Svarbu
Registracija
Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia dalintis daiktais, kurie po daugelio metų pasakos COVID-19 istoriją
lnm.lt 2020 04 27
Gyvename laikotarpiu, kuris tikrai įeis į istoriją: dėl koronaviruso kilusios pandemijos gyvenimas iš esmės pasikeitė visame pasaulyje. Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia kiekvieną prisidėti prie visapusiško šio įvykio atspindėjimo istorijoje ir dalintis daiktais, ateityje galbūt virsiančiais muziejaus eksponatais.
lnm.lt
Lietuvos nacionalinis muziejus, saugantis didžiausią eksponatų skaičių šalyje – daugiau nei 1 mln. 300 tūkstančių, kasdieninėje veikloje dirba ne tik su istorinius laikus menančiais artefaktais, bet ir stengiasi užtikrinti šiandienos išsaugojimą ateičiai.
Krašto apsaugos sistemai – 30 metų: gimę sudėtingomis sąlygomis, šiandien esam stiprūs kaip niekada
kam.lt 2020 04 27
„Prieš tris dešimtmečius itin sudėtingomis politinėmis sąlygomis pradėta kurti krašto apsaugos sistema, patyrusi įvairių transformacijų ir pertvarkų, išaugo į įvairiapusę ir kaip niekad aukštą Lietuvos visuomenės ir užsienio partnerių pasitikėjimą turinčią modernią krašto apsaugos sistemą.
kam.lt
Gimę sudėtingomis sąlygomis, šiandien esam stiprūs kaip niekada,“ – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, balandžio 25 d. krašto apsaugos sistemos įkūrimo trisdešimtmetį išvakarėse.
Lankytojams atveriami pažintiniai takai: visi gražiausi ir naujausi – vienoje vietoje
lrt.lt 2020 04 27
„Kaip ir kasmet, taip ir šiemet Lietuva aktyvų turizmo sezoną pradeda atsinaujinusi – nauji turizmo objektai, nauji viešbučiai, kempingai, sodybos, atnaujinti muziejai, pramogų parkai, nauji pažintiniai takai, naujos pramogos.
lrt.lt
Kai ką galime lankyti jau nuo šiandien, kai kam pamatyti ir išbandyti dar reikia palaukti karantino pabaigos. Lietuvos gyventojai itin mėgsta pažintinius takus, keliavimas jais yra vienas populiariausių aktyvaus laisvalaikio leidimo gamtoje būdų.
Dr. Irma Randakevičienė. Vilnius ir akademinis jaunimas 1831 m. sukilimo priešaušryje
voruta.lt 2020 04 20
XIX a. trečiasis dešimtmetis (1820-1830 m.) Europoje žinomas kaip įvairių bruzdėjimų ir revoliucijų metas: Rusijoje buvo demaskuoti dekabristai, Prancūzijoje valdžios neteko Burbonai, neramumai kilo ir kitose Europos valstybėse.
voruta.lt
Nepaisant to, tai buvo ir straipsnio autorės protėvio Leono Jurgio Jodkovskio (gim. 1811 m.) jaunystės laikotarpis. Kažkuriuo momentu Vilniaus istorijos archyvo Jungtinių civilinio ir baudžiamojo teismo rūmų fonde teko aptikti bylą, kurioje sprendžiant Kisieliškių dvaro (Jiezno valsčiuje) padalijimo klausimą tarp protėvio vaikų XIX a. pabaigoje, buvo perrašyta paties dvaro įgijimo sutartis. Buvo keista skaityti, jog 1834-1835 m. dvaro pirkimo sandoryje protėvis Leonas Jodkovskis save įvardijo kaip buvusį Vilniaus universiteto studentą. Kilo klausimas, kam civiliniame – turtiniame sandoryje įrašyti faktą apie mokslą Vilniaus universitete?
Vytautas Landsbergis. Černobylis-2
lrt.lt 2020 04 20
Černobylis gyvas!
lrt.lt
Tą patvirtina miškų gaisrų efektas, o sykiu ir nutylimas faktas, kad radioaktyviosios Černobylio velniavos gelmėse toliau vyksta branduolinis procesas, tik dar nežinome, koks ir kas iš jo bus. O juk bus. Liuobtels.
Lietuvoje kuriami robotai padeda įveikti koronaviruso krizės padarinius
alfa.lt 2020 04 20
Koronaviruso pandemijos krizė pasaulyje paveikė skirtingus ekonomikos ir pramonės sektorius, tačiau į robotizaciją ir gamybos automatizavimą investavusios pramonės įmonės Lietuvoje veiklos nestabdo.
alfa.lt
Robotų sistemų plėtotojai Lietuvoje projektuoja ir rengiasi gaminti plaučių ventiliavimo ir kitą medikams pandemijos metu būtiną įrangą.
Krašto apsaugos ministras R. Karoblis: „Kibernetinio saugumo stiprinimas šiandien aktualus labiau nei bet kada“
kam.lt 2020 04 20
Balandžio 16 d. vaizdo konferencijoje pristatytas metinis Nacionalinio kibernetinio saugumo vertinimas.
kam.lt
Vaizdo konferencijoje dalyvavo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza ir Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius dr. Rytis Rainys.
Trijų Baltijos šalių Prezidentai tarėsi dėl krizės padarinių mažinimo strategijos
voruta.lt 2020 04 17
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda konferenciniu skambučiu kalbėjosi su Latvijos Prezidentu Egilu Levitu ir Estijos Prezidente Kersti Kaljulaid. Per pokalbį aptartos nacionalinės ir Europos Sąjungos taikomos priemonės kovai su COVID-19 pandemija, jų efektyvumas, krizės padarinių mažinimo strategija.
voruta.lt
„Sieksime, jog Baltijos regionas būtų grįžimo į tvarų ekonomikos augimą sėkmės pavyzdžiu po krizės pasikeitusioje aplinkoje. Sutarėme tam išnaudoti tiek nacionalinius, tiek Europos Sąjungos finansinius instrumentus bei turimas politikos priemones, kad po krizės taptume dar stipresni. Orientuosimės į ES skaitmeninės, vidaus rinkos, mokslinių tyrimų sritis ir jų stiprinimą“, – sakė Prezidentas.
Daugiau straipsnių...
- LRT kviečia gyventojus išsikelti Lietuvos vėliavą, mūsų vienybės simbolį
- Nausėda siūlo steigti valstybinį banką: koronaviruso krizė turėtų būti geru pagrindu valstybinio banko kūrimui
- R. Karoblis NATO gynybos ministrams: „Solidarumas ir vienybė – geriausias atsakas bet kokiai krizei“
- PSO klaidos koronaviruso akivaizdoje ir kodėl organizacija rodo pagarbą Pekinui