Generolo Jono Žemaičio kova už Lietuvos laisvę – pavyzdys dabartinei karių kartai

kam.lt, 2021 11 29

Lapkričio 26 d. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos bendruomenė minėjo generolo Jono Žemaičio 67-ąsias mirties metines. Akademijos ramovėje jis buvo prisimintas kaip Karo mokyklos auklėtinis ir pavyzdys dabartinei jos kartai, linkint jai iki galo vykdyti karininko priesaiką – tarnauti Lietuvos valstybei.

kam.lt

Buvęs Karo mokyklos auklėtinis ir partizaninio judėjimo vadas generolas Jonas Žemaitis-Vytautas, kurio vardu akademija vadinama nuo 1998 m. lapkričio 20 d., buvo sušaudytas Butyrkų kalėjime, Maskvoje, 1954 m. lapkričio 26 d. už tai, kad visą savo gyvenimą skyrė Lietuvai ir kovai už jos laisvę, vadovavo bendraminčiams – kariams ir partizanams.

„Tas rezultatas esame mes visi, esate jūs – Nepriklausomos Lietuvos kariai, – į akademijos bendruomenę ir renginio svečius kalbėdamas kreipėsi krašto apsisaugos ministras Arvydas Anušauskas. – Man tenka vis sugrįžti prie šio žmogaus atminimo. Prieš 12 metų teko lankytis Maskvoje, Donskoje vienuolyno kapinėse, kur yra bendra duobė nukankintų, nužudytų ir kremuotų kalinių pelenams saugoti. Šalia šios duobės stovi paminklai su užrašais visomis kalbomis – japonų, lenkų, rusų... bet nėra lietuvių kalba. Anksčiau ar vėliau ateis laikas, kai mes galėsime savo didvyrį Joną Žemaitį pagerbti toje vietoje, kur yra išsklaidyti jo pelenai.“

„Prezidentas Jonas Žemaitis-Vytautas visų pirma yra Karo mokyklos, kurios tradicijas mes tęsiame šiandien vadindamiesi jo vardu, absolventas. Jis turėjo tų savybių, kurias mes Lietuvos karo akademijoje bandome įtvirtinti kaip kario vertybes, – sakė Karo akademijos viršininkas plk. Juozas Kačergius. – Tai yra lojalumas valstybei, Konstitucijai ir Lietuvos tautai. Tai – kovos dvasia, kuria pasižymėjo Jonas Žemaitis, suvienijęs kovojančios Lietuvos partizanus į vieną kovų sąjūdį. Tai iniciatyva ir kūrybiškumas, kas leido pasiekti jam tokių didelių laimėjimų, kuriuos mes šiandien galime pristatyti kaip Lietuvos valstybės atsparumo, išgyvenamumo iki šių dienų pagrindą.“

1997 m. vasario 14 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Jonas Žemaitis po mirties buvo apdovanotas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu. 1998 m. sausio 26 d. Respublikos Prezidentas pasirašė dekretą, kuriuo jam buvo suteiktas dimisijos generolo laipsnis. 2009 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Jonas Žemaitis buvo pripažintas ketvirtuoju Lietuvos Prezidentu.

Jono Žemaičio pastangomis 1949 m. buvo galutinai suvienytas Lietuvos partizaninis judėjimas, o jis pats 1949 m. vasario mėn. išrinktas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos prezidiumo pirmininku (pagal 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos deklaraciją atkūrus Lietuvos nepriklausomybę prezidiumo pirmininkas eina Respublikos Prezidento pareigas).

1949 m. J. Žemaičiui suteiktas laisvės kovotojų – partizanų generolo laipsnis. Partizaniniam judėjimui jis vadovavo iki 1953 m. gegužės 30 d., kai dėl išdavystės, įmetus į bunkerį granatą su migdomosiomis dujomis, buvo apsvaigintas ir suimtas. 1954 m. birželio mėn. uždarame teisme J. Žemaitis buvo nuteistas mirties bausme. Sušaudytas lapkričio 26 d. Maskvoje, Butyrkų kalėjime. Jo kūnas sudegintas, o pelenai suberti į bendrą sovietų režimo aukų kapą. Išsipildė Jono Žemaičio žodžiai, pasakyti paskelbus jam mirties nuosprendį:

„Aš, kaip ir kiti mano bendraminčiai, manau, kad Sovietų Sąjunga savo ginkluotomis pajėgomis įsiveržė į mūsų šalį... Šį sovietinės vyriausybės žingsnį laikau neteisėtu. Visus pogrindžio veiksmus, kurio dalyviu aš buvau, nukreiptus prieš sovietinę valdžią, aš laikau teisingais ir nelaikau nusikalstamais. Tik noriu pabrėžti, kad kiek man teko vadovauti Lietuvos kovotojų už laisvę kovai, aš stengiausi, kad ši kova laikytųsi humanizmo principų... Jokių žvėriškumų aš neleidau... Koks bus teismo sprendimas – man žinoma. Aš vis tiek manau, kad kova, kurią aš vedžiau devynerius metus, duos rezultatų.“

Neretai ketvirtuoju prezidentu vadinamo partizanų vado palikimas didžiulis. Jis neleidžia pamiršti jo kovos už Lietuvos laisvę ir iš jos mokytis. Norintiems geriau jį pažinti Lietuvos karo akademija pristato prof. Alfonso Eidinto, dr. Dariaus Juodžio ir dim. plk. ltn. dr. Gintauto Surgailio parengtą knygą „Partizanų generolas Jonas Žemaitis-Vytautas“ apie šios išskirtinės asmenybės gyvenimą ir kovą, artimiausius draugus ir bendražygius. Leidinį galima atsisiųsti adresu https://bit.ly/3l9LSln