Lietuvą Kremliaus propaganda tvindo ne tik iš išorės, dirbama ir viduje

15min.lt 2014-10-12

Šią savaitę išaiškėjo, kad Seimas ir prezidentė skirtingai vertina rusiškos propagandos ir dezinformacijos grėsmes Lietuvos saugumui. Seimas atmetė prezidentės pateiktas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kuriomis buvo siūloma Lietuvoje transliuoti ne mažiau kaip 90 proc. televizijos programų oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis, taip pat suteikti įgaliojimus Lietuvos radijo ir televizijos komisijai ne tik svarstyti transliavimo licencijos sustabdymą ar nutraukimą, bet ir skirti pinigines baudas.

Televizinė propaganda ateina iš išorės, o tuo pat metu pas mus, Lietuvoje, vykdomos įvairiausios rusiškos programos, į kurias įtraukiamas jaunimas, žurnalistai.

Tarp svarbiausių prezidentės siūlymų – suteikti daugiau galių Lietuvos radijo ir televizijos komisijai, kad už karo kurstymą, raginimus kėsintis į šalies suverenitetą atsakomybė tektų retransliuotojui, jam grėstų bauda, o pasikartojus gali būti sustabdyta licencija. Tačiau kai kuriuos Seimo narius suerzino siūlymas, kad pagrindiniuose programų paketuose rusiškos siektų tik dešimtadalį. Norintieji žiūrėti Maskvos propagandą, turėtų ją užsisakyti papildomai.

„Kodėl manoma, kad Lietuvos piliečiai asilai, ir žmonės nesugebės atsirinkti, kur skelbiamas melas, o kur tiesa“, – sako Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narė Birutė Vėsaitė.

Seimas įstatymo pataisas grąžino jų net nesvarstęs.

„Iš tikrųjų pakankamai veidmainiškas sprendimas, nes tada tiems Seimo nariams, kurie balsavo už atmetimą šito įstatymo, aš siūlyčiau nuimti ribojimus tabako reklamai, alkoholio reklamai – žmonės gi patys susipras, žmonės yra sąmoningi ir jiems nereikia nurodyti, kokią informaciją jie turėtų priimti arba nepriimti“, – teigia komunikacijos konsultantas Artūras Jonkus.

Ekspertai vienu balsu tvirtina, kad valstybė privalo turėti instrumentus, kad prireikus galėtų panaudoti savo informacinės erdvės gynybai. Prezidentės siūlytos įstatymo pataisos būtent tai ir numatė.

„Negalima palikti taip savieigai. Kai viskas vyksta Ukrainoje ir mus čia tik kartais užkabina, bet jeigu mus kabintų kiekvieną dieną, mes neturėtume jokių galimybių, jokių teisių stabdyti. Nors ir suprantam, kad taip yra, bet valios padaryti tą nėra“, – sako Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narys dr. Mantas Martišius.

Panašu, kad šis Seimo sprendimas nudžiugino Kremliaus šeimininką. Penktadienį Vladimiras Putinas prabilo apie bandymus kai kuriose šalyse riboti informaciją.

„Su sparčiai besivystančia elektronine žiniasklaida ši sfera tampa ypač svarbus ir grėsmingas ginklas, kuriuo panorėjus galima manipuliuoti visuomenės sąmone. Šio laikotarpio ženklu tapo žiaurūs informaciniai karai ir kai kurių šalių bandymai nustatyti savo monopolį į tiesą“, – kalbėjo Rusijos prezidentas V.Putinas.

Šią savaitę Lietuvos politikai sujudo kreiptis į prokurorus, kai susivokė, kad mūsų moksleiviai vežami į Rusijos sukarintas jaunimo stovyklas. Apie šias stovyklas LRT televizijos laida „Savaitė“ įspėjo prieš dvejus metus, ne kartą sakyta, kad „internacionaliuose“ būriuose mūsų vaikus treniruoja net rusų žvalgybos atsargos generolai. Tačiau šios stovyklos – ne vienintelė vieta, kur ateičiai sėjama „internacionalinė“ sėkla.

Uostamiesčio rusakalbių mokyklų moksleiviai jau ne pirmus metus susibūrę į „Tėvynės istorijos mėgėjų klubą“ (KLIO), tačiau kuriai tėvynei čia diegiama meilė?

Skaityti daugiau...

G.Šapokos knygos pristatymas

 

 

Kodėl kitos šalys neįsiveda euro, o Lietuvai jo reikia?

lzinios.lt 2014-10-08

Kai ku­rios ki­tos Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) ša­lys ne­įsi­ve­da eu­ro, nes jų pi­ni­gų po­li­ti­ka yra vi­siš­kai ki­to­kia nei Lie­tu­vos, sa­ko Lie­tu­vos ban­ko val­dy­bos pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ja Ing­ri­da Ši­mo­ny­tė. Jos tei­gi­mu, tos ša­lys gy­ve­na lais­vai plau­kio­jan­čios va­liu­tos są­ly­go­mis, o to­kio­mis są­ly­go­mis – daug nau­din­giau ne­si­jung­ti prie eu­ro zo­nos. Mū­sų ša­lies si­tua­ci­ja, pa­sak bu­vu­sios fi­nan­sų mi­nis­trės, yra ki­to­kia.

