Europos gamintojų svajonėse – vieninga elektros rinka

vz.lt 2014-11-24

Europos elektros gamintojai nori vieningos rinkos, kurios dalyviams nereikėtų taikytis prie gamybą remiančių šalių vyriausybių įgeidžių. Panaikinus nacionalinių subsidijų barjerą, lengviau atsipūstų ir vartotojai, nes reali rinka rastų ekonomiškesnių sprendimų, interviu VŽ sako Hansas ten Berge, Europos elektros gamintojų asociacijos „Eurelectric“ generalinis sekretorius.

Ponas ten Berge praėjusią savaitę dalyvavo „Verslo žinių“ ir advokatų kontoros „Tark Grunte Sutkiene“ surengtame Baltijos energetikos forume, kur kalbėjo apie atotrūkį tarp Europos Sąjungos klimato kaitos tikslų ir realios padėties, leidžiančios gamintojams atsipalaidavus deginti patį taršiausią kurą, taip pat – apie nacionalinių vyriausybių subsidijų sukaustytą rinką.

Pasak „Eurelectric“ vadovo, nors gamintojai per pastaruosius kelis metus sumažino elektros kainas 4%, dešimtadaliu padidėjo išlaidos energijos skirstymui ir perdavimui, o mokesčiai ir kitokios rinkliavos – atsinaujinančios energijos skatinimui ir konvencinės gamybos subsidijavimui – per tris metus padidėjo daugiau nei 30%. Šie metai – lūžio taškas, nes visos Europos lygiu vartotojų mokami mokesčiai tampa didesni nei kaina už pačią elektros gamybą.

– Teigiate, kad elektros gamintojams yra sudėtinga įveikti visą eilę nacionalinių sistemų ir subsidijų barjerų. Ar tai, ko „Eurelectric“ siekia, yra reali viena elektros rinka visoje ES, kurioje visos subsidijos būtų skirstomos europiniu lygiu?

– Mes norime integruotos Europos rinkos. Leiskite man paaiškinti, kodėl. Viena Europos rinka užtikrintų, kad tie regionai, kur paklausa yra didžiausia ir kainos aukščiausios, būtų aptarnaujami gamintojų, tiekiančių pigią elektrą. Tad mes manome, kad Europos visuomenei būtų naudinga konkurencija ne nacionaliniu, bet Europos lygiu.

Kitas dalykas – jei būtų europinė konkurencija, aš per daug net nekalbėčiau apie subsidijas ir kitas nacionalines priemones, nes nauda, kurią vyriausybės teikia gamintojams, eitų visai Europai. Nėra daug nacionalinių vyriausybių, kurios norėtų investuoti į gamybą savo kaimynams. Todėl energetikos politika būtų daug efektyvesnė, nei nacionaliniu lygiu, kur matome daug daugiau valdžios įsikišimo.

Ar mes manome, kad vyriausybės įsikišimas mažina kainas? Taip, kainos didmeninėje rinkoje mažėja. Bet vartotojai vis tiek sumoka pilną kainą per mokesčius. Todėl tai nenaudinga vartotojams, kurie sumoka pilną kainą, nenaudinga gamintojams, nes neskatina europinės konkurencijos. Todėl mes siekiame, kad Europos rinka būtų integruota.

– Jau kelis metus stebima augančios gamybos iš anglių tendencija. ES yra nustačiusi tikslus, susijusius su CO2 emisijos mažinimu, Europos gamintojai – investavę milijardus į teršalų surinkimo technologijas, mažesnes emisijas išskiriančias elektrines, tačiau dabar, rodos, visa tai – perniek?

– Pažiūrėkime į situaciją. Turime tikslą iki 2020 m. sumažinti CO2 emisiją 20%, palyginti su 1990 m. lygiu. Mes tai padarysime. Lengvai, bet dėl netinkamų priežasčių. Visų pirma, dėl recesijos – ekonomikai reikia mažiau energijos, todėl ir emisijos mažesnės. Taip pat turime labai daug atsinaujinančių išteklių, kurių neplanavome.

