Kančių citadelėje prabyla sienos

lzinios.lt 2014-06-10

Kre­tin­giš­kiai pa­si­ry­žo at­skleis­ti so­viet­me­čiu nuo vi­suo­me­nės ypač kruopš­čiai slėp­tus krau­pius en­ka­vė­dis­tų nu­si­kal­ti­mus ir il­gai mas­kuo­tas An­tro­jo pa­sau­li­nio ka­ro pa­slap­tis.

Iš­ti­sus de­šimt­me­čius Kre­tin­go­je sklan­dė šiur­pios le­gen­dos apie gre­ta pra­nciš­ko­nų vie­nuo­ly­no esan­čiuo­se Šv. An­ta­no rū­muo­se ka­ro me­tais so­vie­tų ir na­cių bu­de­lių vyk­dy­tas šim­tų žmo­nių eg­ze­ku­ci­jas. Ta­čiau nuo šiol jau ga­li­ma pa­tek­ti į krau­ju ap­taš­ky­tus va­di­na­mo­jo Šv. An­ta­no na­me­lio rū­sius ir sa­vo aki­mis iš­vys­ti ne­se­niai res­tau­ra­to­rių at­ver­tas bu­vu­sias kruopš­čiai už­mas­kuo­tas ka­li­nių ka­me­rų sie­nas su gau­sy­be as­me­ni­nių įra­šų. Ir ne tik jų: ant sie­nų iš­rai­žy­ti nu­kan­kin­tų žmo­nių au­to­por­tre­tai, lai­vai, na­mai, sim­bo­liai, net ir gy­vū­nų, au­ga­lų pie­ši­niai, dvi­ra­tis.

Ma­kab­riš­ką pra­ei­tį nuo 1933 me­tų me­nan­tį pa­sta­tą val­dan­ti Pra­nciš­ko­nų gim­na­zi­ja ja­me ke­ti­na įkur­ti ir uni­ka­lų mu­zie­jų. Ne­abe­jo­ja­ma, kad jis taps vie­nu lan­ko­miau­sių Va­ka­rų Lie­tu­vo­je, mat so­vie­tų ir na­cių bu­de­liai ka­me­ro­se kan­ki­no ne tik lie­tu­vius, bet ir len­kus, bel­gus, pra­ncū­zus, žy­dus, ru­sus.

Skaityti daugiau...

A. Kubilius kritikuoja pataisas dėl tiesioginių merų rinkimų

lzinios.lt 2014-06-10

Sei­mo opo­zi­ci­jos ly­de­ris kon­ser­va­to­rius And­rius Ku­bi­lius kri­ti­kuo­ja so­cial­de­mo­kra­tų ini­ci­juo­ja­mas pa­tai­sas dėl tie­sio­gi­nių me­rų rin­ki­mų.

Pa­sak A.Ku­bi­liaus, pa­tai­sos ydin­gos, nes me­ras bū­tų iš­ren­ka­mas pa­pras­ta bal­sų dau­gu­ma jau per pir­mą­jį tu­rą. „Soc­de­mai už­si­mo­jo pa­do­va­no­ti Lie­tu­vai kaž­ko­kius krei­vus ir ne­de­mo­kra­ti­nius tie­sio­gi­nius me­ro rin­ki­mus. Jų ne­de­mo­kra­tiš­ku­mas bū­tų tas, kad pla­nuo­ja­ma me­ro pos­tą ati­duo­ti tam, ku­ris pir­ma­me rin­ki­mų tu­re lai­mės pa­pras­ta dau­gu­ma bal­sų“, - per spau­dos kon­fe­ren­ci­ją pir­ma­die­nį sa­kė A.Ku­bi­lius.

Pa­sak jo, to­kios pa­tai­sos di­džiau­siuo­se mies­tuo­se, ypač Vil­niu­je, „ga­li duo­ti la­bai keis­tų ir, drįs­čiau sa­ky­ti, pa­vo­jin­gų re­zul­ta­tų, pa­vyz­džiui, tai, kad Vil­niaus me­ru ga­lė­tų tap­ti Val­de­ma­ras To­ma­ševs­kis, pa­sta­ruo­siuo­se Eu­ro­pos Par­la­men­to ir pre­zi­den­to rin­ki­muo­se Vil­niaus mies­te užė­męs ati­tin­ka­mai tre­čią ir an­trą vie­tas“.