Ta­čiau I. Ši­mo­ny­tė pa­ste­bi, kad apie eu­rą jau pra­dė­jo at­vi­riau kal­bė­ti net ir, pa­vyz­džiui, Len­ki­ja, ku­ri tei­gė ne­ke­ti­nan­ti jo įsi­ves­ti. „Pre­zi­den­tas Bro­nis­la­was Ko­mo­rows­kis, prieš ke­le­tą die­nų, kal­bė­da­mas, ro­dos, su vy­riau­sy­be, taip pat ban­dė už­si­min­ti, kad Len­ki­ja, kaip di­de­lė ES žai­dė­ja, no­rin­ti bū­ti reikš­min­ga ES, tur­būt su­nkiai ga­lės pa­siek­ti šį tiks­lą, ne­bū­da­ma eu­ro zo­no­je, nes eu­ro zo­na vis dėl­to yra ES bran­duo­lys“, – tei­gia eko­no­mis­tė.

– Ko­dėl ki­tos ša­lys ne­įsi­ve­da eu­ro, o Lie­tu­vai jo rei­kia?

– Na, tos ki­tos ša­lys yra ne tik ki­tos, bet ir ki­to­kios, ne­gu kad yra Lie­tu­va. Daž­niau­siai dis­ku­si­jo­se pa­tei­kia­mi pa­vyz­džiai – mū­sų kai­my­nė Len­ki­ja, taip pat Šve­di­ja, Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė. Klau­si­mas ke­lia­mas taip – ko­dėl šios ša­lys ne­sku­ba jung­tis prie eu­ro zo­nos? Be jo­kios abe­jo­nės, jos tam tu­ri la­bai sva­rią prie­žas­tį – jų pi­ni­gų po­li­ti­ka yra tie­siog vi­siš­kai ki­to­kia. Tos ša­lys gy­ve­na lais­vai plau­kian­čios va­liu­tos są­ly­go­mis ir to­mis są­ly­go­mis joms yra ga­na daug nau­dos ne­si­jung­ti prie eu­ro zo­nos, jau ne­kal­bant apie tai, kad da­bar Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės san­ty­kis su ES yra aps­kri­tai ga­na komp­li­kuo­tas, to­dėl eu­ras čia yra pa­sku­ti­nis da­ly­kas.

O Lie­tu­va dar prieš dvi­de­šim­tį me­tų yra pa­si­rin­ku­si fik­suo­ti sa­vo va­liu­tos kur­są, t. y. mū­sų gy­ve­ni­me yra iš­ny­ku­si to­kia si­tua­ci­ja, kuo­met ga­li at­si­bus­ti ry­te ir pa­ma­ty­ti, kad ta­vo pi­ni­gų kai­na yra vi­sai ki­to­kia, ne­gu bu­vo va­kar, di­des­nė ar­ba ma­žes­nė, tie­siog to­dėl, kad rin­ka nu­sta­tė ki­tą va­liu­tos kai­ną. Šis ne­apib­rėž­tu­mas mū­sų gy­ve­ni­me yra iš­ny­kęs, nes esa­me fik­sa­vę sa­vo va­liu­tą prie ba­zi­nės va­liu­tos – iš pra­džių prie do­le­rio, da­bar – prie eu­ro. Nė kiek ne­abe­jo­ju, kad, jei pa­klaus­tu­mė­te žmo­nių gat­vė­je, ar jie no­rė­tų lais­vai plau­kio­jan­čio li­to, tur­būt di­džio­ji jų da­lis to­kia min­ti­mi ti­krai ne­su­si­ža­vė­tų. Ir bi­jau, kad to­kiu at­ve­ju iki šiol vis­ką dar bū­tu­me skai­čia­vę do­le­riais, kaip da­rė­me prieš 24 me­tus.

Tai­gi, be jo­kios abe­jo­nės, mū­sų skai­čia­vi­mai yra šiek tiek ki­ti. Mes tu­ri­me fik­suo­tą kur­są, ne­ke­ti­na­me to kur­so kai­ta­lio­ti, ne­ke­ti­na­me leis­ti li­tui lais­vai plau­kio­ti. Tuo­met ky­la klau­si­mas – o ko­dėl tu­ri­me mo­kė­ti prie­dą už tai, kad tu­ri­me teo­ri­nę ga­li­my­bę li­tą de­val­vuo­ti? Tas prie­das, pri­klau­so­mai nuo eko­no­mi­nės si­tua­ci­jos, vis tiek yra. Šian­dien jis yra la­bai ma­žas, nes nie­kas ne­si­ti­ki to­kio įvy­kio. Bet 2008–2009 m., jei kas nors at­si­me­na, jis bu­vo la­bai di­de­lis. Vien už tai, kad tu­rė­jo­me ga­li­my­bę pa­da­ry­ti tai, ko nie­ka­da ne­pa­da­rė­me, tu­rė­jo­me mo­kė­ti di­džiu­lius pa­lū­ka­nų prie­dus.

Skaityti daugiau...

„Užšalęs konfliktas“ Ukrainoje keltų grėsmę Europai

lzinios.lt 2014-10-09

Ukrai­na tre­čia­die­nį pers­pė­jo Eu­ro­pos Są­jun­gą (ES) ne­su­tik­ti su pro­ru­siš­kų se­pa­ra­tis­tų vals­ty­bės de fac­to for­ma­vi­mu ir sa­kė, jog ne taip, kaip ki­ti „už­ša­lę konf­lik­tai“ bu­vu­sio­je So­vie­tų Są­jun­go­je, Ukrai­nos kri­zė ga­li des­ta­bi­li­zuo­ti vi­są Eu­ro­pą.