2030 m. ES yra nustačiusi kitą tikslą, tai 43% sumažinimas. Tačiau šiuo atveju, būtent dėl to, kad pirmąjį tikslą pasiekėme taip lengvai, mes turime tiek daug CO2 leidimų, kad galime išvis nesirūpinti tarša iki 2026 m. Todėl mes ieškome paties pigiausio sprendimo vartotojui – tai reiškia deginti anglį naudojant taršos leidimus, kurie beveik nieko nekainuoja. Ir galime panašiu pajėgumu daryti tai iki 2026 m.

Todėl raginame Europos Komisiją ne tik nustatyti 43% tikslą, bet taip pat ir nepateikti rinkai perteklinės CO2 emisijos leidimų pasiūlos. Išėmus perteklių ir sukūrus rinkoje balansą, gamintojai greičiausiai padarytų daug daugiau: tai būtų didelis impulsas atsinaujinančiai energetikai, o anglies būtų deginama mažiau. Na, o šiuo metu ji yra pats ekonomiškiausias kuras.

Skaityti daugiau...

R. Sadauskas-Kvietkevičius. Kaip netapti svetimos valstybės agentu?

R. Sadauskas-Kvietkevičius. Kaip netapti svetimos valstybės agentu?delfi.lt 2014-11-23

Vos spėjo mūsų prezidentė Dalia Grybauskaitė pavadinti Rusiją teroristine valstybe, kai Rusijos pareigūnai patys patvirtino jos žodžius – smarkiai sulėtino automobilių su lietuviškais numeriais įvažiavimą į Kaliningrado sritį, o mašinas su rusiškais numeriais praleidžia be kliūčių.

Už prezidentės drąsą baudžiami patys pažeidžiamiausi žmogeliai, vežiojantys per sieną pigesnį kurą bei cigaretes ir be to mėgstantys pakeiksnoti savo tėvynę, tikintis sukelti jų pasipiktinimą.

Lietuvai pamažu didinant rūkalų ir kuro akcizus iki Europos Sąjungoje nustatyto minimumo, o kartais ir dar labiau, kelių dešimčių kilometrų ruože nuo valstybinės sienos su Rusija ir Baltarusija gyvenantys žmonės išmoko pelnytis iš jų kainų skirtumų. Valiutų kursų ir kainų svyravimai bei šalių įvedami kelionių per sieną dažnumo apribojimai mažina šio amato pelningumą, bet visiškai jo nesunaikina. Ne paslaptis, kad didelė keliautojų dalis veža kiek daugiau rūkalų negu leidžia įstatymai, o įkliuvę rizikuoja prarasti tik poros dešimtmečių senumo automobilius, nes paskirtų baudų vis tiek niekada nemoka.

Kaimyninių šalių specialiosios tarnybos jau maždaug prieš dešimtmetį atrado, kad šitie žmonės yra tinkamiausia žaliava verbavimui. Kasdien pažeidinėdami savo tėvynės įstatymus, jie kažkaip turėjo išmokti nuraminti savo sąžinę. Todėl įtikino save, kad kaltės jausmas čia visai nereikalingas, nes kalti ne jie, o valstybė, nustačiusi lupikiško dydžio akcizus ir neparūpinanti jiems gerai apmokamo darbo. Sulaikius tokį žmogų Rusijoje arba Baltarusijoje dažnai prisistato tenykščiai valstybės saugumo tarnybų pareigūnai, pasiūlantys padėti išspręsti visas teisines bėdas už pažadą rinkti ir teikti informaciją.

O jeigu žmogus Lietuvoje yra ne šiaip ilgalaikis pasienio miestelio bedarbis, bet pats dirba ten, kur gali prieiti prie neviešos informacijos, ir į užsienį važinėja laisvomis nuo darbo dienomis, tai sulaikytas jis gali būti net tada, kai nieko neteisėto nepadarė. Jeigu reikia, įkalčiai gali būti paprasčiausiai pakišti.