„De­ši­nių­jų rin­kė­jų bal­sams pa­sis­kirs­čius tarp ke­lių stip­riai kon­ku­ruo­jan­čių kan­di­da­tų, V.To­ma­ševs­kis įgau­tų rea­lias ga­li­my­bes pir­ma­ja­me tu­re lai­mė­ti san­ty­ki­nę di­džiau­sią rin­kė­jų par­amą“, - sa­kė A.Ku­bi­lius.

Skaityti daugiau...

Atsargos generolas majoras Jonas Kronkaitis: „Rusija ruošiasi kariniam konfliktui su Vakarais“

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Jonas Kronkaitis
 

15min.lt 2014-06-09

Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas, generolas majoras Jonas Kronkaitis sako, kad milžinišku greičiu modernizuodama kariuomenę, skirdama jos išlaikymui vis daugiau lėšų Rusija demonstruoja besiruošianti kariniam konfliktui su Vakarais.

Tuo tarpu Lietuvos kariuomenė, pasak buvusio kariuomenės vado, šiuo metu yra itin silpna, o NATO ir ES reakcija į konfliktą Ukrainoje rodo, kad Vakarai iki šiol nėra pasirengę tinkamai atgrasyti Rusijos nuo tolimesnių atakų.

Kaip reikėtų Lietuvai elgtis šioje situacijoje, dviem savaitėms į Lietuvą iš JAV sugrįžęs J.Kronkaitis pasakoja interviu 15min.lt.

– Kaip manote, ko Lietuva galėtų pasimokyti iš Ukrainos istorijos?

– Mes turime suprasti, kad pasaulis nėra toks saugus, kaip mes galvojome.  Yra grėsmių. Matome Rusijos ambicijas. Jos karinis biudžetas vis auga, kariuomenė smarkiai modernizuojama. Nuo 2007 m. Rusijos išlaidos gynybai padidėjo 40 proc.

Vien per pastaruosius metus jos padidėjo 18 proc. Dabar Rusijos skiriamos lėšos gynybai pagal procentą nuo BVP viršija JAV. Nepaisant to, kad Amerikos BVP yra kelis kartus didesnis už Rusijos ir jos skiriamos sumos kur kas didesnės, tačiau faktas, kad Rusija virš 4 proc. BVP skiria gynybai, verčia susirūpinti.

Kiekvienas turi paklausti, kodėl tai daroma. Koks tikslas? Ar tai yra grėsmė Lietuvai? Matydami, kas atsitiko Ukrainoje, girdėdami Vladimiro Putino nuoskaudas dėl Sovietų Sąjungos žlugimo, negalime būti aplaidūs ir negalvoti apie tai, kas gali laukti mūsų.

Skaityti daugiau...

Modernizuoti Rusijos armiją V. Putinui padeda Prancūzija

lzinios.lt 2014-06-09

Po to, kai Va­ka­rai iš­reiš­kė pa­si­bai­sė­ji­mą Kry­mo anek­si­ja ir pra­re­gė­jo, ko­kie yra ti­krie­ji Vla­di­mi­ro Pu­ti­no tiks­lai, Pra­ncū­zi­ja ir to­liau lai­ko­si sa­vo ke­ti­ni­mų par­duo­ti Ru­si­jai mo­der­nius lėk­tuv­ne­šius "Mis­tral". Ne­ga­na to, Pra­ncū­zi­jos va­do­vas pa­sik­vie­tė V. Pu­ti­ną į Par­yžių, ten su Ru­si­jos pre­zi­den­tu su­si­ti­ko ir kai ku­rie ki­ti Eu­ro­pos ly­de­riai. Vi­sų vei­dai bu­vo rūš­ka­ni, o va­ka­rie­nė Eli­zie­jaus rū­muo­se, rei­kia ti­kė­tis, stri­go gerk­lė­je.

Bir­že­lio 22 die­ną 400 ru­sų jū­rei­vių at­vyks į Pra­ncū­zi­jos Sent Na­ze­ro uos­tą At­lan­to pa­kran­tė­je ir du mė­ne­sius pra­eis mo­ky­mus ypač mo­der­nia­me "Mis­tral" ti­po lėk­tuv­ne­šy­je. To­kie lai­vai skir­ti jū­rų de­san­to ir ki­toms ka­ri­nėms ope­ra­ci­joms, ga­li vež­ti de­šim­tis tan­kų, sraig­tas­par­nių ir šim­tus ka­rei­vių. Ru­si­ja ne­tu­ri to­kio ti­po de­san­ti­nių lai­vų ir bū­tent dėl tos prie­žas­ties, ka­ri­nių eks­per­tų tei­gi­mu, Ru­si­jos ar­mi­ja bu­vo ne­pa­jė­gi ga­lu­ti­nai su­triuš­kin­ti ma­žos Gru­zi­jos per trum­pą 2008 me­tų rugp­jū­čio ka­rą. Pra­ėjus vos po­rai mė­ne­sių po konf­lik­to Mask­va už­sa­kė du "Mis­tral" ir su­da­rė su Par­yžiu­mi 1,6 mlrd. do­le­rių san­do­rį.

