Prisimenant prieš metus iškeliavusį Arvydą Šliogerį: „Filosofas man pirmiausia yra matytojas“

lrt.lt 2020 12 18

Gruodžio 18 d. pernai netekome vieno žymiausių Lietuvos filosofų, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesoriaus Arvydo Šliogerio.

lrt.lt

„Visą gyvenimą aš mąsčiau vieną mintį, turėjau pamatinę intuiciją, kurią galiu nusakyti labai paprastai – papasakoti apie tai, ką pamačiau savomis akimis, ir dargi be akinių, o ne tai, ką išskaičiau“, – yra teigęs A. Šliogeris.

 

Diplomatas Vytautas Ališauskas, prisimindamas A. Šliogerį LRT RADIJUI netekties dieną teigė, kad tai vienas iš nedaugelio, drįsusių mąstyti autentiškai.

 

„Pirmiausia, aš pasakyčiau, kad tai buvo filosofas, vienas iš nedaugelio žmonių, kuris drįso autentiškai mąstyti. Neprisiskirti kažkokiai tai mokyklai, kokiems nors autoritetams, bet tiesiog mąstyti nuosekliai, bandyti kalbėti taip, kaip suvokia gyvenimą, kaip suvokia būti ir tą didžiąją visumą, kurioje esame“, – apie A. Šliogerį prisiminimais pasidalijo V. Ališauskas.

 

Anot jo, A. Šliogeris kaip filosofas turėjo ir jo mintis mėgusių, ir kritikavusių, tačiau jis buvo vienas tų, kurie formavo lietuvišką filosofinį kalbėjimą. „Antras dalykas, tai žmogus, kuris sugebėjo išsakyti tai, ką mąsto. Galėjo A. Šliogeris patikti ar nepatikti kaip filosofas, bet tai buvo vienas iš nedaugelio žmonių, pavyzdžiui, šalia Antano Maceinos, kurie formavo mūsų filosofinį kalbėjimą, mūsų galimybę kalbėti lietuviškai ir filosofiškai tuo pačiu metu“, – LRT RADIJUI pridūrė V. Ališauskas.

 

Vilniaus universiteto fesibuko paskyroje rašoma, kad VU bendruomenė nepamiršo jo darbų ir asmenybės. „Visą gyvenimą aš mąsčiau vieną mintį, turėjau pamatinę intuiciją, kurią galiu nusakyti labai paprastai – papasakoti apie tai, ką pamačiau savomis akimis, ir dargi be akinių, o ne tai, ką išskaičiau. Nepasakoju apie tekstus, nepasakoju, ką pasakojo Platonas, Heideggeris, Faulkneris, Kierkegaard‘as ar Herakleitas, o tai, ką patyriau, susidurdamas su pačiais bekalbiais daiktais, bet pasakoju, žinoma, padedamas didžiųjų filosofų, poetų ar mokslininkų.

 

Per visas mano knygas pereina labai paprasta nuostata, kurią aš formuluoju kaip savo filosofijos pamatą, – aš matau. Ir šį principą supriešinu su visa Rytų ir netgi Vakarų tradicija, kadangi tose tradicijose pagrindiniai išeities taškai – aš mąstau arba aš tikiu. Man, kaip filosofui, tikėjimas ir mąstymas yra antraeiliai dalykai, nors mūsų kasdieniame gyvenime jie yra pirmaeiliai. Filosofas man pirmiausia yra matytojas, o tik po to mąstytojas ar tikėtojas“, – 2011-aisiais „Universitetas Vilnensis“ duotame interviu mintimis dalijosi profesorius.

 

A. Šliogeris (1944 m. rugsėjo 12 d. Panevėžyje – 2019 m. gruodžio 18 d. Vilniuje) – Lietuvos filosofas, vokiečių egzistencializmo tyrinėtojas, filosofinių tekstų vertėjas, eseistas. Vienas produktyviausių Lietuvos filosofų.

 

Atgimimo metais aktyviai reiškėsi publicistikoje. Viešojoje erdvėje pagarsėjo aštriais, vaizdingais, neretai prieštaringais pasisakymais. Šiam filosofui būdingas hierarchinės visuomenės struktūros vertinimas ir egalitarizmo (žmonių lygybės idėjos) kritika. Pasisakė prieš referendumo procesą kaip neatitinkantį jo pažiūrų, nes jame balso vertė nepriklauso nuo žmogaus socialinės padėties.

 

A. Šliogerio mąstymui būdinga filosofinės įžvalgos jėga, gelminių filosofijos pamatų apmąstymas, paradoksalumas, virtuoziška kalbinė raiška, originalumas ir pagarba tradicijai, kūrybingas didžiųjų Vakarų mąstytojų idėjų įtraukimas į savąjį filosofavimo lauką ir individualumo išsaugojimas, kasdienės patirties refleksijos jungimas su pamatinių Vakarų filosofijos tekstų apmąstymu.

 

Jo filosofijos pagrindinės temos – esmas ir niekis, jusliškumas ir antjusliškumas, matymas ir mąstymas, nežmogiškasis pasaulis kaip imanentinių transcendencijos fenomenų vietovė, kalbos fenomeno prigimtis, jusliškai patiriamų daiktų ir kalbiškai kuriamos antjuslinės srities santykis, meilė gimtinei (filotopija), Vakarų filosofijos ir kultūros likimas, šiuolaikinės Vakarų visuomenės būklė. Daug prisidėjo kuriant šiuolaikinę filosofinę lietuvių terminiją ir ugdant Lietuvos filosofus, aktyviai reiškėsi kaip lietuvybės ir lietuvių kalbos visuomeninio statuso gynėjas.

 

A. Šliogeris išvertė Karlo Popperio, Martino Heideggerio, Georgo Hegelio, Arthuro Schopenhauerio, Friedricho Nietzsche`ės, Hanna`os Arent, Alberto Camus, Karlo Markso veikalų.

 

1992 m. įvertintas Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija, 2010 m. – Lietuvos mokslo premija.