Išgirdęs, kad jam gresia reali laisvės atėmimo bausmė šalyje, apie kurios kalėjimų baisumus kuriami siaubo filmai, arba tiesiog bus atsiųstas į Lietuvą pranešimas apie ten įvykdytą teisės aktų pažeidimą, už ką čia grės pašalinimas iš tarnybos, retas drąsuolis pasiryžta priešintis iki galo. Juolab, kad tas galas gali būti labai nemalonus, „pribaltui fašistui“ pakliuvus į vieną kamerą su tuzinu Putino ir Stalino portretus bei cerkvių bokštus išsitatuiravusių recidyvistų. Parašo padėjimas ant bendradarbiavimo sutarties tokiu atveju atrodo kaip lengva ir jokių pasekmių neturinti išeitis. Grįš į Lietuvą ir baigta, kaip gi jie privers tą įsipareigojimą vykdyti? Juk tai ne pasaka apie krauju pasirašytą su velniu sutartį parduoti sielą.

Skaityti daugiau...

E. Lucasas: Rusija puola visais frontais

delfi.lt 2014-11-23

„Kas kartą mums suklydus, „Russia Today“ ir „Sputnik“ iš to išpūs muilo burbulą, nes jie nori pasakyti, kad Vakarai nėra geresni už Rytus. Tad geriausias būdas gintis nuo putinizmo – jo apraiškų ieškoti savo visuomenėse ir stengtis jas pašalinti“, – interviu „Pasaulio panoramai“ tvirtina „The Economist“ apžvalgininkas Edwardas Lucasas.

Pasak britų žurnalisto, tos valstybės, kurios turi daugiausiai vidinių problemų, yra labiausiai neatsparios hibridiniam karui, kuris atkeliauja iš Rytų.

„Pasaulio panoramai“ E. Lucasas taip pat sakė, kad Baltijos šalys turėtų prisijungti prie NORDEFCO, Šiaurės gynybos bendradarbiavimo, kuris dabar vienija tik Skandinavijos šalis. „Gal tai būtų netgi vertingiau nei NATO“, – mano „The Economist“ apžvalgininkas.

- Savo paskaitoje, kai Jums buvo suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaro vardas, sakėte, kad Europa turi moralinį pranašumą prieš V. Putino Rusiją? Ką turite omenyje?

- Europoje turime tokias vertybes, kaip padorumas, legalumas, teisingumas, gerumas, tolerancija, ir tai yra priešinga tam, kaip veikia V. Putinas. Jo veiksmai grįsti baime, melu ir fanatizmu. Jo valstybė – tai grobuonis, kuris yra piliečio ir visuomenės priešas. Tai labai aiškiai rodo visuomenės apklausos Rusijoje, žmonės netiki, kad valstybė juos galėtų apginti kasdieniame gyvenime.

Ten stulbinamas korupcijos ir privataus verslo nusavinimo lygis. Žmonės įkalinami visiškai neteisėtai, tereikia prisiminti Sergejaus Magnickio – kalėjime mirusio teisininko – atvejį. Europoje tai būtų neįsivaizduojama. Tad labai svarbu suprasti, kad tai – ne ginčas tarp iš esmės panašių sistemų, turinčių pagrįstus argumentus. Tai – kova tarp gėrio ir blogio.

- Bet ar manote, kad Europa išlaiko šį moralinį pranašumą, kai matome, kokia skirtinga netgi tos pačios Rytų Europos reakcija į Rusijos agresiją?

- Tikrai nemanau, kad mes idealūs. Rusija gali pasinaudoti visomis mūsų silpnybėmis. Kas kartą mums suklydus, „Russia Today“ ir „Sputnik“ iš to išpūs muilo burbulą, nes jie nori pasakyti, kad Vakarai nėra geresni už Rytus. Tad geriausias būdas gintis nuo putinizmo – jo apraiškų ieškoti savo visuomenėse ir stengtis jas pašalinti. Reikia išsivalyti ir prižiūrėti savo namus. Vienoms šalims tai sekasi geriau nei kitoms, ir tos valstybės, kurios turi daugiausiai vidinių problemų, yra labiausiai neatsparios šiam hibridiniam karui, kuris atkeliauja iš Rytų.

Skaityti daugiau...

KARTU MES STIPRŪS!

 trizub ukraina

 

š.m. lapkričio 21 d., penktadienį, 19 val. maloniai kviečiame Jus į simbolinį Maidano metinių minėjimą, kuris vyks Nepriklausomybės aikštėje prie Lietuvos Respublikos Seimo Vilniuje.

Lygiai prieš metus ukrainiečių žurnalistas Mustafa Nayyem pakvietė neabejingus Kijevo piliečius išeiti į pagrindinę aikštę ir išreikšti nepritarimą sprendimui atidėti Asociacijos susitarimo tarp Ukrainos ir ES pasirašymą.

