Baltarusijos vadovas, likvidavęs SSRS: Šuškevičius visada palaikė Lietuvos nepriklausomybę

lrt.lt, 2022 05 05

Gegužės 4-osios naktį Minske mirė pirmasis nepriklausomos Baltarusijos vadovas Stanislovas Šuškevičius, vienas iš Belovežo susitarimų, likvidavusių Sovietų Sąjungą, autorių. „Jo vardas bus įrašytas į Baltarusijos, į Rytų Europos istoriją“, – sakė lietuvių istorikas Algimantas Kasparavičius. 

Borisas Jelcinas ir Stanislovas Šuškevičius

lrt.lt

Pirmasis nepriklausomos Baltarusijos lyderis, vėliau tapęs Aliaksandro Lukašenkos kritiku, mirė eidamas 87 metus. Stanislovas Šuškevičius mirė nuo koronaviruso sukeltų komplikacijų.

 

Pirmasis faktinis nepriklausomos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis teigia, kad Stanislovas Šuškevičius nesulaukė tikrosios savo šalies nepriklausomybės, tačiau laisvė ateis ir Baltarusijai. Tokia jo nuomonė.

 

„Belovežo signataras, vienas trijų pasirašiusių nuostatą – verdiktą, kad „SSRS liovėsi egzistavusi“, o tai buvo vartai į galimą naują, kitokį pasaulį, išėjo į visišką laisvę“, – rašė V. Landsbergis.

 

Kasparavičius: Šuškevičius palaikė mus sunkiomis 1991 metų sausio dienomis

Istorikas Algimantas Kasparavičius interviu LRT radijo laidai rusų kalba pažymėjo, kad mirė vienas iš perestroikos architektų, Sovietų Sąjungos žlugimo dalyvių ir liudininkų.

 

„Turime atiduoti duoklę tokiems žmonėms, kurie stovėjo greta Michailo Gorbačiovo, Boriso Jelcino, Aleksandro Jakovlevo, kurie sukūrė prielaidas radikaliems demokratiniams pokyčiams Sovietų Sąjungoje. Ir tai yra svarbiausia. Žvelgiant iš Lietuvos perspektyvos, tai taip pat labai svarbu. Stanislavas Šuškevičius visada buvo labai geranoriškas, tvirtai palaikė Lietuvos nepriklausomybę“, – sakė jis.

 

Anot jo, šis palaikymas buvo ypač svarbus 1990 ir 1991 metais, kai Lietuvai paskelbus apie nepriklausomybės atkūrimą, visas pasaulis tarsi sustingo laukdamas, kas dabar bus.

 

„Signalai, kuriuos siuntė tuometės Sovietų Sąjungos demokratinės jėgos – nuo B. Jelcino iki S. Šuškevičiaus – politine, geopolitine ir moraline prasme, labai padėjo Lietuvos Respublikai išsilaikyti iki 1991 metų rugpjūčio. Sakyčiau, kad net politine prasme šių demokratinių jėgų, ypač Stanislovo Šuškevičiaus, jo komandos ir kitų demokratinių jėgų Rusijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje bei kitose buvusiose sovietinėse respublikose, parama buvo labai svarbi“, – sako istorikas.

 

A. Kasparavičiaus teigimu, tuo metu S. Šuškevičiaus ir jo bendraminčių nuomonė buvo svaresnė nei Vakarų politinė parama, nes tuometėje Sovietų Sąjungoje retai kada buvo įsiklausoma į Vakarų šalių nuomonę.

 

„Tačiau ignoruoti tai, kas vyksta valstybės viduje, buvo sunkiau, o tarp konservatyvių komunistų ir demokratų, liberalų laviruoti bandęs prezidentas M. Gorbačiovas, negalėjo nesiremti demokratinėmis, liberaliomis jėgomis, S. Šuškevičiaus nuomone. Prisimename, kad S. Šuškevičius labai mus palaikė sunkiomis 1991 metų sausio dienomis. Jį siejo gana glaudūs ryšiai su Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko pavaduotoju profesoriumi Broniumi Kuzmicku, profesoriumi Vytautu Landsbergiu, pirmaisiais Lietuvos Respublikos asmenimis. Ši parama pratęsė istorinį ryšį, siejantį Baltarusiją ir Lietuvą nuo amžių amžinųjų, nuo 13–14 amžiaus“, – teigia istorikas.

 

A. Kasparavičius pažymi, kad į valdžią atėjus A. Lukašenkai, Baltarusijoje įsigalėjus autoritarinei diktatūrai, S. Šuškevičius išliko tvirtas demokratijos, liberalių ir vakarietiškų vertybių šalininkas.

 

„Toks jis liko iki paskutinių savo gyvenimo dienų. Jo vardas bus įrašytas į Baltarusijos, į Rytų Europos istoriją, nes jis buvo vienas iš trijų žmonių, 1991 metų gruodį pasirašiusių Sovietų Sąjungos žlugimo aktą. Šis jo parašas ir visa veikla – politinė ir moralinė – leidžia jam tvirtai stovėti ant 20 amžiaus pabaigos Europos lyderių, atkūrusių Europos politinį kraštovaizdį, sutramdžiusių nedemokratines jėgas ir leidusių Rytų Europai įkvėpti laisvės oro, pjedestalo“, – reziumuoja istorikas.