Ir štai da­bar, per pa­tį Ukrai­nos kri­zės įkarš­tį, pir­ma­sis lai­vas, be gink­luo­tės kai­nuo­jan­tis ne ma­žiau kaip 600 mln. eu­rų, par­eng­tas per­duo­ti Ru­si­jai. Tai bus pa­da­ry­ta spa­lį. An­tra­sis lai­vas bus baig­tas 2015 me­tais ir va­din­sis "Se­vas­to­po­lis" - Kry­mo uos­to, ku­ria­me įsi­kū­ręs Ru­si­jos Juo­do­sios jū­ros lai­vy­no šta­bas, gar­bei.

Va­šing­to­nas, Lon­do­nas ir Var­šu­va kri­ti­kuo­ja Pra­ncū­zi­ją dėl šio san­do­rio, bet Par­yžius pa­si­ry­žęs jį vyk­dy­ti. "Jei iki spa­lio ne­bus pri­tai­ky­tos ko­kios nors sank­ci­jos, lai­vai Ru­si­jai bus per­duo­ti", - par­eiš­kė pre­zi­den­tas Fran­cois Hol­lan­de'as. Pra­ncū­zi­jai, ku­rios eko­no­mi­ka da­bar jau šlu­buo­ja abe­jo­mis ko­jo­mis, la­bai rei­ka­lin­gi di­de­lio mas­to ka­ri­niai kon­trak­tai. Iš jų ša­lis lai­mi tūks­tan­čius dar­bo vie­tų tuo me­tu, kai ne­dar­bas sie­kia 10 pro­cen­tų.

Skaityti daugiau...

Prasideda masiškiausios NATO karinės pratybos

lzinios.lt 2014-06-09

Pra­si­de­da vie­nos di­džiau­sių Bal­ti­jos ša­ly­se NA­TO Sau­su­mos pa­jė­gų ka­ri­nės pra­ty­bos „Kar­do kir­tis“.

Jų me­tu ke­li tūks­tan­čiai NA­TO ka­rių iš de­šim­ties vals­ty­bių tre­ni­ruo­sis de­rin­ti veiks­mus gy­ny­bi­nė­se ir puo­la­mo­sio­se ope­ra­ci­jo­se.

Pir­ma­die­nį Ada­žių po­li­go­ne Lat­vi­jo­je bus pa­skleb­ta pra­ty­bų Lat­vi­jo­je pra­džia.

Lie­tu­vo­je ofi­cia­li pra­ty­bų ati­da­ry­mo ce­re­mo­ni­ja vyks an­tra­die­nį. Jos me­tu Ruk­lo­je, Lie­tu­vos di­džio­jo ku­ni­gaikš­čio Al­gir­do me­cha­ni­zuo­to­jo pės­ti­nin­kų ba­ta­lio­no ri­kiuo­tės aikš­tė­je, iš­si­ri­kiuos apie 2 tūkst. ka­rių iš Da­ni­jos, Es­ti­jos, Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų (JAV), Lat­vi­jos, Lie­tu­vos, Len­ki­jos ir Suo­mi­jos.

Pra­ty­bų „Kar­do kir­tis 2014“ ati­da­ry­mo Lie­tu­vo­je ce­re­mo­ni­ja bus tie­sio­giai trans­liuo­ja­ma in­ter­ne­to sve­tai­nė­je „You­tu­be“.

Pir­ma­die­nį į Lie­tu­vą at­skren­da pa­grin­di­nė pra­ty­bo­se Lie­tu­vo­je da­ly­vau­jan­čio Da­ni­jos ka­rių kon­tin­gen­to da­lis - apie 700 ka­rių.

Bir­že­lio 9–20 die­no­mis tri­jo­se Bal­ti­jos vals­ty­bė­se vyks­tan­čio­se pra­ty­bo­se iš vi­so da­ly­vaus 4,8 tūkst. ka­rių.

Skaityti daugiau...

