Tyrimai rodo, kad didžioji dauguma žmonių, persirgusių COVID-19, įgyja imunitetą

lrt.lt 2020 06 01

„92 proc. persirgusių žmonių turi antikūnus. Mūsų, o ir kitų šalių, tyrimai rodo, kad antikūnai susidaro ir, tikėtina, jog didžioji dalis tų žmonių bent jau šiuo metu, kol jie turi antikūnų, yra apsaugoti“, – LRT RADIJUI sako Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) vyriausioji mokslo darbuotoja, profesorė Aurelija Žvirblienė.

lrt.lt

Mokslininkė sako, kad Lietuva atitinka karantino nutraukimo sąlygas. Pasak A. Žvirblienės, bus ir kitos užsikrėtimo bangos, bet jos gali būti kur kas silpnesnės.

Anot jos, persirgusiųjų COVID-19 imunitetas virusui buvo tiriamas ir Lietuvoje. Pasak jos, iš viso buvo tirta 60 kraujų mėginių.

 

„Didžioji dauguma tų žmonių turi antikūnus prieš šitą virusą. 92 proc. persirgusių žmonių turi antikūnus. Mūsų, o ir kitų šalių, tyrimai rodo, kad antikūnai susidaro ir, tikėtina, jog didžioji dalis tų žmonių bent jau šiuo metu, kol jie turi antikūnų, yra apsaugoti“, – sako A. Žvirblienė.

 

Vis tik mokslininkė įspėja, kad imuninio atsako susiformavimas nėra jau toks paprastas dalykas, mat ne vien tik antikūnai yra už tai atsakingi. „Tuos kitus imuninės sistemos elementus yra labai sunku išmatuoti, – tikina ji. – Tokiame rutininiame tyrime juos išmatuoti tiesiog neįmanoma.“

 

Paklausta, kiek ilgai tas imunitetas išsilaiko, mokslininkė teigia, kad į šį klausimą kol kas negali niekas atsakyti. „Duomenys yra iš to laikotarpio, kuris yra šiuo metu, tai mes negalime niekaip sumodeliuoti, ar tas atsakas, antikūnai, išsilaikys, pavyzdžiui, po metų ar pusantrų. Niekas į tai atsakyti negali, nes paprasčiausiai tiek dar laiko nepraėjo nuo pandemijos pradžios“, – komentuoja VU profesorė.

 

Kas yra žinoma iš Kinijos, tai imunitetas gali išsilaikyti bent 4-5 mėnesius, tvirtina A. Žvirblienė. Pašnekovė sako, kad vis dar nežinoma, koks organizmo atsakas būtų tų žmonių, kurie sirgdami COVID-19 nejuto jokių simptomų.

 

„Mes, kaip mokslininkai, labai norėtume padaryti šitą tyrimą, tačiau suprantame, kad tai padaryti yra labai sudėtinga, mat reikia tokių žmonių sutikimo, – sako A. Žvirblienė. – Vis tik tokį tyrimą jau planuojame padaryti Lietuvoje.“

 

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) duomenys rodo, kad vakcina nuo koronaviruso gali būti lapkritį ar net rugsėjį. VU profesorė sako nesanti tokia optimistė ir tvirtina, kad vakcina atsirasti galėtų ne anksčiau kaip po metų ar pusantrų.

 

„Nėra precedento medicinos istorijoje, kad vakcina būtų sukurta mažiau kaip per penkerius metus. Žinoma, labai daug pajėgų yra mesta į vakcinos sukūrimą. Yra netgi stebimas fenomenas, kad didelės kompanijos, kurios visada konkuruoja tarpusavyje, dabar apjungia pajėgas. Ypač apjungia klinikinių tyrimų procesą. Tokie veiksmai, žinoma, paspartina vakcinos sukūrimą“, – sako A. Žvirblienė.

 

Technologijos šiais laikais yra labai pažangios, vakcinos komponentus sukurti galima greitai, tačiau ilgiausiai užtrunka pats vakcinos patikrinimas, pabrėžia mokslininkė.

 

„Tai užtrunka todėl, kad mes turime stebėti, kaip ilgai trunka tas imuninis atsakas, net jei yra patvirtinta, kad jis susidaro. Mes turime išlaukti tam tikrą laiką, kad žinotume, jog, pavyzdžiui, vakcina mus apsaugos bent jau metus. Kitu atveju iš vakcinos nebus naudos, jei ji apsaugos mus vos 2-3 mėnesius“, – tvirtina VU profesorė A. Žvirblienė.