Lūžis Lietuvos gynyboje: Turkija nebeblokuoja NATO gynybos planų Baltijos šalims

delfi.lt 2020 06 30

Po pusmečio sunkių derybų Turkija pagaliau nustojo blokuoti NATO gynybos planus (laipsniško atsako planus) Baltijos šalims ir Lenkijai. Kas paskatino turkus dar kartą pakeisti savo nuomonę?
Lūžis Lietuvos gynyboje: Turkija nebeblokuoja NATO gynybos planų Baltijos šalims

delfi.lt

„Reikėjo laiko, kad juos nugludinti. Tai įvyko. Su dideliu pasitenkinimu galiu pareikšti, kad tai labai svarbus etapas ir dabar ne mažiau svarbus uždavinys įgyvendinti planus, o tai daug darbo pareikalaus iš mūsų kariškių, gynybos planuotojų. Tačiau tai tikrai svarbus etapas ir pavyko rasti sutarimą. Vakar susisiekiau su kolega Turkijoje ir padėkojau už šį sprendimą. Manau, kad tai gražus pavyzdys mūsų bendradarbiavimo“, – „Delfi“ teigė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, pridūręs, kad „politinis sutarimas“ buvo pasiektas dar pernai Londone per NATO lyderių susitikimą.

 

Išties, 2019 m. gruodžio pradžioje vykusiame NATO lyderių susitikime Londone Baltijos šalių ir Lenkijos vadovai susitiko su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu bei džiaugsmingai pranešė, kad turkai nebeblokuos gynybos planų. Mat, artėjant susitikimui į viešumą pateko informacija, jog Turkija juos užsispyrusiai blokuoja.

Vis dėlto, nepraėjus savaitei po Londono susitikimo Turkijos oficialūs atstovai dar kartą pakeitė nuomonę ir teigė toliau blokuosiantys NATO rytinio flango gynybos planus tol, kol Turkija negaus panašaus plano (tiksliau, kol NATO pietinio flango gynybos planas nebus atnaujintas) ir kol NATO šalys nesutiks Sirijos kurdų organizacijos YPG (JAV sąjungininkų) įvardyti teroristine organizacija.

Amerikiečių nuopelnas?

Esant tokiai patinei situacijai, Baltijos ir Lenkijos gynybos planai buvo padėti į spintą (grąžinti kariškiams „tobulinimui“), o po to netrukus kilusi koronaviruso epidemija šią temą nustūmė dar toliau į paraštes.

 

Laipsniško atsako planai prisiminti tik birželio viduryje, NATO gynybos ministrų susitikimo išvakarėse. Vokietijos naujienų agentūra DPA pranešė, kad Turkija ir toliau blokuoja gynybos planus, nes esą atsisakoma kurdų YPG pripažinti teroristine organizacija.

 

Turkijos žiniasklaida, savo ruožtu, informavo, kad NATO parengė/atnaujino pietinio flango gynybos planą ir į grėsmes planavo įtraukti YPG bei susijusią kurdų separatistų organizaciją PKK. Tačiau esą JAV, kurios sąjungininkai Sirijoje yra YPG, ir kelios kitos NATO šalys tai atmeta.

 

Oficialiai šios informacijos nekomentavo nei NATO, nei Turkijos ar Lietuvos atstovai. Tiek diplomatai (neoficialiai), tiek ekspertai kartojo tą patį: „Tai didžiųjų šalių žaidimas.“

Tačiau dieną prieš NATO ministrų susitikimą JAV nuolatinė atstovė NATO ambasadorė Kay Bailey Hutchison įnešė šiek tiek daugiau aiškumo.

 

„Mes tikrai esame labai suinteresuoti laipsniško atsako planų Baltijos valstybėms ir Lenkijai buvimu. Ir jie bus įgyvendinti. (...) Planavimas Baltijos valstybių atžvilgiu vyksta toliau ir tikiuosi, kad esame labai arti susitarimo – kelių valandų ar dienų laikotarpyje“, – nuotolinės spaudos konferencijos metu į „Delfi“ klausimą atsakė JAV ambasadorė.

 

Šie optimistiniai JAV diplomatės žodžiai nustebino net Lietuvos diplomatus, nors jie teigė, kad NATO gynybos planų klausimas visada buvo jų dienotvarkėje.

 

Galiausia, kaip dabar matome, minimas klausimas buvo ištrauktas iš spintos. Kiek prie to prisidėjo JAV – užsienio reikalų ministras L. Linkevičius nenori spekuliuoti.

 

„Neisiu į detales: nei apie planų sudėtį, nei apie šį procesą. Tai pakankamai subtilu ir tikrai nėra vieša“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas bei pridūrė: „Visi sprendimai NATO, ar tai būtų operaciniai, ar kariniai, ar finansiniai priimami konsensusu. Tai yra taisyklė ir jos labai šventai laikomasi. Žinoma, tai viena vertus užtrunka laiko, bet kitą vertus suteikia patikimumo, nes tada visi vykdo šį sprendimą, be jokių išimčių.“

Anot „Deutsche Welle“, laipsniško atsako planai yra esminis NATO strategijos sulaikyti Rusija elementas. Jie detaliai numato, kaip sąjungininkai bus remiami užpuolimo ar krizės atvejų (pvz., NATO Ypač greito reagavimo pajėgų veikimas). Taip pat jie esą leidžia sugrįžti prie diskusijų apie Aljanso pajėgų didinimą Baltijos šalyse. Sprendimas sukurti šiuos planus priimtas dar 2015 m., metai po to, kai Rusija neteisėtai aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį.

 

Vis daugiau nesutarimų

Pasiremdamas „turinio slaptumu“ ministras taip pat neatsakė, ar Turkijos reikalavimai buvo įgyvendinti. Jis tik dar kartą pakartojo, kad Turkija neturi nieko „asmeniško“ prieš Lietuvą.

 

„Nuo pat pradžių buvo teigiama, kad turkų pozicija nėra nukreipta nei prieš mus, nei prieš Baltijos šalis. Jie turi savo interesus ir tai yra suprantama. O jie tikrai juos labai labai stipriai, atkakliai ir principingai gina. Tai nėra išimtis“, – sakė L. Linkevičius.

 

Jei reikėtų įvardinti pastarųjų dienų „konfliktiškiausią“ NATO narę, tai tikriausiai būtų Turkija. Ji įsitraukė į karinius veiksmus Sirijoje ir Libijoje, kas kelia daugelio kitų Aljanso narių nepasitenkinimą. Neseniai įvyko Turkijos ir Prancūzijos laivyno konfliktas. Rimti apsižodžiavimai vyksta su kita NATO nare Graikija dėl teritorijų Viduržemio jūroje. ES grasina sankcijomis Turkijai dėl veiklos prie Kipro krantų.

„Yra daug konfliktinių vietų – Sirija ir Libija. Galbūt, kai kur susikerta interesai ir su sąjungininkais, bet kai kur jie sutampa. Čia labai komplikuotos temos ir daug tų kovos teatrų, bet mes ne apie tai kalbame“, – pripažino Lietuvos užsienio reikalų ministras, bet diplomatiškai pridūrė: „Tai dar kartą pasako, kad reikia kalbėtis. Mes, beje, esame vieni iš tų, kurie savo pavyzdžiu tai rodome ir savo kolegoms sakome, kad kritika per spaudą ar ten pareiškimai, nesuartins pozicijų. Mes visada laikėmės dialogo, šiuo atveju kalbant su turkais, nes tai strateginiai partneriai – ne tik Aljanso nariai, bet ir kandidatai į ES, ką besakytų skeptikai.“