Bulgarija stabdo darbus dujotiekio „South Stream“ projekte

diena.lt 2014-06-09

Bulgarija stabdo darbus prieštaringai vertiname dujotiekio „South Stream“ projekte, palaikomame Rusijos, sulaukusi kritikos iš Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų, sekmadienį pranešė premjeras Plamenas Orešarskis.

„Nurodžiau sustabdyti visus darbus. Dėl tolesnių veiksmų spręsime po konsultacijų su Briuseliu“, – sakė P.Orešarskis po susitikimo su JAV senatorių delegacija.

ES antradienį paprašė, kad Bulgarija įšaldytų darbus daugiašaliame projekte, pagal kurį nutiestu vamzdynu Rusijos eksportuojamos dujos būtų pumpuojamos į Europą aplenkiant krizės krečiamą Ukrainą.

Europos Komisija nurodė, kad projektas prieštarauja ES Trečiajam energetikos paketui. Komisija jau balandžio viduryje siūlė atšaukti projektą, vadovaujamą Rusijos dujų eksporto milžinės „Gazprom“, ir taip nubausti Maskvą dėl jos veiksmų Ukrainoje.

Tačiau ES aukščiausioji vykdomosios valdžios institucija tiesiogiai nereikalavo atšaukti dujotiekio statybų, tik įsitraukė į ginčus su „Gazprom“ ir Bulgarija dėl projekto reguliavimo detalių.

Rusija ginčija ES nuostatas, draudžiančias tai pačiai bendrovei valdyti vamzdynus ir skirstymo tinklus. Tačiau ES jas laiko didinančiomis konkurenciją ir mažinančiomis Europos priklausomybę nuo Rusijos monopolinio dujų tiekėjo „Gazprom“.

Skaityti daugiau...

Kas remia V. Tomaševskį ir jo partiją?

Valdemaras Tomaševskisdelfi.lt 2014-06-09

Lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderis Valdemaras Tomaševskis prieš pat prezidento rinkimų pirmąjį turą pasirodė Antakalnio kapinėse šalia Lenkų tautinės vėliavos spalvų juostelės prisisegęs vadinamąją „koloradkę“.

Tą pačią, su kuriomis atlape separatistai Ukrainoje žudo žmones, o 2007-aisiais Taline prorusiškos jėgos kėlė riaušes, per kurias žuvo žmogus.

Tad jau ne pirmus metus Rusijos ambasadų platinamos Georgijaus juostelės iš rusų karių didvyriškumo simbolio pavirto agresyvių prorusiškų jėgų skiriamuoju ženklu. Lenkijos žiniasklaida tokį V. Tomaševskio poelgį pavadino bloga žinia Lenkijai. Po tokio akibrokšto buvo spėliojama, kad LLRA lyderis pataikavo rinkėjams. Po pirmojo turo V. Tomaševskis užėmė penktąją vietą iš septynių – už jį savo balsus atidavė 8,2 proc. rinkėjų, o tai – daugiau nei Lietuvoje yra balsavimo teisę turinčių lenkų. Tačiau vargu, ar vienas poelgis sukėlė tokias rusakalbių simpatijas šiam Lietuvoje prieštaringai vertinamam politikui.

 

Ar turi rėmėjų svetur?

Po rinkimų V. Tomaševskis savo žodžių į lenkų kalbą nevertė: „Parlamentaras yra zaščitnik, gynėjas.“

2012 m. sklido kalbos, kad politikas į Seimą veda prorusiškas jėgas – LLRA rinkimų sąraše priglaudė dvi Kremliui draugiškas partijas ir kelių rusų visuomeninių organizacijų atstovus. Tą kartą „Savaitėje“ pono V. Tomaševskio klausėme, ar LLRA žmonės lankėsi Rusijos Tarpregioninių ir kultūrinių ryšių su užsienio valstybėmis valdyboje, kur su Lietuvos rusų veikėjais aptarinėjo politinį bendradarbiavimą. Ar LLRA lyderis bendrauja su Rusijos ambasados darbuotojais, kodėl pono V. Tomaševskio pavardė atsidūrė vadinamosios „Pribaltikos“ rusakalbiams skirto leidinio „Baltijskij mir“ visuomeninėje taryboje. Šį leidinį finansuoja Rusijos užsienio reikalų ministerija. Tą kartą visus mūsų klausimus politikas atrėmė vienu žodžiu – „provokacija“.

„Aišku, kad mes nebendradarbiaujame su užsienio institucijomis [...] Aš apskritai nedalyvauju jokių žurnalų leidyboje, nei vieno, šito juo labiau. Mano gimtoji kalba lenkų. Čia provokacija, ką čia kalbėt“, – tuomet gynėsi V. Tomaševskis.

