Prisipažinsiu, kol rašiau savo nuomonę, vis galvojau, kas aš – lietuvaitė ar lenkaitė, nes manyje teka tiek lenkų, tiek lietuvių kraujas.
Širdyje visada sergu už Lietuvą. Mano šeimoje yra ir lenkų, ir lietuvių, todėl savęs priskirti kažkuriai vienai tautybei nedrįstu, o liguistai teigti ir mušti sau į krūtinę, kad esu lenkaitė, nes gyvenu Šalčininkų rajone, nenoriu, nors prisipažinsiu, kad asmens dokumentuose įrašyta mano tautybė – lietuvė. Visada stengiuosi mąstyti racionaliai ir turėti savo nešališką požiūrį į įvairius reiškinius.
Pastaruoju metu skaičiau politines nuomones dėl lietuvių „užguitų“, „vargšų“ lenkų tautybės žmonių, tautinės mažumos, kaip dažnai mano kraštiečius įvardija žymūs politikai. Iš paskutinių Lenkų rinkimų akcijos (toliau LLRA) atstovų, o ypač V. Tomaševskio pasisakymų, galima jau įsivaizduoti, kad lenkus, t. y. tautinę mažumą, mes tuoj turėsime įrašyti į Raudonąją knygą.