Svarbu
Registracija
Lietuvos Sąjūdžio tarybos pareiškimas
2023 08 28
Lietuvos Sąjūdžio taryba, pirmininkui pasitarus su nariais, atsiriboja nuo Vilniaus skyriaus tarybos 2023 08 02 pareiškimo valstybės vadovams dėl valstybinės lietuvių kalbos politikos, portale www.pozicija.org klaidinamai pristatyto kaip viso Lietuvos Sąjūdžio tarybos (LST) pareiškimas.
Jame nepagrįstai kaltinamas Lenkijos ambasadorius Lietuvoje ir Vilniaus rajono meras. Konstatuotina, kad tai visiškai neatitinka Lietuvos Sąjūdžio pozicijos. Kaltinimai, kuriais žarstomasi pareiškime – tai akivaizdi jo autorių psichologinė projekcija, kadangi būtent jie patys, tendencingai, šovinistiškai interpretuodami Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties bei Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo nuostatas, „kursto nesantaiką ne tik tarp Lietuvoje gyvenančių lietuvių ir lenkų tautybės piliečių, tačiau galimai ir tarp Lietuvos ir Lenkijos valstybių“. Tame pareiškime, kaip jį pateikia įtartinos krypties portalas, yra ir daugiau melagingų dalykų.
Vokietijos kariuomenės vadas: brigada Lietuvoje – skolos už mūsų šalies saugumą grąžinimas
lrt.lt, 2023 08 28
Brigados dislokavimas Lietuvoje yra svarbus projektas Vokietijos kariuomenei, nes leidžia grąžinti skolą už saugumą, kurį šaliai kadaise suteikė NATO aljansas, sako Lietuvoje viešintis sąjungininkų vadas.
lrt.lt
„Ilgą laiką Vokietija buvo NATO rytinio pakraščio valstybė. Sąjungininkų pajėgos buvo dislokuotos mano šalyje, kad apgintų kiekvieną Aljanso teritorijos centimetrą, – spaudos konferencijoje pirmadienį kalbėjo Vokietijos kariuomenės vadas generolas Carstenas Breueris. – Atėjo metas atsilyginti, grąžinti solidarumą ir saugumo jausmą, kurį mums dešimtmečius užtikrino NATO sąjungininkės.“
Diskusija dėl Justino Marcinkevičiaus skvero atnaujinimo
voruta.lt, 2023 08 28
Lietuvos rašytojų sąjunga 2023 m. rugpjūčio 22 d. surengė atvirą diskusiją dėl Justino Marcinkevičiaus skvero atnaujinimo. Nors diskusijoje kategoriškai pasisakiusiųjų prieš atminimo ženklą J. Marcinkevičiaus kūrybai neišgirdome, vis dėlto nuomonės išsiskyrė.
voruta.lt
Diskusiją pradėjusi Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė rašytoja Birutė Jonuškaitė-Augustinienė pabrėžė, kad per J. Marcinkevičiaus asmenybę iškylantis mūsų santykio su sovietinės okupacijos metais aptarimo poreikis rodo, kad prasideda gijimo procesas, kad mokomės kalbėtis ir priimti tai, kas įvyko. Panašų požiūrį išsakė ir architektūrinio-skulptūrinio konkurso komisijos narė literatūrologė prof. dr. Viktorija Daujotytė-Pakerienė. Pasak jos, šiuo metu atveriami pūliniai ir gali būti, kad tai išeis į gera. Profesorė teigė neabejojanti J. Marcinkevičiaus talentu ir pabrėžė, kad tik talentingi žmonės tampa prieštaravimų mazgu.
Lietuvos kariuomenė ir Pensilvanijos gvardija pasirašė atnaujintą bendradarbiavimo sutartį
lrt.lt, 2023 08 28
Lietuvos kariuomenė ir Pensilvanijos nacionalinė gvardija (PANG) sekmadienį pasirašė atnaujintą bendradarbiavimo sutartį.
lrt.lt
Pasak Lietuvos kariuomenės vado generolo Valdemaro Rupšio, susitarimu įsipareigojama tęsti karinius mokymus, individualų karių rengimą.