Taip prasidėjo „Maidano judėjimas“ ir „Orumo revoliucija“.

Nepriklausomybės aikštėje prie LR Seimo susirinkę aktyvūs Lietuvos ir Ukrainos piliečiai iš žvakučių suformuos solidarumo simbolį - Ukrainos herbą Trizub.

Kviečiame ateiti ir su savimi atsinešti žvakutę!

 

Gyventi be Rusijos

Vytautas LANDSBERGIS                          

 lzinios.lt 2014-11-19 06:00

 

Jau pa­skelb­ti net skai­čia­vi­mai („Lie­tu­vos ži­nios“, 2014 11 14), kaip tek­tų gy­ven­ti be Ru­si­jos, jei šios va­dai nu­tar­tų triuš­kin­ti kai­my­nus dar ne bom­ba, ku­ria ir­gi pa­mo­suo­ja, bet ener­ge­ti­niu ir eko­no­mi­niu ho­lo­do­mo­ru.

Prie iš­ka­sa­mų iš­tek­lių, ku­riuos jų sa­vi­nin­kė Ru­si­ja val­gy­tų, užuot iš­mai­niu­si į mais­tą, Krem­liaus va­dai dar pri­de­da sa­vo te­ri­to­ri­ją kaip gink­lą – ne­lei­sim pra­vež­ti, ir vel­niop vi­są PPO!

SNO kaip tai­kos ga­ran­tas jau pa­siųs­ta vel­niop, tad vis­kas ga­li­ma. Rei­kia bū­ti pa­si­ren­gu­siems, ir Lie­tu­va ne­be­mie­ga. Tai at­gims­tąs rea­liz­mas, jo­kio gąs­di­ni­mo.

Vos prieš ke­le­tą me­tų kur nors Eu­ro­pos Par­la­men­te to­kia min­tis - kad tu­ri­me gal­vo­ti (ir skai­čiuo­ti!) apie al­ter­na­ty­vų gy­ve­ni­mą be Ru­si­jos, nes tai vie­nin­te­lis ženk­las Krem­liui ne­svaig­ti, o su­si­mąs­ty­ti, ar ge­ra bus pa­čiam at­sit­ver­ti ir pa­sis­kan­din­ti Ki­ni­jo­je, - at­ro­dė ne­rea­li, ne­rei­ka­lin­ga, keis­tuo­liš­ka. Da­bar jau taip ne­atro­dy­tų, ta­čiau ką gal­vo­ja di­džių­jų de­mo­kra­ti­jų va­do­vai apie šio po­bū­džio svei­ko pro­to pert­var­ką, dar ne­ži­no­me. Bet pa­žan­gos yra. Net Krem­liaus šan­ta­žas Pra­ncū­zi­jai dėl „Mis­tra­lių“ - gau­ti ir pa­nau­do­ti ag­re­si­jai, pa­vyz­džiui, prieš Ukrai­ną – jau ne­klup­do pa­klus­naus Par­yžiaus į mo­ra­li­nę ir ki­to­kią ba­lą.

Skaityti daugiau...

2014 metų Laisvės premiją Seimas skyrė Lenkijos disidentui Adamui Michnikui

Adamas Michnikasbernardinai.lt 2014-11-18

Seimas 2014 m. Laisvės premiją skyrė Adamui Michnikui – Lenkijos visuomenės veikėjui, disidentui, vienam iš „Solidarumo“ lyderių, žurnalistui, eseistui ir politikos publicistui, vieno iš populiariausių Lenkijos dienraščių „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui, ne kartą palankiai atsiliepusiam apie Lietuvą.

Už tai balsavo visi 80 balsavime dalyvavusių Seimo narių.

„1991 m. A. Michnikas kartu su kitais Lenkijos politikais demonstravo besąlygišką ir beatodairišką paramą Lietuvos laisvei, palaikydamas Lietuvos piliečių kovą prieš Sovietų Sąjungos agresiją. A. Michniko veikla visada buvo palanki Lietuvai. Jis ragino Lenkijos Vyriausybę kuo greičiau pripažinti Lietuvą ir padėti gauti Lietuvai diplomatinį pripažinimą tarptautinėje arenoje. A. Michnikas yra ne kartą vienareikšmiškai pasisakęs prieš lenkų ir lietuvių santykių kiršinimą, išnaudojant tautines mažumas“, – pristatydama projektą sakė Laisvės premijų komisijos pirmininkė Irena Degutienė.

