Signataras Januška: jeigu neatsilaikysime Berlyno gynyboje ties šia siena, sienos atsiras ES viduje

lrt.lt, 2021 11 12

Aliaksandro Lukašenkos režimas migrantų mases kreipia link Lenkijos galbūt ne tik todėl, kad tai – tiesesnis kelias į Vakarų Europą, bet ir dėl pragmatinių apskaičiavimų, susijusių su tranzitu per Lietuvą iki Baltarusijai svarbaus Klaipėdos uosto, svarsto signataras, ilgametis diplomatas Albinas Januška. Jis siūlo įsivardyti tiesiai, jog tai, kas vyksta, yra Berlyno ir visų ES Vakarų „gynyba“, todėl stebinančiai atrodo vienos iš eurokomisarių laikysena šių įvykių akivaizdoje.

lrt.lt

Šia tema A. Januška kalbėjo LRT RADIJO laidoje „Svarbus pokalbis“. Pasak diplomato, tai, kad Baltarusija pasirinko šiuo metu migrantais spausti Lenkiją, paaiškinti gali ne tik aplinkybė, jog gerbūvio ieškantiems išeiviams iš, daugiausia, Artimųjų Rytų tai yra tiesiausias kelias į dažnai kelionės tikslu tampančią Vokietiją.

 

„Kita versija galėtų būti tokia, apie kurią niekas daug nekalba. Europos Sąjunga yra įvedusi sankcijas „Belaruskalij“, kurios, beje, neveikia, tai yra tuščios sankcijos, kaip ir daugelis ES sankcijų prieš Lukašenką. Bet yra sankcijas įvedusios ir Jungtinės Valstijos, jos įsigalios gruodžio mėnesį ir greičiausiai visiškai uždarys „Belaruskalij“ tranzitą, o tai bus didžiulis smūgis Baltarusijos biudžetui.

 

Dabar per Lietuvą, kol sankcijos neįsigaliojusios, yra pumpuojamas tranzitas per Klaipėdos uostą, srautai padidinti. Jeigu Lukašenka kažką galvoja, o kad ir kaip jis atrodytų išprotėjęs, manau, jis vis tiek turi mąstymo, tai jam pasiuntus tokią koloną į Lietuvą, kodėl Lietuva turėtų laukti gruodžio mėnesio su tuo tranzitu? (...) Mano tokia versija, kad iki gruodžio mėnesio galbūt mes ir neturėsime tokios kolonos į Lietuvą“, – laidoje sakė A. Januška.

 

LRT.lt primena, kad nuo gruodžio 8-osios per Lietuvą nebebus galima vežti vienos didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų „Belaruskalij“ produkcijos, daugybę metų pasiekiančios Klaipėdos uostą, mat tuomet įsigalios Jungtinių Valstijų dar rugpjūtį paskelbtos sankcijos Baltarusijai.

Sankcijas baltarusiškų trąšų eksportui birželį įvedė ir ES, tačiau, kaip skelbia naujienų agentūra BNS, jos apima tik apie 20 proc. per Lietuvą keliaujančių trąšų ir galioja tik sutartims, sudarytoms po birželio 25-osios.

 

Trąšos, kurioms taikomos sankcijos, sudaro maždaug trečdalį „Lietuvos geležinkelių“ ir Klaipėdos uosto krovinių. Jų srautas per metus siekia apie 11 mln. tonų.

 

A. Januška laikyseną ES viduje laiko pernelyg pasyvia, nors dabartiniai įvykiai yra grėsmė visai Bendrijai.

 

„Mes ginamės kaip valstybė, bet, pasakykime tiesiai – giname Vokietiją ir Europos Sąjungą. Šiandien ir Lenkija, ir mes giname Berlyną, nes jie eina ten, tik sienos šiandien yra toliau“, – sakė A. Januška.

 

Pasak „Svarbaus pokalbio“ pašnekovo, nereikia atmesti, jog būriais Minską pasiekiantys migrantai, iš ten organizuotai baltarusių siunčiami link šalies pasienio su ES šalimis, yra tik dalis plano, kurio bendraautorė yra Rusija.

 

„Galime žiūrėti į tai kaip į didesnio plano dalį iš Kremliaus pusės. Buvo dujų kainų afera, kai jos buvo dirbtinai sukeltos, žinoma, susietai su „Nord Stream“ klausimu, šiandien yra kariuomenės telkimas prie Ukrainos sienos, ukrainiečiai stengiasi nereaguoti dramatiškai, bet Amerika reaguoja, stebi, kad yra kariuomenė telkiama vėl. Na ir šis dalykas yra akivaizdus hibridinio karo aktyvėjimas, šiuo atveju pasirenkant Lenkiją. (...) Tai gali būti dalis Kremliaus plano, kurio tik tam tikrus elementus mes šiandien matome, bet nematome jo viso, kuris galbūt tik ateityje pasimatys“, – sakė A. Januška.

 

Galutinis tikslas, sako pašnekovas, yra „suskaldyti Europą“.

 

„Jeigu mes neatsilaikysime Berlyno gynyboje ties šia siena, sienos atsiras Europos Sąjungos viduje. (...) Neturėtų būti taip, kad griūtų Šengenas ar prasidėtų fizinių sienų statyba, bet sienų kaip apribojimų ES viduje. Ir šalys narės tikrai rimčiau turėtų žiūrėti į situaciją, kuri šiandien nėra aiški. Kai kurie atskiri komisarai kartais siunčia tokias žinutes, kaip sakė latvių ministras, kosmines žinutes, kurios atrodo kaip visiškas nesusipratimas. Kartais atrodo, kad jie nesupranta, apie ką kalba“, – kalbėjo diplomatas, turėdamas omenyje vidaus reikalų eurokomisarę Ylvą Johansson.

 

Ketvirtadienį Briuselio naujienų tinklapis „EUobserver“ paskelbė, jog Europos Komisija veikiausiai prašys, kad Lenkija, Latvija ir Lietuva taisytų neseniai priimtus įstatymus, taikomus dorojantis su neteisėta migracija.

 

„Vis dar vertiname (padėtį), bet manau, kad prašysime taisyti kai kuriuos teisės aktus“, – leidinys citavo eurokomisarę. Y. Johansson jau anksčiau yra sakiusi, kad „išstūmimas (pasienyje – red. past.) niekada neturėtų būti normalizuotas“.

 

„Ji tiesiai nepasakė, bet vis tiek jos pareiškimai kelia nerimą. Negaliu pasakyti, kad asmeniškai ją pažįstu, bet prisiminkime, kad kai mes skelbėme nepriklausomybę, ji buvo komunistų partijos atstovė Švedijos parlamente. Šiuo metu ji yra taip vadinamoje socdemų-darbininkų partijoje, ji yra kairioji, tai nėra jokia ad hominem ataka iš manęs, bet tai yra faktas“, – komentavo A. Januška.

 

Pasak jo, politikė „daro pareiškimus, kurie neturėtų būti daromi“.

 

Tiesa, ketvirtadienį su Y. Johansson kalbėjusi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė žiniasklaidai sakė neišgirdusi raginimų keisti įstatymus.

 

„Tokios diskusijos net nebuvo, kad reikėtų kažką švelninti, bet, matyt, kad kažkokie klausimai kyla, tačiau jokių oficialių ir neoficialių paraginimų keisti savo teisės aktus mes neturime“, – Seime žurnalistams sakė A. Bilotaitė.

 

„Svarbaus pokalbio“ pašnekovo A. Januškos manymu, nepaisant ypatingos padėties pasienyje, „kol kas nėra požymių, kad pavojus toks, jog jis nebūtų mūsų pajėgoms“.