Ukrainos nepriklausomybės dienos proga – nauja karinės paramos siunta
kam.lt, 2023 08 25
„Lietuvos indėlis kovoje už Ukrainos laisvę jau siekia milijonus šaudmenų ir tūkstančius ginklų, o gauta grąža – išmoktos vertingos pamokos ir sustiprinta Lietuvos gynyba. Lietuva tęsia savo nenutrūkstamą paramą šiandien 32-ąsias nepriklausomybės metines švenčiančiai Ukrainai, o bendra karinės paramos Ukrainai suma nuo karo pradžios jau perkopė pusę milijardo eurų“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
kam.lt
Ukrainos nepriklausomybės metinių proga Lietuva siunčia dar vieną karinės paramos paketą, kurio vertė – 41 mln. eurų, o jame „Carl Gustaf“ amunicija, šautuvai, jūrų stebėjimo radarų komplektai, 5,56 mm šoviniai, generatoriai, antidronai ir kt. parama. Ukrainai taip pat bus perduotos ir raketų paleidimo sistemos NASAMS.
Paskutinę vasaros dieną Karo muziejuje šuoliai parašiutais, ginkluotės pristatymai bei šventinis koncertas
voruta.lt, 2023 08 25
2023 m. rugpjūčio 31 d. 18 val. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje bus minima Laisvės diena.
voruta.lt
Renginyje Visi kaip vienas į Laisvės dieną, skirtame pažymėti Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos teritorijos trisdešimtmetį, susirinkusiųjų lauks ypatinga programa danguje ir ant žemės, o renginį vainikuos šventinis koncertas, kuriame muzikinius kūrinius kartu su Jurgiu Brūzga, Neringa Nekrašiūte, Dagna Kondratavičiūte bei Edita Bodrovaite atliks Lietuvos ir Jungtinių Amerikos valstijų kariniai orkestrai.
Duris atveria dvi parodos apie sovietmečio Lietuvos „neišspręstas kompozicijas“ ir asmenines tragedijas
lnm.lt, 2023 08 24
Ar XX a. diktatorių įsuktas cenzūros ir propagandos aparatas toliau veikia mūsų laikus? O gal okupantų ideologinės klišės atsikartoja šiandienos agresorių retorikoje?
lnm.lt
Rusijos karas prieš Ukrainą parodo, kad taip. Iki šiol tebesitęsiantys Kremliaus bandymai sunaikinti Ukrainą verčia atsigręžti į skaudžią okupacijų patirtį ir iš naujo permąstyti po Antrojo pasaulinio karo sovietų okupuotose teritorijose diegtus imperinius naratyvus. Lietuvos nacionalinis muziejus Naujajame arsenale vienu metu atidaro dvi parodas – „Neišspręsta kompozicija. Antrasis pasaulinis karas sovietų Lietuvos dailėje“ bei „Laiko šukės ir aidai. Sovietinė cenzūra Rimanto Dichavičiaus kūryboje“.
Rimantas Dichavičius Lietuvos nacionaliniam muziejui perdavė savo negatyvų kolekciją
lnm.lt, 2023 08 24
Kiekvieno muziejaus kolekcijos papildymas – ypatingas įvykis, nes muziejaus funkcija yra ne tik kaupti, bet ir saugoti, analizuoti reikšmingą tautos palikimą. O jei tai dar garsaus fotografo – Rimanto Dichavičiaus – fotografijų negatyvai, kuriuose užfiksuoti Lietuvos kultūros ir meno veikėjai bei mūsų tautos etnografiniai objektai? Lietuvos nacionalinis muziejus savo kolekciją papildė kone 250 000 negatyvų. Tai didžioji menininko palikimo dalis – šeima pasiliko tik ciklą „Žiedai tarp žiedų“.
lnm.lt
Daugelis fotografą Rimantą Dichavičių žino tik kaip aktų ciklo „Žiedai tarp žiedų“ autorių, tačiau menininkas nuo pat septintojo dešimtmečio pradžios ėmėsi fotografuoti įvairiausius Lietuvos regionus. Fotografuoti etnografinį palikimą dar trečio kurso studentą Dichavičių paskatino pirmoji jo etnografinė ekspedicija į Dieveniškes 1961 metais. Anot menininko, ekspedicija, kuriai vadovavo profesorė Pranė Dundulienė, buvo tarsi pirmas krikštas.
Daugiau straipsnių...
- Landsbergis – apie minimas 34-ąsias Baltijos kelio metines: tai simbolis, galintis padrąsinti abejojančius priešintis
- Nausėda apie Baltijos kelią: tegul tai būna mūsų įkvėpimo šaltinis
- Šimonytė: šiandien susikibkime rankomis dėl Ukrainos pergalės
- Lietuvoje minima Baltijos kelio diena – prieš 34 metus beveik 2 milijonai susikibo rankomis