Tačiau pastarąją prezidento rinkimų kampaniją už Tomaševskį agitavo ne kas kitas, o „Baltijskij mir“ įkūrėjas ir buvęs vyriausiasis redaktorius Dmitrijus Kondrašovas. Jo kreipimasį į savo interneto svetainę įsidėjo Lenkų rinkimų akcija.

Skaityti daugiau...

Kainos kyla ne tik dėl euro

lzinios.lt 2014-06-09

Nors daž­nai kal­ba­ma, kad var­to­ji­mo pre­kių ir kas­die­nių pa­slau­gų kai­nų ki­li­mas eu­rą įsi­ve­dan­čio­se ša­ly­se tie­sio­giai su­si­jęs su va­liu­tų kei­ti­mu, SEB ban­ko pre­zi­den­to pa­ta­rė­jas, fi­nan­sų ana­li­ti­kas Gi­ta­nas Nau­sė­da tai ne­igia.

Daug Lie­tu­vos gy­ven­to­jų būgš­tau­ja, kad dėl eu­ro įve­di­mo nuo 2015 me­tų pra­džios mū­sų ša­ly­je kils pre­kių ir pa­slau­gų kai­nos. Bū­tent dėl to da­lis žmo­nių ne­pri­ta­ria eu­ro įve­di­mui. Prieš eu­ro įve­di­mą Lie­tu­vo­je šių me­tų ba­lan­dį pa­si­sa­kė 48 proc. apk­laus­tų­jų. Pa­lai­kan­čių­jų eu­ro įve­di­mą, pa­ly­gin­ti su 2013-ųjų ba­lan­džio mė­ne­siu, pa­dau­gė­jo 5 punk­tais - iki 46 proc., dar 6 proc. gy­ven­to­jų ne­tu­ri nuo­mo­nės. Tai ro­do Eu­ro­ba­ro­me­tro apk­lau­sos duo­me­nys.

Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos (EK) ver­ti­ni­mu, dėl ap­va­li­ni­mo ir ki­tų veiks­nių vien­kar­ti­nis kai­nų au­gi­mas po eu­ro įve­di­mo ga­li svy­ruo­ti apie 0,2–0,3 pro­cen­to. Pa­na­šią įta­ką kai­noms, pa­sak EK, eu­ro įve­di­mas ga­lė­jo tu­rė­ti ir Lat­vi­jo­je, eu­rą įsi­ve­du­sio­je 2014 me­tais.

Ne vie­na priežastis

„Ne vis­ką ga­li­ma pri­skir­ti ap­va­li­ni­mo efek­tui. Ne­ma­ny­čiau, kad vien dėl eu­ro įve­di­mo Lat­vi­jo­je pa­di­dė­jo inf­lia­ci­ja. Pa­tir­tis ro­do, kad jau­triau­sios ap­va­li­ni­mo efek­tui yra kai ku­rių pa­slau­gų kai­nos, ta­čiau bend­ras ap­va­li­ni­mo efek­tas Lat­vi­jo­je bu­vo 0,3–0,4 proc. Tai­gi ne­la­bai sky­rė­si nuo to, ką fik­sa­vo ir ki­tos ša­lys, anks­čiau įsi­ve­du­sios eu­rą“, - por­ta­lui lzi­nios.lt sa­kė G. Nau­sė­da.

Ki­ta ver­tus, eko­no­mis­tas pri­pa­ži­no, kad kai­nos kei­čian­tis va­liu­toms di­dė­ja. „Nie­kas ir ne­ke­ti­na kur­ti iliu­zi­jos, kad vi­siš­kai ne­di­dė­ja ir kad eu­ro įve­di­mas vi­siš­kai ne­vei­kia kai­nų. Ta­čiau kai­nos dėl ap­va­li­ni­mo efek­to daž­niau­siai ne­ky­la tiek, kiek bai­mi­na­si vi­suo­me­nė“, - sa­kė jis.

Skaityti daugiau...

Daugiau straipsnių...

  1. R. Bogdanas. D diena: „mes visada būsime pasiruošę, kad visada galėtume būti laisvi“
  2. V. Landsbergis dėl rinkimų Ukrainoje
  3. Proto užtamsėjimas, arba Nuogvelbos nuojauta
  4. Dalia Grybauskaitė Varšuvoje: dvikalbės lentelės – subtili problema, nes tuomet reikės ne tik lenkiškų, bet ir rusiškų užrašų