Skaityti daugiau...

Politologas apie Baltarusijos interesus: nuo energetikos projektų iki vizitų Lietuvoje

alfa.lt 2014-11-10

Baltarusija buvo, yra ir artimiausiu metu išliks Rusijos karinė sąjungininkė, nepaisant prezidento Aleksandro Lukašenkos pasisakymų Rusijos vykdomos agresijos Ukrainoje tema, sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Vytis Jurkonis.

Komentuodamas įtarimus dviem lietuviams dėl šnipinėjimo Baltarusijai, politologas sakė, kad Baltarusijos valdžios pareigūnams stebėti procesus Lietuvoje yra įdomu dėl daugelio priežasčių – pradedant ekonominėmis temomis, energetiniais projektais bei baigiant opozicijos vizitais bei jų veikla Lietuvos sostinėje.

„Nepaisant Baltarusijos vadovo A.Lukašenkos viražų ir vienas kitą paneigiančių pasisakymų Kremliaus ar vykdomos agresijos Ukrainoje temomis, Baltarusija buvo, yra ir artimiausiu metu išliks Rusijos karinė sąjungininkė. Tą rodo ne tik bendros karinės pratybos ar vieninga oro erdvė, bet ir Rusijos karinės reikšmės objektai pačioje Baltarusijos teritorijoje – Baranovičiuose, Lydoje, Vileikoje, Breste, planai Bobruiske ir t.t.“, - BNS pirmadienį sakė V.Jurkonis.

A.Lukašenka kritikavo Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją, tačiau pritarė Rusijos karinės aviacijos bazės įsteigimui šalyje.

Pasak V.Jurkonio, tiek Rusijos, tiek Baltarusijos pilietinės visuomenės atstovai ar opozicija ne kartą yra minėję Baltarusijos ir Rusijos saugumo tarnybų bendradarbiavimą, tad ir bendros pastangos vykdant veiklą kaimynystėje neturėtų stebinti.

Skaityti daugiau...

V. Rubavičius. Nuo Putino Australijoje nusisuko net kinai

Vladimiras Putinasdelfi.lt 2014-11-18

Didžiųjų pasaulio valstybių dvidešimtuko (G-20) lyderių susitikimas Australijoje patvirtino, kad Vakarų pasaulio ir Rusijos konfrontacija gilės ir įvairiapusiškės. Vakarų šalių vadovai ima vis aiškiau suvokti, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nuosekliai vykdo imperinės Rusijos prikėlimo strategiją, kuri jam atrodo esanti vienintelė tinkama.

Pasaulio politikoje šiuo metu pats karščiausias klausimas yra Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą, kuri vienu ypu sunaikino visą ilgai kurtą europinę stabilumo architektūrą, o pasaulyje ryškiai išplėtė karinių konfliktų zoną. Ta zona apėmė ir dalį Europos. Konfliktų plitimas – tik laiko klausimas. Jie plis Ukrainoje, tačiau ir kitose šalyse daugėja grėsmingų ženklų. Juk Rusijos imperijos ribos apima visas jos kaimynes. Todėl jau niekam nebeatrodo keisti ar dar visai nesenai tiesiog paranojiškais laikyti nuogąstavimai, kad Rusija imsis kaitinti ir Baltijos regiono sienas. Kasdien gauname žinių apie nedraugiškus Rusijos karinių laivų ir lėktuvų veiksmus Baltijos šalių pasienyje.

Skaityti daugiau...

Daugiau straipsnių...

  1. Vokietija atsuko nugarą grėsmę taikai keliančiam Vladimiro Putino režimui
  2. V. Putino strategija neapsiriboja vien Ukraina: bręsta suktas planas Šiaurės ir Baltijos šalims
  3. Ukrainos prezidentas: esame pasiruošę karui su Rusija
  4. Kanados premjeras S.Harperis: nepaliksime Ukrainos, net jei reikės ir 50 metų