šalpos vienišų asmenų pensijas. Puikus sprendimas, kuris įrašytas ir į šios Vyriausybės programos įgyvendinimo planą. Tačiau tos pačios Vyriausybės socialinės apsaugos ir darbo ministras pasirašo biurokratinį popierių – ne, tokio sprendimo nereikia.
Romas Lazutka

delfi.lt

Esamos našlių pensijos – prieš ketvirtį amžiaus padaryta klaida. Tuomet, kuriant Nepriklausomos Lietuvos pensijų sistemą, buvo nusirašyta vakarų šalių patirtis sutuoktiniui mirus mokėti našlių pensijas. Problema, kad ta patirtis susiklostė visai kitomis aplinkybėmis prieš šimtą ir daugiau metų. Tuomet dominavo tradicinės šeimos, kurioms duoną uždirbdavo tik vyras, o skyrybų beveik nebūdavo. Vyrui mirus, našlės pensija buvo puikus sprendimas apsaugoti vien tik šeimai gyvenimą atidavusią ir be duonos kąsnio likusią moterį.

Tačiau jau nebe 1920, bet 2020 metai, dirbančių moterų ne mažiau nei vyrų, o skiriasi kone pusė porų. Tiek vyrai, tiek moterys užsidirba teisę į savo asmeninę pensiją. Jie įvairios trukmės savo gyvenimo etapus gyvena ir santuokoje, ir neregistruotoje partnerystėje, ir išsiskyrę. Nenuostabu, dėl išvardintų aplinkybių beveik trečdalis pagyvenusių vienišų žmonių tos našlių pensijos negauna, nors „Sodrai“ mokėjo vienodo dydžio įmokas kaip ir gaunantieji.

Kuo jie blogesni? Kad neištekėjo, kad neapsikentę smurto išsiskyrė, kad pralaimėjo meilužių konkurencijoj ir palikti? Kam šiais laikais gali atrodyti normalu asmens teisę į socialinę apsaugą sieti su santuokos sakramentu? Nemanykit, kad kokiam katalikui-fundamentalistui. Priešingai, klaidą pasiūlė taisyti ne kas kitas, o krikščioniškas vertybes puoselėjantis opozicijos politikas Laurynas Kasčiūnas su partijos kolege Gintare Skaiste.

Paradoksas, bet į patriarchato likučius įsikibę laikosi kai kas Socialinės apsaugos ministerijoj, kurios misija – lygių galimybių įtvirtinimas (!). Ministras, pasirašinėdamas kas pakišta, turėtų būti budrus. Profesionalų garbės reikalas turėjo būti seniai tokius pensijų gyvulių ūkio gardus išardyti. Vietoje to – tik atsirašinėjimo profesionalumas.

Siūlymas, pagal juos, neva, nėra efektyviausias ir teisingiausias siekiant sumažinti vienišų pensininkų skurdą. Giriamasi, kad jau yra įvesta pensijos priemoka labiausiais skurstantiems pensininkams. „Profesionalus“ peršokimas nuo vienos prie kitos temos.

 

Kreiva našlių pensija niekaip nesiejama su skurdu, ji mokama net ir milijonieriui, jei tik toks pasitaiko. Teisė į siūlomą vienišo asmens pensijos priedą irgi nesiejama su skurdu. Jo teorinis pagrindas – masto ekonomija vartojant.

 

Jokia naujiena, kad kartu gyvenanti pora kai kurias buitines paslaugas apmoka solidariai, o vienišam asmeniui jas visas tenka apmokėti iš vienos pensijos. Valstybė padeda apmokėti būsto šildymą bei vandens sąnaudas, bet kitos paslaugos (elektros, ryšių, atliekų, namų administravimo ir pan.), buitinės technikos ir paties būsto atnaujinimo išlaidos lieka.

 

Jei pajamos didelės, socialinėje politikoje į tai galima nekreipti dėmesio. Tačiau kai dauguma pensijų iki 400 eurų, tie siūlomi 42 eurai vienišam pensininkui yra labai adekvati suma, kuria maždaug jo išlaidų našta yra didesnė, lyginant su gyvenančiais poroje.

 

Tai būtų nebe sutuoktinio praradimo, bet likimo vienišu senatvėje rizikos draudimas (o tai vos ne šimtui tūkstančių žmonių nėra tas pats) rizikos draudimas. Logiška, kad turėtų būti mokama iš „Sodros“ biudžeto, kurio perteklius daugiau nei pakankamas tą priemonę finansuoti.

 

Draudimas nėra tikslinis skurdo mažinimo instrumentas, bet jis gerokai padėtų vienišiems pagyvenusiems, tarp kurių skursta kas antras. Ar Vyriausybei svarbiau palikti skurdą kuriantį pensijų gyvulių ūkį ir po to didvyriškai kovoti su skurdu, ar tą ūkį iškuopti? Vyriausybės posėdis trečiadienį. Įsitikinsime, ar ji bus ištikima savo programai ir Seimo sprendimui, ar pasiduos ministerijos atsirašinėjimui.