Prof. Landsbergis apie palankumą Rusijai: į ką tai panašu, broliai vengrai? Kur jūs atsidūrėte?

lrt.lt, 2022 05 09

Gegužės 9-oji – šią dieną Rusijoje minima pergalės Antrajame pasauliniame kare diena, o Europoje – taikos ir vienybės diena.

Vytautas Landsbergis

lrt.lt

Pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas prof. Vytautas Landsbergis LRT RADIJUI sako, kad prieš Europą, jos taiką ir laisvę šiandien eina ne demokratija, o tironija vardu Rusija.

 

– Šiandien minima Europos taikos ir vienybės diena. Laisvė, taika ir demokratija – trys europinės vertybės. Kiek šiandien Lietuvoje mes esame laisvi ir demokratiški?

– Pirmiausia, turime suprasti, kad Europa ir Europos Sąjunga (ES), kurioje esame, ir yra laisvė. Pastarųjų laikotarpių įvykiai, pirmiausia karas Ukrainoje, Rusijos agresija ir užpuolimas, labai viską aiškiai sustato į linijas, kurią žymi ir gegužės 9-oji. Europos diena, ES, Europos laisvė – prieš ją eina ne demokratija, o diktatūra, tironija, jos vardas – Rusija. Ji paskelbė, kad ES yra priešas, kad ją reikia sunaikinti. Mes esame teisingoje pusėje. Mes galime apginti laisvę kartu su visa Europa.

 

– Ar Europa pakankamai vieninga Rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje? Kaip turėtume vertinti kai kurių šalių, pavyzdžiui, Vengrijos atsisakymą prisidėti prie sankcijų Rusijai, ar Vakarai adekvačiai reaguoja?

– Vengrija atrodo apgailėtinai. Galima būtų pasakyti, kad ji yra laisvės stovykloje tironijos penktoji kolona, nes kai Ukraina ginasi nuo užpuoliko, Vengrija stoja į užpuoliko ir tirono pusę. Tai sunkiai suvokiama, prisimenant Vengrijos kovas už laisvę. Šiandien oficialioji Vengrija yra prieš laisvę. Aš nemanau, kad tai galės ilgai tęstis. Turi ateiti kažkoks susivokimas.

 

– Ar tai baimė, ar ekonominis išskaičiavimas? Kaip tai paaiškinti?

– Tai yra ekonominis išskaičiavimas, tačiau kalbama apie teisingumo, garbės likiminius dalykus, kurių neturėtų būti atsisakoma, dėl kažkokios naudos. Galima sakyti, kad kai kurios šalys negali staigiai atsisakyti priklausomybės nuo Rusijos, bet Vengrijos vadovas ir vadovybė net neapgailestauja dėl savo priklausomybės, jiems gerai, jie sutinka vergauti. Šiek tiek ir Vokietija buvo pakišta po priklausomybe, bet jie laisvinasi, o Vengrija net neketina.

 

– Profesoriau, ne viename savo interviu minite sąvoką „baudžiavinis mąstymas“. Ar tai sovietinis, nykstantis reliktas, ar matote jo apraiškų ir nepriklausomybės laikotarpyje gimusiose kartose? Ar įmanoma jo atsisakyti?

– Visiškai atsikratyti nėra lengva, bet reikia jausti, kur yra ribos, kur yra pataikavimas ir pavaldumas dvarininkui, juolab, kai jis yra agresorius ir tironas. Čia kaip Vengrijos atveju – atsistoti tirono pusėje. Į ką tai panašu, broliai vengrai? Kur jūs atsidūrėte?

 

– Ką pasakytumėte šiandien tiems žmonėms, kurie eina į Antakalnio kapines ir galbūt išdrįs pasipuošti Georgijaus juostelėmis ar pasipuošti marškinėliais su „Z“ ir „V“ raidėmis?

– Tai nėra labai svarbus dalykas, jeigu yra žmonių, kurių sąmonė yra taip paveikta, kad jokie faktai ir tikrovė jų nebeveikia. Tai yra priklausomybė iki ligos. Mes jų žinome daug, o čia yra politinė priklausomybė, kuri atima jo tapatybę. Atima galimybę matyti, spręsti, turėti savo nepriklausomą nuomonę. Jis yra priklausomas. Jį pavergė, jam patiko būti baudžiauninku, jis didžiuojasi tuo. Mes matėme apraiškų ir Lietuvoje. Jų tikriausiai dar ir yra. Tai yra suluošinti žmonės.

 

– Ar įmanoma tokius žmones išgydyti? Ir apskritai, ar įmanoma išgydyti Rusiją, kurios didžioji dalis gyventojų palaiko Vladimiro Putino politiką?

– Galima tik užuojautą reikšti. Bet ši diena, gegužės 9-oji, yra tam tikro mito diena, kurie garbina Staliną iki šiol. Nors tada labai savotiškai viskas vyko. Hitleris pralaimėjo karą, o ar Stalinas laimėjo? Jis norėjo visą Europą užimti ir niekada to neatsisakė. Tai yra sovietijos programinis tikslas – viešpatauti Europoje, o gal net ir pasaulyje.

 

Parengė Miglė Valionytė